Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon



 

Thomas Mann
(1875-1955)

   
 


Kolegj nė Paris-XIII qė mban emrin e nobelistit Thomas Mann

Bir i njė familje borgjeze nga Lübeck-u, Thomas Mann qe dėshmitar « okular » i tatėpjetės sė klasės qė i takonte si dhe i tronditjeve historike tė kohės kurr jetoi. U dallua pėr herė tė parė me njė pėrmbledhje novelash me titull Der kleine Herr Friedemann (Zotėriu i vogėl Friedemann) kurse mė 1901, me romanin Buddenbrooks - Verfall einer Familie (Buddenbrooks-ėt – shkatėrrimi i njė familjeje) del nė rradhėt e para tė sqenės letrare dhe numėrohet si njėri nga klasikėt e letėrsisė bashkėkohore tė kohės. Tema e dekadencės sė borgjezisė do bėhet varg i pėrēuar gati nga vepra nė vepėr. Ajo vazhdon gjithashtu nė Der Zauberberg (Mali magjik) qė doli nga shtypi mė 1924. Mė 1929 merr Ēmimin Nobel pėr Letėrsi. Duket se Thomas Mann nuk hezitoi tė bėjė publike mendimet e veta politike lidhur me gjendjen e vendit tė vet sikur edhe nė kohėn e rritjes sė nacizmit tė cilit ju kundėrvua. Mė 1933 nė pushtet nė Gjermani erdhi Hitleri dhe me kėtė rast Mann u largua pėr njė kohė nė France nga ku kaloi nė ShBA ku morri edhe shtetėsinė. Nė fund tė jetės sė tij, u kėthye nė vendlindje kurse vdiq nė Zürish me 12 gusht 1955.

 

Disa citate nga Thomas Mann :

  • Muzika ėshtė domani i demonėve.
    (nė Germania dhe Gjermanėt)

  • Arti nuk ėshtė forcė, ai ėshtė vetėm njė ngushėllim.
    (nė Artisti dhe shoqėria)

  • Asnjėherė s'duam tjetėr pėrveē fatit tė vet.
    (nė Mali magjik)

  • Shembulli ėshtė e vetmja gjė qė mund tė bėj ati pėr fėmijėt.

 

Vepra :

Romanet :

  • Buddenbrooks – Verfall einer Familie (1901)
  • Königliche Hoheit (1909)
  • Der Zauberberg (1924)
  • Joseph und seine Brüder – Tetralogie (1933–1943)
    • Die Geschichten Jaakobs (1933)
    • Der junge Joseph (1934)
    • Joseph in Ägypten (1936)
    • Joseph der Ernährer (1943)
  • Lotte in Weimar (1939)
  • Doktor Faustus (1947)
  • Der Erwählte (1951)
  • Bekenntnisse des Hochstaplers Felix Krull (1954)
Shkroi gjithashtu shum eseje, tregime, dy drama  dhe pjesė autobiografike.

 

 

Dėrgo artikull tė ri!

 

Rradhitje sipas vitit:

• 1901 : R.S Prudhomme
• 1902 : Th. Mommsen  
• 1903 : B. Bjornson
• 1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray 
• 1905 : H. Sienkiewicz  
• 1906 : G. Carducci
• 1907 : Rudyard Kipling
• 1908 : R. Eucken
• 1909 : Selma Lagerlöf
• 1910 : P. von Heyse  
• 1911 : M. Maeterlinck  
• 1912 : G. Hauptmann  
• 1913 : R. Tagora  
• 1914 : nuk u nda
• 1915 : Romain Rolland
• 1916: von Heindestam
• 1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan 
• 1918 : nuk u nda
• 1919 : Carl Spitteler
• 1920 : Knut Hamsun  
• 1921 : Anatole France  
• 1922 : J. Benavente
• 1923 : W. B. Yeats
• 1924 : W. Reymont
• 1925 : G. B. Shaw 
• 1926 : G. Deledda
• 1927 : Henri Bergson  
• 1928 : Sindgrid Undset
• 1929 : Thomas Mann  
• 1930 : Sinclair Lewis
• 1931 : Erik A. Karlfeldt
• 1932 : J. Galsworthy
• 1933 : Ivan A. Bounine
• 1934 : Luigi Pirandello
• 1935 : nuk u nda
• 1936 : Eugene O'Neill
• 1937 : R. M. Du Gard
• 1938 : Pearl Buck
• 1939 : F. E. Sillanpaa
• 1940 : nuk u nda
• 1941 : nuk u nda
• 1942 : nuk u nda
• 1943 : nuk u nda
• 1944 : J. V. Jensen
• 1945 : Gabriela Mistral
• 1946 : H. Hesse
• 1947 : André Gide
• 1948 : Thomas S. Eliot
• 1949 : W. Faulkner
• 1950 : B. Russel
• 1951 : Par Lagerkvist
• 1952 : F. Mauriac
• 1953 : W. Churchill
• 1954 : E. Hemingway
• 1955 : H. Laxness
• 1956 : J. R. Jimenez
• 1957 : Albert Camus
• 1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
• 1959 : S. Quasimodo
• 1960 : S-J. Perse
• 1961 : Ivo Andriq
• 1962 : John Steinbeck
• 1963 : Georges Séféris
• 1964 : J-P Sartre (u refuzua).
• 1965 : M. A. Shollohov
• 1966 : S. J. Agnon dhe Nelly Sachs
• 1967 : M. A. Asturias
• 1968 : Y. Kawabata
• 1969 : Samuel Beckett
• 1970 : A. Solzhenjicin
• 1971 : Pablo Neruda
• 1972 : Henrich Böll
• 1973 : Patrick White
• 1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
• 1975 : E. Montale
• 1976 : Saül Bellow
• 1977 : V. Aleixandre
• 1978 : Issac B. Singer
• 1979 : O. Elytis
• 1980 : Ceslaw Milosz
• 1981 : Elias Canetti
• 1982 : G. G. Marquez
• 1983 : William Golding
• 1984 : Jaroslav Seifert
• 1985 : Claude Simon
• 1986 : Wole Soyinka
• 1987 : Joseph Brodsky
• 1988 : N. Mahfouz
• 1989 : Camillo J. Cela
• 1990 : Octavio Paz
• 1991 : N. Gordimer
• 1992 : Derek Walcott
• 1993 : Toni Morrison
• 1994 : Oe Kenzaburo
• 1995 : S. Heaney
• 1996 : W. Szymborska
• 1997 : Dario Fo
• 1998 : José Saramago
• 1999 : Günter Grass
• 2000 : Gao Xingjian
• 2001 : V. S. Naipaul
• 2002 : Imre Kertész
• 2003 : J. M. Coetzee
• 2004 : Elfriede Jelinek
• 2005 : Harold Pinter
• 2006 : Orhan Pamuk
• 2007 : Doris Lessing
• 2008 : J-M Le Clézio
• 2009 : Herta Müller
• 2010 : Mario V. Llosa


Ballina

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .