Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon



 

Mario Vargas Llosa
(1938- )

  Vendos nė Facebook  
 
”As qė kam menduar se jam mes kandidatėve.”, deklaratė e Laureatit Nobel pėr Letėrsi 2010 nga Peru, Mario Vargas Llosa.

...

Mario Vargas Llosa, (Jorge Mario Vargas Llosa Pedro), ėshtė shkrimtar, eseist, dramaturg, gazetar dhe politakan peruvien. Lindi  28 mars 1938 nė Arquipa, Peru. U rrit me nėnėn e tij dhe gjyshėrit nga nėna nė Cochabamba, tė Bolivisė. Nė moshėn e 10 vjeēe kėthehet te babai i tij, njeri ky i shum i dhunshėm. Pas pak kohe Varga shkoi nė Peru dhe  nė moshėn 14 vjeēe filloi studimet letrare nė Akademinė Ushtarake Leoncio Prado nė Limė.

Njė pėrjetim i vėshtirė, lindi veprėn e “Qyteti dhe qent”, i cili u shpėrblye me “ēmimin e Kritikės” e kjo ishte njėherit fillimi i karierės sė tij tė sukseshme letrate.. Nė kėtė kohė ju nda edhe bursė pėr tė vazhduar studimet e letėrsisė nė univerzitetin San Marcos nė Limė kurse doktoron nė Madrid. Nė moshėn 19 vjeēare (1955), martohet me teton e vet Julia Urquidi qė ishtė 15 vjet mė e moshuar se ai. Nga kjo lindi vepra e bukur intime “Tezja Julia dhe shkresaxhiu” (1977).

Qė nga herėt ai ushtron profesione tė shumėnduarshme: korrektor, kronist filmi, pėrkthyes, gazetar, profesor i spanjollishtes e nga kur vendoset nė Paris, bashkėpunon me Agjencinė France-Presse. Mė 1959 del nga botimi libri i parė me tregime tė shkurtėra porse suksesin e vėrtetė e arrin me veprėn “qyteti dhe qentė” (1963) dhe "Shtėpia e Gjelbėr" (1965) ku ndėrton famėn  e tij me stilin relativisht tė lehtė pėr lexim  dhe tė mbushur me urrejtje, imagjinatė, realizėm dhe personazhe tė forta.  "Bisedat nė Katedralė”, ėshtė njė narracion i shkėlqyer nė njė tavernė nė  Peru dhe konsiderohet si kryevepra e tij.

Veprimtaria:

  • Los jefes, 1959 
  • La ciudad y los perros, 1963 
  • La casa verde, 1965 
  • Los cachorros, 1967
  • Conversación en La Catedral, 1969
  • Pantaleón y las visitadoras, 1973 
  • La tķa Julia y el escribidor, 1977
  • La guerra del fin del mundo, 1981 
  • Historia de Mayta, 1984 
  • æQuién mató a Palomino Molero?, 1986 
  • El hablador, 1987
  • Elogio de la madrastra, 1988 
  • Lituma en los Andes, 1993 
  • Los cuadernos de don Rigoberto, 1997 
  • La Fiesta del chivo, 2000 
  • El paraķso en la otra esquina, 2003 
  • Travesuras de la nińa mala, 2006 
  • Ma parente d'Arequipa, 2009
  • El sueńo del celta, 2010

Drama:

  • Kathie y el hipopótamo, 1983 
  • La Chunga, 1988
  • El loco de los balcones, 1993

Jetėshkrim:

  • El pez en el agua, 1993 

Ese:

  • La orgķa perpetua: Flaubert y "Madame Bovary", 1975 
  • El lenguaje de la pasión, 2001 
  • Diccionario del amante de Amércia Latina,  2006
  • La tentación de lo imposible, 2004 
  • El viaje a la ficción, ensayo sobre, 2008

 

---

Dėrgo biografi

 

 

Rradhitje sipas vitit:

• 1901 : R.S Prudhomme
• 1902 : Th. Mommsen  
• 1903 : B. Bjornson
• 1904 : Frédéric Mistral dhe José Echegaray 
• 1905 : H. Sienkiewicz  
• 1906 : G. Carducci
• 1907 : Rudyard Kipling
• 1908 : R. Eucken
• 1909 : Selma Lagerlöf
• 1910 : P. von Heyse  
• 1911 : M. Maeterlinck  
• 1912 : G. Hauptmann  
• 1913 : R. Tagora  
• 1914 : nuk u nda
• 1915 : Romain Rolland
• 1916: von Heindestam
• 1917 : Karl Gjellerup dhe H. Pontoppidan 
• 1918 : nuk u nda
• 1919 : Carl Spitteler
• 1920 : Knut Hamsun  
• 1921 : Anatole France  
• 1922 : J. Benavente
• 1923 : W. B. Yeats
• 1924 : W. Reymont
• 1925 : G. B. Shaw 
• 1926 : G. Deledda
• 1927 : Henri Bergson  
• 1928 : Sindgrid Undset
• 1929 : Thomas Mann  
• 1930 : Sinclair Lewis
• 1931 : Erik A. Karlfeldt
• 1932 : J. Galsworthy
• 1933 : Ivan A. Bounine
• 1934 : Luigi Pirandello
• 1935 : nuk u nda
• 1936 : Eugene O'Neill
• 1937 : R. M. Du Gard
• 1938 : Pearl Buck
• 1939 : F. E. Sillanpaa
• 1940 : nuk u nda
• 1941 : nuk u nda
• 1942 : nuk u nda
• 1943 : nuk u nda
• 1944 : J. V. Jensen
• 1945 : Gabriela Mistral
• 1946 : H. Hesse
• 1947 : André Gide
• 1948 : Thomas S. Eliot
• 1949 : W. Faulkner
• 1950 : B. Russel
• 1951 : Par Lagerkvist
• 1952 : F. Mauriac
• 1953 : W. Churchill
• 1954 : E. Hemingway
• 1955 : H. Laxness
• 1956 : J. R. Jimenez
• 1957 : Albert Camus
• 1958 : Boris Pasternak (u refuzua).
• 1959 : S. Quasimodo
• 1960 : S-J. Perse
• 1961 : Ivo Andriq
• 1962 : John Steinbeck
• 1963 : Georges Séféris
• 1964 : J-P Sartre (u refuzua).
• 1965 : M. A. Shollohov
• 1966 : S. J. Agnon dhe Nelly Sachs
• 1967 : M. A. Asturias
• 1968 : Y. Kawabata
• 1969 : Samuel Beckett
• 1970 : A. Solzhenjicin
• 1971 : Pablo Neruda
• 1972 : Henrich Böll
• 1973 : Patrick White
• 1974 : E. Johnson dhe Harry Martinson
• 1975 : E. Montale
• 1976 : Saül Bellow
• 1977 : V. Aleixandre
• 1978 : Issac B. Singer
• 1979 : O. Elytis
• 1980 : Ceslaw Milosz
• 1981 : Elias Canetti
• 1982 : G. G. Marquez
• 1983 : William Golding
• 1984 : Jaroslav Seifert
• 1985 : Claude Simon
• 1986 : Wole Soyinka
• 1987 : Joseph Brodsky
• 1988 : N. Mahfouz
• 1989 : Camillo J. Cela
• 1990 : Octavio Paz
• 1991 : N. Gordimer
• 1992 : Derek Walcott
• 1993 : Toni Morrison
• 1994 : Oe Kenzaburo
• 1995 : S. Heaney
• 1996 : W. Szymborska
• 1997 : Dario Fo
• 1998 : José Saramago
• 1999 : Günter Grass
• 2000 : Gao Xingjian
• 2001 : V. S. Naipaul
• 2002 : Imre Kertész
• 2003 : J. M. Coetzee
• 2004 : Elfriede Jelinek
• 2005 : Harold Pinter
• 2006 : Orhan Pamuk
• 2007 : Doris Lessing
• 2008 : J-M Le Clézio
• 2009 : Herta Müller
• 2010 : Mario V. Llosa


Ballina

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .