Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon



 

Pablo Neruda
(1904-1973)

   
  Pablo Neruda, me emėr tė vėrtetė: Neftali Ricardo Reyes, lindi me 12 korrik 1904 nė Parral (Kili)nė njė familje modeste. Babai i tij ishte grahės treni kurse e ėma mėsuese e cila vdiq shpejt pas lindjes sė djalit. Fėminia e hershme e tij ėshtė e lidhur me « njohjen e natyrės », si qė shprehet vet nė shkrimet e tija.  Me shkrime fillo tė merret nė kohėn e adoleshencės dhe me 1923, publikon pėrmbledhjen e parė me poezi “Crépusculario” (Muzgėllor).
 
Neruda i rreket shėrbimeve dioplamtike kėshtuqė bėhet konsull i Kilit nėpėr shum qytete tė Azisė dhe tė Afrikės etj. (Rangoon, Colombo, Batavia, Calcutta, Buenos Aires). Gjatė kohės kur ishte nė shėrbim nė Spanjė u miqėsua me Federico Garcia Lorca. Pas puēit tė Frankos dhe vrasjes sė mikut tė tij, ai fillo tė mbrojė Republikėn spanjolle qė pati pėr pasojė revokimin e tij.


Shtėpia ku lindi Pablo Neruda

Paralelisht me poezinė pra, ai vazhdon jetėn politike dhe bėhet senator i Partisė komuniste tė provincave veriore tė Kilit mė vitin 1945. Pasi i kundėrvihet kryetarit Gonzales Videla, ai ndalon kėtė parti e kjo e shtyn Nerudėn tė largohet pėr nė Evropė, Indi dhe Meksike : kėtu publikon veprėn e tij me tė rėndėsishme “Canto General” (Kėnga e gjeneralit) e cila, nė vendlindjen e tij u ndalua menjėherė. Kėtu ai lartėson betejat e popujve latino-amerikanė.

Mė 1952 ai kethehet nė Kili. Vitin 1969 heq dorė nga kandidimi pėr kryetar shteti i zgjedhur nga Partia komuniste, dhe mbėshteti fuqishėm Salvador Allende-n i cili pas zgjedhjes e emėroi ambasador nė France. Mė 1971, Pablo Neruda  pranon Ēmimin Nobel pėr Letėrsi (i treti me rradhė nga Amerika Latine). Vdes pak kohė pas puēit tė gjeneralit Pinochet.

Pablo Neruda ėshtė njėri nga shkrimtarėt mė tė njohur tė Amerikės Latine si dhe njėri ndėr letrarėt mė me influencė tė gjuhės spanjolle.

 

Veprat mė tė njohurja janė :

  • 1923 “Crépusculario” (Muzgėllor).
  • 1933 “Residencia en la tierra” (Rezidenca nė tokė)
  • 1924 “Veinte poemas de amor y una cancion desesperada” (Bjėzet poema dashurie dhe njė kėngė dėshpruese)
  • 1937 “Espagna en el corazon” (Spanja nė Zemėr)
  • 1950 “Canto General” (Kėnga e pėrgjithshme)
  • 1959 “Cien sonetos de amor
  • 1964 “Extravagario”
  • 1967 “Fulgor y muerte de Joaquin Murieta” (Drama e vetme e PN)
  • 1974  “Confieso que he vivido” (Biografi e botuar pas vdekjes)

 

Dėrgo artikull tė ri!

 

Rradhitje sipas vitit:

• 1901 : R.S Prudhomme
• 1902 : Th. Mommsen  
• 1903 : B. Bjornson
• 1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray 
• 1905 : H. Sienkiewicz  
• 1906 : G. Carducci
• 1907 : Rudyard Kipling
• 1908 : R. Eucken
• 1909 : Selma Lagerlöf
• 1910 : P. von Heyse  
• 1911 : M. Maeterlinck  
• 1912 : G. Hauptmann  
• 1913 : R. Tagora  
• 1914 : nuk u nda
• 1915 : Romain Rolland
• 1916: von Heindestam
• 1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan 
• 1918 : nuk u nda
• 1919 : Carl Spitteler
• 1920 : Knut Hamsun  
• 1921 : Anatole France  
• 1922 : J. Benavente
• 1923 : W. B. Yeats
• 1924 : W. Reymont
• 1925 : G. B. Shaw 
• 1926 : G. Deledda
• 1927 : Henri Bergson  
• 1928 : Sindgrid Undset
• 1929 : Thomas Mann  
• 1930 : Sinclair Lewis
• 1931 : Erik A. Karlfeldt
• 1932 : J. Galsworthy
• 1933 : Ivan A. Bounine
• 1934 : Luigi Pirandello
• 1935 : nuk u nda
• 1936 : Eugene O'Neill
• 1937 : R. M. Du Gard
• 1938 : Pearl Buck
• 1939 : F. E. Sillanpaa
• 1940 : nuk u nda
• 1941 : nuk u nda
• 1942 : nuk u nda
• 1943 : nuk u nda
• 1944 : J. V. Jensen
• 1945 : Gabriela Mistral
• 1946 : H. Hesse
• 1947 : André Gide
• 1948 : Thomas S. Eliot
• 1949 : W. Faulkner
• 1950 : B. Russel
• 1951 : Par Lagerkvist
• 1952 : F. Mauriac
• 1953 : W. Churchill
• 1954 : E. Hemingway
• 1955 : H. Laxness
• 1956 : J. R. Jimenez
• 1957 : Albert Camus
• 1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
• 1959 : S. Quasimodo
• 1960 : S-J. Perse
• 1961 : Ivo Andriq
• 1962 : John Steinbeck
• 1963 : Georges Séféris
• 1964 : J-P Sartre (u refuzua).
• 1965 : M. A. Shollohov
• 1966 : S. J. Agnon dhe Nelly Sachs
• 1967 : M. A. Asturias
• 1968 : Y. Kawabata
• 1969 : Samuel Beckett
• 1970 : A. Solzhenjicin
• 1971 : Pablo Neruda
• 1972 : Henrich Böll
• 1973 : Patrick White
• 1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
• 1975 : E. Montale
• 1976 : Saül Bellow
• 1977 : V. Aleixandre
• 1978 : Issac B. Singer
• 1979 : O. Elytis
• 1980 : Ceslaw Milosz
• 1981 : Elias Canetti
• 1982 : G. G. Marquez
• 1983 : William Golding
• 1984 : Jaroslav Seifert
• 1985 : Claude Simon
• 1986 : Wole Soyinka
• 1987 : Joseph Brodsky
• 1988 : N. Mahfouz
• 1989 : Camillo J. Cela
• 1990 : Octavio Paz
• 1991 : N. Gordimer
• 1992 : Derek Walcott
• 1993 : Toni Morrison
• 1994 : Oe Kenzaburo
• 1995 : S. Heaney
• 1996 : W. Szymborska
• 1997 : Dario Fo
• 1998 : José Saramago
• 1999 : Günter Grass
• 2000 : Gao Xingjian
• 2001 : V. S. Naipaul
• 2002 : Imre Kertész
• 2003 : J. M. Coetzee
• 2004 : Elfriede Jelinek
• 2005 : Harold Pinter
• 2006 : Orhan Pamuk
• 2007 : Doris Lessing
• 2008 : J-M Le Clézio
• 2009 : Herta Müller
• 2010 : Mario V. Llosa


Ballina

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .