Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon



 

Orhan Pamuk

(1952- )

 

Shkruan:

Gülüfer Öztürk

 

Orhan Pamuk, nobelist tyrk pėr letėrsi, lindi nė gjiun e njė familje tė pasur nė Istanbul  (Nisantasi) me 7 qershor tė 1952. Me kėmbėngulje tė familjes i filloi studimet e arqitekturės pranė Univerzitetit Teknik  nga i cili u largua pas tre vjetėsh duke iu dhėnė shkrimit dhe studimeve tė gazetarisė, qė mė vonė u vėrtetua si zgjedhje dhe vendim i pėrpiktė sepse veprat e tij u pritėn shum mirė nga kritika dhe nga lexuesit. Kėtė e tregon edhe fakti i mirėnjohjeve tė marra dhe pėrkthimi i veprave  gjer mė sot nė afro tridhjetė gjuhė tė huaja. Ndėr mirėnjohjet e shumta prestigjioze numėrohen : « Independant Award for Foreign Fiction » mė 1990 pėr romanin historik Kalaja e bardhė, ēmimin « France-Culture » mė 1995, ēmimin pėr libėr mė tė mirė tė huaj tė New York Times mė 2004, ēmimin e librarive gjermane (2005) dhe ēmimin Medicis pėr veprėn Bora  (2005) por mbi tė gjitha, ai ėshtė laureat i Ēmimit Nobėl pėr Letėrsi qė iu nda mė 12 tetor 2006.


Orhan Pamuk nė qytetin e lindjes

Veprimtaria letrara e Orhanit fillon nga viti 1979 kurr del nga shtypi « Karanlik ve isik » kurse mė 1982, me mjaft vėshtirėsi botn romanin e tij tė parė « Cevdet Bey ve Oğulları » (Xhevdet Beu dhe tė bijtė).  Mė 2004 boton romanin e tij « Kar » (Bora, 2004) ku shpreh qėndrimet e tija politike duke folur pėr mė tepėr ēėshtje shoqėrore : varfėrinė, mungesėn e lirisė sė shprehurit, laicitetin, fenė, havalen… Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė vepėr qė ēoi disa proēese gjyqėsore dhe njėherit rriti dukshėm famėn e autorit nė botė.

Stili i tė shkruarit tė Orhan Pamukut pėrbėn njė ecje duke filluar  nga natyralizmi drejt teknikave postmoderne qė flet pėr njė ndryshim tė skajshėm brenda disa viteve tė krijimtarisė.

Nga jeta e Pamukut duhet cekur se pas studimeve tė gazetarisė u largiua pėr disa vite nė SHBA. Mė 1982 martohet me zonjushėn Aylin Turegenen me tė cilin i lind vajza Rüya (Endėrra). Nga viti 2001, bashkėshortėt jetojnė tė  shkunorėzuar.

Veprat (zgjedhje) :

  • Cevdet Bey ve Oğulları, roman, 1982
  • Sessiz Ev,   roman, 1983
  • Beyaz Kale, roman, İstanbul, 1985
  • Kara Kitap, roman, 1990
  • Gizli Yüz, 1992
  • Yeni Hayat, roman, İstanbul, 1995
  • Benim Adım Kırmızı, roman, 1998
  • Öteki Renkler, 1999
  • Kar, roman, İstanbul, 2002
  • İstanbul: Hatıralar ve Şehir, ese, 2003
  • Masumiyet Müzesi, roman, 2008

Vepra tė pėrkthyera ne shqip*:

  • Unė jam e kuqja, 2007
  • Kėshtjella e bardhė, 2008
  • Bora, 2008
  • Baulja e babait, 2008
  • Jeta e re, 2009

Gülifer Öztürk
Nga tyrqishtja: Filolet
*Filolet

 

Rradhitje sipas vitit:

• 1901 : R.S Prudhomme
• 1902 : Th. Mommsen  
• 1903 : B. Bjornson
• 1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray 
• 1905 : H. Sienkiewicz  
• 1906 : G. Carducci
• 1907 : Rudyard Kipling
• 1908 : R. Eucken
• 1909 : Selma Lagerlöf
• 1910 : P. von Heyse  
• 1911 : M. Maeterlinck  
• 1912 : G. Hauptmann  
• 1913 : R. Tagora  
• 1914 : nuk u nda
• 1915 : Romain Rolland
• 1916: von Heindestam
• 1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan 
• 1918 : nuk u nda
• 1919 : Carl Spitteler
• 1920 : Knut Hamsun  
• 1921 : Anatole France  
• 1922 : J. Benavente
• 1923 : W. B. Yeats
• 1924 : W. Reymont
• 1925 : G. B. Shaw 
• 1926 : G. Deledda
• 1927 : Henri Bergson  
• 1928 : Sindgrid Undset
• 1929 : Thomas Mann  
• 1930 : Sinclair Lewis
• 1931 : Erik A. Karlfeldt
• 1932 : J. Galsworthy
• 1933 : Ivan A. Bounine
• 1934 : Luigi Pirandello
• 1935 : nuk u nda
• 1936 : Eugene O'Neill
• 1937 : R. M. Du Gard
• 1938 : Pearl Buck
• 1939 : F. E. Sillanpaa
• 1940 : nuk u nda
• 1941 : nuk u nda
• 1942 : nuk u nda
• 1943 : nuk u nda
• 1944 : J. V. Jensen
• 1945 : Gabriela Mistral
• 1946 : H. Hesse
• 1947 : André Gide
• 1948 : Thomas S. Eliot
• 1949 : W. Faulkner
• 1950 : B. Russel
• 1951 : Par Lagerkvist
• 1952 : F. Mauriac
• 1953 : W. Churchill
• 1954 : E. Hemingway
• 1955 : H. Laxness
• 1956 : J. R. Jimenez
• 1957 : Albert Camus
• 1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
• 1959 : S. Quasimodo
• 1960 : S-J. Perse
• 1961 : Ivo Andriq
• 1962 : John Steinbeck
• 1963 : Georges Séféris
• 1964 : J-P Sartre (u refuzua).
• 1965 : M. A. Shollohov
• 1966 : S. J. Agnon dhe Nelly Sachs
• 1967 : M. A. Asturias
• 1968 : Y. Kawabata
• 1969 : Samuel Beckett
• 1970 : A. Solzhenjicin
• 1971 : Pablo Neruda
• 1972 : Henrich Böll
• 1973 : Patrick White
• 1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
• 1975 : E. Montale
• 1976 : Saül Bellow
• 1977 : V. Aleixandre
• 1978 : Issac B. Singer
• 1979 : O. Elytis
• 1980 : Ceslaw Milosz
• 1981 : Elias Canetti
• 1982 : G. G. Marquez
• 1983 : William Golding
• 1984 : Jaroslav Seifert
• 1985 : Claude Simon
• 1986 : Wole Soyinka
• 1987 : Joseph Brodsky
• 1988 : N. Mahfouz
• 1989 : Camillo J. Cela
• 1990 : Octavio Paz
• 1991 : N. Gordimer
• 1992 : Derek Walcott
• 1993 : Toni Morrison
• 1994 : Oe Kenzaburo
• 1995 : S. Heaney
• 1996 : W. Szymborska
• 1997 : Dario Fo
• 1998 : José Saramago
• 1999 : Günter Grass
• 2000 : Gao Xingjian
• 2001 : V. S. Naipaul
• 2002 : Imre Kertész
• 2003 : J. M. Coetzee
• 2004 : Elfriede Jelinek
• 2005 : Harold Pinter
• 2006 : Orhan Pamuk
• 2007 : Doris Lessing
• 2008 : J-M Le Clézio
• 2009 : Herta Müller
• 2010 : Mario V. Llosa


Ballina

 


 
     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .