Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė


Ballina / Art -Kulturė - Shaban Cakolli: Xhavit Kryeziu, simbol i dijes, edukatorit dhe njeriut tė mirė

Xhavit Kryeziu, simbol i dijes, edukatorit dhe njeriut tė mirė


Shkruan:Shaban CAKOLLI

Xhavit Kryeziu

Pėrshtypjet pėr mėsimdhėnėsit e dikurshėm nė krahasim me kėta tė sotmit janė pak sa mė ndryshe. Personaliteti i mėsimdhėnėsit tė dikurshėm ishte me shumė ndikim jo veē te nxėnėsit, por edhe nė masė tė gjerė popullorė. Vullneti i tyre pėr punė ishte shumė i madh, pėrkundėr aq vėshtirėsive dhe tė papriturave ne kohė.

Xhavit Kryeziu,bėn pjesė nė atė plejadė mėsuesish demokratė e atdhetarė qė gjithė jetėn e vuri nė shėrbim tė pėrhapjes sė dijes dhe tė pėrparimit, duke vėnė njė gur tė ēmuar nė themelet e vetėdijes sonė kombėtare.

Mbresat dhe kujtimet e mia pėr  bacen Xhavit, janė tė gjalla, tė paharruara dhe tė tilla do tė mbeten pėrgjithmonė. Xhavit Kryeziu,sapo mbaroi mėsimin universitar erdhi nė Dardanė me njė mision tė shenjėt,pėr tė ligjėruar lėndėn e gjuhės dhe letėrsisė shqipe.Ai shquhej nga mėsimdhėnėsit tjerė,ishte i durueshėm,bindės,i ngrohėt me nxėnėsin,i gatshėm tė spjegoi saherė ishte nevoja,vetėm e vetėm qė nxėnėsi tė kap thelbin e mėsimit.Kjo mė ka nxitur nga tė gjitha lėndėt mėsimore tė e dua mė sė tepėrmi gjuhėn dhe letėrsinė shqipe.Xhavit  Kryeziu shquhej si edukator i dalluar,i kalitur pėr detyrat profesionale tė mėsimdhėnėsit,i pėrcaktuar pėr tė e kryar me nderė misionin e shejtė,me njė shpjegim tė ėmbėl e tė pastėr shqip,ku si detyrė parėsore kishte tė mėsoi nxėnėsin tė flet e shkruaj  bukur shqip,tė shtohet e pasurohet fjalori i koncepteve,ai pėrkrahte mendimin logjik tė ēdo nxėnėsi dhe zhvillonte aftėsitė e tyre menduese.Ai ishte pėrfaqėsues i kulturės sė vet para nxėnėsve nė shkollė,na pėrcillte karakteristikat e veēanta tė letėrsisė dhe kulturės sonė kombėtare.Si i tillė ai u bė pėr mua njė ndėr mėsuesit mė tė dashur dhe mė tė ngrohėt,lėndės sė cilit mė nxiste tė i kushtoj mė tepėr rėndėsi se ēdo lėnde tjetėr,madje nuk kam lejuar vetėn asnjėherė tė shkoj i pa pregatitur nė orėn e tij,nga se mė vinte turp tė skuqesha para kėtij mėsimėdhėnėsi tė mirė,i cili nuk kursente mundin,pėr tė edukuar jo vetėm si nxėnės,por edukata e tij ishte e ngrohėt dhe qėllimirė ashtu sikur prindi edukon fėmiun e vet.

Me te kemi mėsuar gjitha rrymat e letėrsisė,gjitha figurat e shquara,kemi mėsuar emra,mbiemra, folje,ndajfolje, rasa,numra, madje aq mė ,frymėzonte sa kur shkruanim hartime,mund tė them se shquhesha ndėr ata qė bėnin hartimet mė tė mira.Nė aktivitetet e lira qė bėnim jashė mėsimit,mė nxiste tė shkruaj poezi,prozė,tė cilat jo rrallė shquheshin ndėr punimet mė tė mira.Ai kishte njė rol shembullor tė punės,na ka nxitur tė i pėrkushtohemi dijes,tė lexojmė shumė vepra,nga se si thoshte baca  Xhavit,pa lexuar nuk fitohen njohuri.Unė sot i jam mirėnjohės   pėr tėrė sakrificat  qė bėri tė na frymėzoj dhe edukoi nė njohuri.Unė tani jam nė kurbet,saherė kthehem nė vendlindje e takoj bacėn  e dashur, mėsimdhėnėsin dhe edukatorin e madh Xhavit Kryeziun,mė ngjallė shumė dashuri e kujtime,pėrqafimet e tij mė duken tė ngrohėta si atėrore,por edhe sot si nė moshėn fėmijėrore,kur jam para tij  shpreh rrespektin,madje kujdesin,skuqem nga frika mos vallė mund tė flas diēka jo tė, kulturuar para mėsimdhėnėsit dhe edukatorit tonė tė ēmuar,ēka nuk e has sot tek nxėnėsit e sotėm tė cilėt  nuk tregojnė  thuaj aspak rrespekt para mėsimdhėnėsve.

 Xhavit Kadri Kryeziu u lind mė 24. 4. 1943 nė Rogaēicė, komuna e Dardanės (Kamenicės). Shkollėn fillore e mbaroi nė vendlindje, Normalen nė Gjilan (1965), ndėrsa ShLP-nė, Dega e Gjuhės e Letėrsisė Shqipe nė Prizren (1968). Fakultetin pėr tė njėjtėn degė e kreu nė Prishtinė (pa shkėputje nga puna), Shkollėn e Oficerėve …Rezervė- Dega e Artilerisė Tokėsore nė Zarė tė Kroacisė e qė pas mbajtjes sė praktikės ushtarake nė Slloveni, merr gradėn e nėntogerit dhe pastaj magjistroi nė Fakultetin e Mbrojtjes Popullore. Nė detyrėn e mėsuesit e arsimtarit ka punuar nė shkollėn e vendlindjes nė vitet 1965-1973 (me ndėrprerje). Nė vitet 1973-1978 punoi nė detyrėn profesorit pėr lėndėn e Gjuhės e Letėrsisė Shqipe nė Gjimnazin e Dardanės. Nė vitin 1978 emėrohet kryeshef nė Organin e Mbrojtjes Popullore tė kėsaj komune, ku punoi deri nė vitin 1988.

Nė qershor tė kėtij viti pushteti serb filloi fushatėn e largimit tė punėtorėve shqiptarė nga puna, duke filluar nga kėto organe, e kėshtu u veprua edhe ndaj tij qė mė se njė vit mbeti pa punė. Nė vitet 1981-2001 ka ligjėruar lėndėn e Mbrojtjes Popullore nė Fakultetin Teknik tė Prishtinės, Dega e Makinerisė, nė cilėsinė e bashkėpunėtorit tė jashtėm, pra, deri kur hiqet kjo lėndė nga programi mėsimor. Qė nga viti 1989 punon nė Gjimnazin “Ismail Qemali”, ku punon edhe tash dhe jeton nė Dardanė.

Krahas punės ėshtė marrė edhe me shkrime. Deri mė tash ka botuar mė se 20 punime nėpėr gazeta dhe revista, nga fusha e historisė, gjuhėsisė dhe letėrsisė. Deri tash ka botuar keto libra:

SHKOLLA FILLORE “METUSH KRASNIQI” E ROGANES, 1945- 2000; Me bashkautor, botuar me 2001 (300 faqe),

SHKOLLA FILLORE “METUSH KRASNIQI” E ROGANES, 2000- 2005 (II); Me bashkautor, Gjilan, 2006 (216 faqe),

PISHTARET E SHKOLLAVE SHQIPE NE DARDANE (KAMENICE) I, Gjilan, 2006 (126 faqe) dhe

PSIHTARET E SHKOLLAVE SHQIPE NE DARDANE (KAMENICE) II, Gjilan, 2007 (102 faqe).

”GJIMNAZI ISMAIL QEMALI I KAMENICES (1964- 2007) -I-” Gjilan, 2009 – Monografi

 

 

PROMOTOR I DITURISĖ

(Xhavit Kryeziut)

 

Nė shkollat e  Dardanės

 

mėsova gjuhėn e nėnės

 

tė flas e shkruaj bukur shqip

 

mė mėsoi,mėsimdhėnėsi  Xhavit

 

Na fliste ėmbėl,ngrohėt e dėlirė

Ky edukator e njeri i mirė

 

ishte kalitur me njohurinė

pėr  letėrsinė

 

Fjala e tij e ngrohėt

 

tė mbushte besim

 

Me ngrohtėsi e kujdes

 

nė  ligjerim.

 

Faktor qė tė nxiste nė mėsim

 

Ky pishtar  i arsimit

 

nė shėrbim tė pėrhapėjes

tė dijes e pėrparimit.

 

E kujtoj nga dita e parė

vuri gur tė ēmuar

nė themelet

e vetėdijes sonė kombėtare

 

Madhėria e tij

ishte enciklopedi

 

pėr gjuhė e letėrsi

 

Asgjė nuk kurseu prej vetit

duke na i mėsuar veprat

 

filluar prej Martin Barletit

 

Tėrė letėrsinė shqipe

 

figurat e frymės demokratike

 

Qė  nga  Naimi,De  Rada,Mjeda

na frymėzonte tė lexonim vepra

 

Me shpjegim e lexim,mė dha frymėzim

 

mė frymėzoi tė nisja dhe poezinė

 

bac,tė falemnderoj,pėr ēdo fjalė tė mėsimit

 

unė nxėnėsi i juaj,po bredh strehėve tė mėrgimit

 

Shekulli na  e vodhi kupėn e gėzimit

 

E unė mbeta,poet i mjerimit………….
 

 


 
Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .