Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 

 

Portal - Letra - Reagime - Komunikata

   

Brahim AVDYLI:

GAFAT NUK JANĖ NATYRĖ E
PUNĖS SHKENCORE, POR FAKTET

Reagim ndaj reagimit tė papritur tė mikut tim, Gjokė Dabajt, nė internet.

 

 

Nuk e kisha ndėrmend tė detyrohem tė shqyrtoj edhe njėherė artikullin tim, tė botuar nė gazetėn ditore "Bota Sot", nė 4 vazhdime, nga njė faqe, dhe nė shumė faqe tė internetit, ndėr tė cilat vie edhe faqja http://pashtriku.org. Miku im, Gjokė Dabaj, do merrej me kėso gjėrash, pa mė treguar mė pėrpara, megjithėse kemi ndonjėherė kėmbime letrash ose lidhje nė-maile e nė telefon dhe jemi shokė qė nga botimi i revistės "Qėndresa", nė Zvicėr, kur e kemi publikuar atė nė mes tė viteve 1991-1995.

Mė mirė do tė ishte t`ia shprehėsh me gojė, duke e rrespektuar punėn e tij pėr hirė tė pėrkushtimit nė njė lėmi tė caktuar, ato qė mendon se janė "mė tė drejta", sesa ti reagojsh pas kurrizit, pa e njohtuar aspak mikun tėnd. Ai mė hedhet me disa sajime artificiale, tė mbledhura nga Prof. Eqrem Qabej, Prof. Selman Riza, unė e Elena Kocaqi. Unė nuk do tė merrem me ta, sepse nuk ka nevojė, pėrveē shkencėtarės sė fundit, dhe do tė mbroj ēėshtjen mbi armiqtė kombėtarė serbo-grekė. Mikun e ke mik dhe duhet miqėsisht t`ia thuash, sado qė mosha ime ėshtė mė e re se e autorit Gjokė Dabaj, tė cilin e rrespektoj, e kam rrespektuar dhe do ta rrespsektoj. Unė ate e kam mik. Ai le tė bėjė ēka tė dojė...Puna e autorit nuk ėshtė tė bėjė gafa dhe tė rritet me to. Unė nuk i dua gafat dhe nuk merrem me to. Puna ime ėshtė punė shkencore. Ajo ka rregulla tė veēanta. I kam filluar studimet pasuniversitare, pasi isha pa punė dhe kisha patur fatkeqėsinė e gjėrė shėndetėsore, madje anėn dhe dorėn e djathtė nuk arrija ti lėviz dhe flisja me vėshtirėsi. Prandaj u pėrcaktova pėr studime pasuniversitare. Tani, pas disa viteve u shėrova plotėsisht, nė radhė tė parė me studimet e mija dhe arrita ti lexoj, ti studioj e ti sistemoj afėr 500 vepra nga antika e lashtė 6800 vjet para Krishtit e deri mė sot dhe po mundohem t`ua them shqiptarėve dhe tė tjerėve ato gjėra qė janė tepėr tė vlershme pėr kombin shqiptar, sidomos nga vlimi i praptė i serbėve nė Mitrovicė, si krymbat nė jashtėqitje. Trembėdhjetė vjetė shkuan nga kjo kohė dhe ata "nuk e marrin vesh" pa e grabitur Kosovėn nė tė katėr anėt.Antikiteti i lashtė ėshtė njė antikitet qė sot po e rimėsojmė. Historinė e kemi mėsuar me mija forma dhune e dredhie. Sidomos grekėt dhe serbėt me mjeshtrinė e dredhive tė tyre "shkencore" i lėnė nėn hije shkencėtarėt shqiptar, siē ėshtė rasti i Prof. Eqrem Qabejt. Nėn hijen e dinakėrisė greke dhe serbe mbeten shumė shkencėtar shqiptar tėrėsisht tė padukshėm dhe nuk e shohin mirė veten dhe ēėshtjen e tyre. Gjokė Dabajt ia kanė zgjuar njė antipati tė dukshme "3 thėniet e mia", tė bazuara nė veprat e Prof. Dr. Skender Rizajt, tė cilat i "bashkon" nga shkrime tė ndryshme.Tė lexosh kėto libra, sidomos tė gėnjeshtarėve tė lashtė grekė, qė nuk janė aq "grekė" sa qė i marrim ne, dhe tė mos i dishė gjurmėt e qeniesisė sonė nė historinė e lashtėsisė, do tė thotė tė mos njohėsh asgjė. Grekėt nuk e kuptojnė mirė greqishten e tyre tė vjetėr nėpėr mes greqishtes sė re, por kur nevojitet ndihma "u del ndihmė" gegėrishja e jonė, qė ėshtė ruajtur mija vite dhe mund ta deshifrojė greqishten e tyre tė vjetėr. Gjuha shqipe ėshtė gjuhė e vjetėr e pellazgėve hyjnorė, qė ne e ruajtėm me zor deri nė ditėt tona. Gjuha shqipe ėshtė vazhdim i gjuhės pellazgjike. Shqiptarėt janė pasardhės tė pellazgėve tė vjetėr parahėnorė. Gjuha shqipe ėshtė gjuhė japetike dhe shqiptarėt janė njė nga popujt japetikė dhe gjuha shqipe bėn pjesė nė gjuhėn pellazgjike dhe ėshtė nė bashkėfisėrinė (homoethinė) japetike. Nė vazhim me kėte, shqiptarėt qė flasin njė gjuhė mė tė vjetėr, gjuhėn shqipe, ėshtė njė popull jo semitik, por japetik. Shqiptarėt janė njė popull i stėrlashtė, janė populli mė i vjetėr i Gadishullit Ballkanik. Janė njė popull paragrek dhe pasardhės tė denjė tė pellazgėve. [1] Prej kohėve parahistorike banojmė nė kėto vise dhe jemi autoktonė sipas konceptit tė vjetėr. Tė parėt tanė kanė qenė burra mjaft tė shquar tė njerėzimit...

Prej dijes ecet nė padije, si dita dhe nata qė sillen vazhdimisht nė njėra tjetrėn. Ne kemi dalur nga errėsira e gjatė dhe sytė janė mėsuar me errėsirė. Kur shohim dritė tė madhe, na errėsohet. Nuk e dimė ēfarė vlerė ka kjo.Tani, po e nisim nga e para. Greqia e vjetėr nuk ka qenė "e grekėve". Tė ashtuquajturit "grekė" janė ardhacakė nga Libia (e cila ka shėnuar atėherė tėrė kontinentin e Afrikės), Siria dhe Egjipti dhe kanė pasur pėrveē kafkės tjetėr edhe ngjyrėn e lėkurės, si afrika, tė zezė (futė). Pellazgėt, baballarėt e ilirėve, nga tė cilėt ne e kemi origjinėn tonė dhe gjithė popujt e Euro-Azisė, qė kanė tė njėjten origjinė, kanė pėrfaqėsuar ngjyrėn e bardhe europiane (pėr ta sqaruar, gjysma plavushan e gjysma zeshkan) dhe kafkat e tyre zbulojnė tė fshehtėn e pellazgo-ilirėve. Ata e kanė kafkėn mė tė madhe nė Evrope (mbi 80, pra 85-90), kafkė bracikefale, qė dallon prej "serbėve" dhe "grekėve" qė kanė ardhur nga Afrika dhe Azia, e qė kanė kafkėn nėn 75-80, pra janė mezocefalas. Ne po e marrim njėherė kėtė tė dhėnė nga Elena Kocaqi[2]), qė ėshtė kritikuar edhe ajo pėr GAFAT, sepse mund ta marrim shumė mė mirė prej Mathieu Aref, nė veprėn volumioze "Mikenėt=Pellazgėt, Greqia ose zgjidhja e njė enigme", njė vepėr e pėr-kryer qė pėrgėnjeshtron me faktet e shumta tė nxjerrura prej "grekėve".Elena Kocaqi ėshtė e saktė. Katėr tezat e saj janė kėto: 1. Popullsia qė ka banuar Evropėn prehistorike dhe antike ka qenė e origjinės pellazgo-ilire.
2. Origjina pellazgo-ilire ėshtė e kombeve antike evropiane, duke pėrfshirė atė romake dhe para-helene dhe antike helene.
3. Origjina ilire ėshtė origjina ilire e shumė kombeve tė evropės.
4. Shqipja apo dialektet e saj ka qenė gjuha qė ka foluar popullsia evropiane nga janė krijuar gjuhėt ervropiane.

Ne nuk jemi "popull i ardhur". Ne jemi autoktonė. Jemi pellazgo-ilirė. Ne jemi quajtur prej Pirros pėr herė tė parė "fėmijet e shqiponjės", pra "bijtė shqiponjės", dhe veten e quanim "bijtė e shqipes", prandaj ishim "shqiptarė" [3], jo sepse e flitshim "gjuhėn shqipe", por sepse ai e mbanėte pėrkrenaren me shqiponjė si Akili dhe ne e pėrbėnim rrjetin e tij tė pėrkryer nga Epiri, nė vitet 319-272 para Krishtit[4], qė nga luftėrat e tij tė pėrkryera. Helenėt e vjetėr ishin paganė, jo ortodoksė. Ata nuk ishin grekė. Grekėt e mė vonshėm nuk mund tė bėjnė popullin pagan, qė ishte populli i ynė. Greqia e tyre ėshtė shtet teokratik, i ngritur me dredhi tepėr dinake e vrastare[5]. Ne rrojmė den-baba-den nė njė pjesė tė vogėl tė tokave tona, tė shpėtuara vonė nga dhunimet mijėvjeqare dhe tė papritura tė armiqve tanė mė tė urryer: greko-bullgaro-serbėve. Ne u jepnim bukė atyre, ndersa ata na e merrnin jetėn.

Grekėt dhe serbėt janė 2 kombe artificiale, qė janė ngritur me tokėn tonė, me pasurinė e grabitur prej nesh, me njerėzit e asimiluar pėr tė keq, nė kuadrin e "kombeve" tė tyre artificiale. Ta njohėsh antropologjinė, do tė flasėsh tjetėr. Faktet janė fakte. Nuk bėhen me bashkime artificiale tė fjalėve tė "bashkuara" nga shkrimet qė nuk kanė lidhje me njėra tjetrėn...

Po detyrohem qė ta bėjė njė reagim tė regimit tė mikut tim Gjokė Dabajt, duke e pasur si qėllim kryesor tė shpjegohem publikisht me te dhe me ēėshtjen serioze tė shkuar kėsaj radhe mbi "ekzistencėn e serbėve", por jo siē e thotė ai, se "serbėt janė nga shekulli i VII i erės sonė, si komb". Po e ceki edhe njėherė se themelimi i serbėve "si komb" daton nga shekulli i XIX, nga Vuk Karaxhiqi, e jo nė shekulllin e VII. Pėrveē atyre tė cekura nė punimin tim, kėsaj radhe po e pėrmend njė autore tė lashtėsisė, Averil Camerun, profesoreshė e lashtėsisė sė vonė dhe e historisė sė Bizantit nė Oksford, qė nė veprėn e saj "Bizantinėt", thotė tekstualisht se "Bullgarėt qenė nė origjinė njė popullsi turke qė ishte shfaqur nė sferėn bizantine nė shekullin e shtatė dhe u shkri me popullsinė eksistuese sllave nė fundin e shekullit tė shtatė..." dhe se "vėllezėrit Ciril dhe Metodi futen alfabetin sllavonik pėr pėrkthimen e Biblės dhe pėr shėrbimet liturgjike..."[6], pa i zėnė nė gojė "serbėt" se kanė eksistuar qė nė shekullin e VII.

Nga fundi i shekullit tė XII sllavo-turko-avarėt (bullgarėt dhe tė tjerė tė quajtur "serbė") filluan dėpėrtimin e njohur nė Kosovėn e sotme mė 1190, pas njė lufte qė bėnė kundėr Bizantit (illirėt, pra shqiptarėt). Fjala ėshtė se ata kanė qenė sllavo-turko-avarėt. Kjo ėshtė e vėrteta. Tjetėr ėshtė ajo ēka shkruajnė serbėt pėr vetveten. Nė fillim tė shekullit XII, qė mė 1180, sllavo-avarėt, tė ashtuquajturit serbė, siē i quan ashtu edhe UNIKOMB-i, okupuan pėr herė tė parė Mitrovicėn e Vuēiternėn; me 1224 okupuan Prizrenin; mė 1285 okupuan Shkupin, qė ishte Kryeqytet i Dardanisė (jo Kosovės!)[7] . Nėpėr kėto qytete banonin kryesisht shqiptarėt dhe nuk banonin fare "serbėt". Fjala serbė mund tė shpjegohet me fjalėn latine SERVUS (shėrbėtorė, shėrbyes), qė e thotė zoti Dabaj. Ajo ėshtė forma e tretė e shpjegimit, afėr tė vėrtetės, sepse ilirėt i konsideronin mė tė ultė sllavėt nė shoqėrinė e tyre. Do ta marrė parasysh kėtė version...Atėherė udhėheqnin pėrandorinė Bizantine shqiptarėt, tė pėrzierė me popuj tė tjerė, me kryeqytet tė vetėm sikur Romėn, Kanstantinopojėn (sot Stambolli), qė gradualisht e kishin ndarė Perandorinė Romake nė ate Romake tė Lindjes, pra tė Bizantit dhe tė Pėrėndimit (Shiko hartat e kėsaj kohe, tė bėra mė vonė!). Derisa sundimtarėt romako-bizantinė shkonin e vinin, popujt e dyndur, kryesisht sllavėt, erdhėn gradualisht duke u shtuar pėr tu vendosur nėpėr tokat e vendasėve ilirė (shqiptarė). Nė shekullin e VIII filloi lufta kundėr ikonave (ikonoklastia), e cila i detyronte shqiptarėt tė shkėpuste lidhjet me Papėn/Papatin dhe Romėn dhe vendosjen e kishės ilire nėn vartėsinė e Kostantinopojės, pra qė udhėhiqej pjesėrisht nga sllavo-grekėt, tė cilėt e shtuan presionin e tyre mbi ilirėt dhe Perandoria Bizantine u detyrua tė merrte masa qė e favorizonin elementin sllav dhe grek. Kėshtu erdhi si pasojė tė vendosej gjuha greke si gjuhė kishtare e Kishes Ortodokse. Shqiptarėt (ilirėt), duke pėrqafuar fenė ortodokse shkombėtarizohen. Nė shekullin e XI, filloi ndarja e madhe ideore, fetare e politike e ilirėve (pra, shqiptarėve) deri nė kohėt moderne. Ithtarėt e Kishės Katolike Shqiptare e quanin veten albanė, kurse ata qė i mbetėn besnikė Kishės sė Patrikanės sė Konstantinopojės, e cila si gjuhė kishtare e pėrdorte "greqishten" dhe mė vonė gjuhėn sllavishte, qė sollėn vėllezėrit Ciril dhe Medodi, vazhduan ta quanin veten e tyre gradualisht "grekė e sllavė". Kush ortodoksohej njėkohėsisht greqizohej ose serbizohej.  Nė shekujt XI e XII u rrit nė pėrmasa jashtėzakonisht tė mėdha presioni dhe procesi asimilues serbo-grek dhe rezultat i kėsaj erdhi kijimi: nė veri, i Mbretėrisė sė Rashės me Stefan Nimanin, qė nuk e shpjegojmė me fjalėt "arabo-turke", siē thotė z. Dabaj, por me dy prej hipotezave tė tuqishtes dhe latinishtes, qė konsiderohen tė jenė shkencore; nė lindje, i Mbretėrisė Bullgare; nė jug, i rritjes sė presionit tė kishės ortodokse greko-bizantine.Nė atė kohė Albania quhej Kosova, Rrasia, Shqipėria dhe Maqedonia, deri nė Selanik. Shteti Rrasia vinte nga emri Rrasė, i kryeqendrės sė atij shteti, tė Jeni-Pazari. Ata nuk ishin "serbė", siē e pohon historiografia e rrejshme serbe, por ishin ilirė, triballė, pra shqiptarė, e nga Millutini e kėndej, ishin skizmatikė. Kėtu nuk ka vend z. Dabaj tė "kėmbėngulė" se "emrat NUMAN apo NIMAN shpjegohen me fjalėt arabo-turke", kur kėto fjalė mund tė jenė marrur nga aktet apo librat e hartuara nga tė tjerėt dhe askush nuk mund ta mohojė faktin kryesor tė qenurit tė Nimanit ilir, triballė dhe shqiptar dhe asnjėherė nuk ka jetuar nė "botėn arabe". Nė fillim, pravosllavėt ishin pėrcaktuar kundėr arabo-turqėve. Nė fakt, arabo-turqit sunitė dhe tė gjithė ortodoksėt e kanė tė njėtin sistem magjishė, sado qė rrebtė luftohen.Kuptimin e fjalės "serb" mund ta shpjegojmė me anė tė gegėrishtes SHKJA (raje), qė nuk do tė thotė "komb". Emrin ALBAN nuk e shpjegon oronimi ALPE, sepse alpet janė viset mė tė larta tė Evropės, ku kanė banuar RETĖT e vjetėr, qė janė ndarė prej KURETĖVE tė EPIRIT. Nga ata janė ndarė edhe KUREJSHIT e Muhamedit qė kanė shkuar nė botėn arabe dhe vizatimi mė besnik i ruhet nė kishėn e njohėr tė Polludit, afėr Splitit[8]. Unė nuk kam bėrė kurrfarė pėrpjekje pėr shpjegime nė tė njėjtin shkrim, tė Alpeve dhe emrit Alban. Gjokė Dabaj e ka "meritėn" ti ngatėrrojė gjėrat...Stefan Nimani e shfrytėzoi rastin pas rėnies sė dinastisė njėqindvjeēare tė Komnenėve (1080-1185) pėr t`u pavarėsuar. Nė "Kanunin" e vet, Stefan Dushani, shpalli sllavizimin dhe ortodoksizmin e dhunshėm tė gjithė besimtarėve tė besimeve tė tjera. Dhuna shkonte deri nė damkosjen me hekur tė skuqur nė fytyrė tė atyre qė nuk e pranonin konvertimin. [9] Neni i dhjetė i kėtij "Kanuni" thotė: "nė qoftė se ndodh qė ndonjė heretik (besimtar jo ortodoks) tė jetojė mes pravosllavėve, tė damkoset me hekur tė skuqur nė fytyrė dhe tė pėrzihet, dhe nė qoftė se gjendet dikush qė i jep strehim, edhe ai tė damkoset."[10] Kjo nėnkupton dhunėn deri nė vrasje tė shqiptarėve, kthimin e kishave katolike nė kisha ortodokse dhe pjesėmarrjen nėpėr manastiret pravosllave tė shqiptarėve ortodoks me tesha dhe kostume shqiptare, qė zotėria nuk "i sheh" nė fotografitė e mija.Por, ti kthehemi edhe njėherė ēėshtjes kryesore: nuk sundohej pushteti qendror i Perandorisė Bizantine, siē thotė zotėria, "qė nė shekullin e VII kryesisht prej grekėve", edhe pse grekėt vendosnin shumė herė nė dėm tė etnitetit tonė, por pellazgo-iliro-shqiptarėt. Kėtė tė vėrtetė nuk e pranon sa duhet Evropa, ku grekėt, serbėt, bullgarėt dhe rusėt kanė vrapuar kudo dhe janė dėshmuar gjatė shekujve si kundėrshtarėt mė tė rrebtė. Nė Bizant kryesisht kanė udhėhequr pellazgo-iliro-shqiptarėt. Peēenegėt, tė ardhur nga lartė, janė pėrballur me Aleks dhe Johan Komnenin (qė ishin pellazgo-iliro-shqiptarė, nga Epiri) nė periudhėn paleologase (qė janė gjithashtu pellazgo-iliro-shqiptarė, nga Epiri) dhe nė shekullin e XII serbėt pranuan autoritetin bizantin. [11] Kjo ėshtė hera e parė kur janė paraqitur serbėt. Tradita e bashkėpunimit me sundimtarėt fqinjė sllavė e grekė kundėr sundimtarėve jashtėballkanik dhe tradita e bashkėpunimit me popujt jashtėbashkanik kundėr sundimtarėve ballkanas sllavė e grekė, qė po rritej vazhdimisht, nga shekulli nė shekull, ėshtė krijuar gradualisht traditė te iliro-shqiptarėt.[12]Dua tė shpjegohem paraprakisht pa "e lėnduar tjetrin", siē thotė miku im i vjetėr, me tė cilin nuk kam kurrfarė arėsye tė grindem, por vetėm dua ta mbrojė seriozisht ēėshtjen. Edhe gjuha bazė, qė vendosdet nė krye tė tė gjitha gjuhėve, pra INDOEVRPOPIANE, ėshtė njė vendosje artificialė e atyre "shkencėtarėve tė botės" qė e kanė "harruar" iliro-pellazgishten dhe nuk e njohin gjuhėn shqipe, prandaj vendosin "njė gjuhė artificiale" si bazė tė tė gjitha familjeve tė gjuhėve indo-gjermane dhe bėhet padrejtėsi e madhe. Por, kėsaj ēėshtje do ti kthehem mė vonė, sepse tani nuk ėshtė rasti...Rasti ėshtė tė merrem me ēėshtjen kryesore. Dabaj thotė se "shqiptarėt JANĖ KĖTU nė kohėn e grekėve dhe tė romakėve", dhe se shqiptarėt "janė AUTOKTONĖ, relativisht autoktonė, sė bashku me grekėt e lashtė dhe me latinėt." Ky ėshtė gabimi i dytė shkencor i zotėri Dabaj dhe nuk do koment. Ne jemi shumė pėrpara grekėve dhe latinėve. As Averil Camerun nė tėrė veprėn e saj "Bizantėt" nuk shkruan askund pėr etninė e pellazgo-ilirėve tė Konstadinit tė Madh apo tė Justinianit. ēėshtja "helenistike" inkuadrohet me tė padrejtė nė ēėshtjen greke. Greqia e vjetėr dhe Greqia e re nuk janė e njėjta gjė. Ėshtė mė mirė ti shohim gabimet tona, tė shkencės shqiptare dhe tė botės. Ia rekomandoj z. Dabaj qė tė lexojė kėto vepra: 1). Benlöw L., La Grčce avant les Grecs, Paris 1877; 2). Matieu A., Mikenėt=Pellazgėt, Grekėt ose zgjidhja e njė enigme, Tiranė 2008; 3). Spiro K., Shqiptarėt dhe problemi pellazgjik, Tiranė 1964 ose 2011; 4). Majami Z., Fundi i misterit etrusk, Tiranė 1964; 5). Kola A., Avranitėt dhe prejardhja e grekėve, Tiranė 2008; 6). Korkuti M., Parailirėt, ilirėt, arbėrit, njė histori e shkurtėr, Tiranė 2003; 7). Pėrzhita L., Mbretėria Dardane, Histori e shkurtė e shtetit 2400-vjeēar, Tiranė 2009; 8). Falaski-Vlora N., Pellazgėt, ilirėt, etrusket, shqiptarėt, Prishtinė 2004, 9). Eltari A. Pellazgėt, krijuesit e qytetėrimit botėror, Tiranė 2008, 10). Shnaider E., Pellazgėt e pasardhėsit e tyre, Tiranė 2009, etj. pėrveē atyre qė kam pėrdorur gjatė shkrimeve tė mia.Nuk do mend se ne kemi "gabuar" nė lashtėsinė e vjetėr qė e pranuam "greqishten" pėrmes ortodoksizmit, si gjuhė shkrimi. Nė kohėn e lashtė tė bizantit ajo ishte gjuhė artificiale. Gjuha e lashtė greke ėshtė krijuar nga lashtėsia, gjatė gjenezės sė Dodonės, fenė e pellazgėve paganė, me Zeusin (Zotit) e pellazgėve hyjnorė. Emri "grekė" ėshtė nxjerrur prej "gra-it", nė gjuhėn e tyre. Pra, gratė tona tė vjetra, qė ua tregonin fatin atyre qė shkonin pėr kėtė punė, nė njė gjuhė tė vjetėr pellazge[13], qė ata e quanin "barbare", por nuk kemi dėshmi tė shkrimit, pėrveē materialeve tė varrezave. Grekėt e vjetėr nuk ishin "grekė modernė", si kėta tė sotmit, qė ditėn me mija dredha ti servohen botės. Kur tė thuash "grekė" ke thėnė "serbė", dhe anashsjelltas, kur tė thuash "serbė" ke thėnė "grekė". Nė tė dy anėt i kanė rėnė popullit shqiptar pėr ta zhdukur nga faqja e botės. Edhe sot e bėjnė tė njėjtėn gjė...Por, pėr tu marrė me ēėshtjen qė po e mbroj, duhet tė merrem me GAFAT qė mė kanė "fajėsuar". Nė "Fjalorin e gjuhės sė sotme shqipe"[14], thuhet: "GAF/Ė-A=Fjalė a shprehje e pa vend; veprim i pa matur ose sjellje fare e pamenduar dhe e gabuar qė bie nė sy menjėherė; gabim trashanik". Ndėrsa nė "Fjalorin e gjuhės shqipe" tė Mehmet Elezit [15], shpegojet nėn 2 se "GAF/Ė-A, ėshtė erė e njė sendi tė prishur a e gojės". Tek unė, nė artikujt e mi, nuk bėhet fjalė pėr GAFAT, por pėr shpjegime tė bazuara nė librat e njohur shkencor tė shkencėtarėve tė shkencave historike dhe albanologjike, tė cilėt janė dhėnė nė listėn time tė gjėrė[16]. Me GAFAT nuk merrem. Mė nevojiten faktet. Ai ėshtė GABIM TRASHANIK qė nuk ėshtė e natyrės sė Prof. Dr. Skender Rizajt dhe as i imi. Nuk lėshon "erė tė keqe dhe tė prishur tė gojės", apo NUK ĖSHTĖ GABIM qė BIE NĖ SY MENJĖHERĖ, as sjellje fare e pamatur, qė do tė thotė SHPREHJE E PA VEND. Nuk i kam "3 GAFA" tė inkuadruara me njėra-tjetrėn, siē do tė pėrpiqeshim serbėt ti lidhin sė bashku. Z. Dabaj pėrpiqet "ti lidhė" nga dy skajet e botės. Ka njė thes me gabime shkencore nė veprėn e tij "Strategjia e Shqiptarėve", qė ia kam futur nė listėn e gjėrė, te shkrimi im, "Shqiptarėt-populli mė i vjetėr nė Ballkan", duke dashur t`ia lė njė vend tė sigurtė nė shkencė. Nė letrėn e tij tė datės 28 korrik 2012, tė botuar nė "Pashtriku", mė porosit qė "lexoji, o burrė, ato qė shkruan!", duke e ditur mirė se unė mė parė i lexoj, i lexoj dhe i lexoj, duke i redaktuar. Shkrimi qė ka lexuar te "Pashtriku" ėshtė i pėrpunuar nga mbajtėsi i faqes. Gjokė Dabaj nuk e ka lexuar origjinalin e shkrimit "Rrėnja e jonė e vjetėr ėshtė pellazge", as "Kombi Shqiptar dhe kombet e tjera" qė janė botuar vite mė parė nėpėr shumė faqe tė internetit, por presin tė zgjerohen e punohen gjatė dhe pas doktoratrės sime. Nė shkencė ka teori shkencore, ka konkluzione qė janė baza tė teorisė dhe pėrpjeke shkencore pėr tu verifikuar nga hipoteza nė drejtim tė shkencės dhe tė bėhet konkluzion nė bazė tė pėrvojės sė mbledhur. Kėto pėrpjekje tė vėrtetimit tė gjėrave prej hipotezės kah teoria mund tė jenė dėshtime, ndonjėherė aq tė dukshme, qė mund ta dėrgojnė njė vepėr nė drejtim tė pseudoshkencės. Kėtu nuk kemi tė bėjmė aspak me GAFA. Ne nuk kemi kompetencė ti themi autorit se ka bėrė GAFA, derisa nuk jemi ngritur mbi njerėzit e botės sė gjallė nga ndonjė "mbinjeri", si ZOTI. Duhet tė jemi "baba i shkencės" dhe tė kemi X tituj shkencorė. Vetėm atėherė ia lejojmė vetes atė burrėri sa tė guxojmė ti themi njeriut "se ka bėrė X GAFA shkencore, dhe se atij duhet ti mirret titulli shkencor". Zotėri Dabaj, pėrkundėr miqėsisė, mė akuzon publikisht se "kam bėrė 3 GAFA". Kjo fjalė duhet tė hiqet nga "gjuha" qė pėrdorė nė shumė shkrime. Sikurse disa pararendės, nuk kam bėrė GAFA, por jam mbėshtetur mirė nė disa pėrpjekje tė Prof. Dr. Skender Rizajt, nga Kosova. Dhe, zotėria Dabaj, nuk ka tė drejtė!

 

 

Rapperswil, 02.08.2012



[1] Spiro Konda, "Shqiptarėt dhe problemi pellazgjik", Tiranė 1964, apo Tiranė 2011, faqe 485-486.

[2] Elena Kocaqi "Roli pellazgo-ilir nė formimin e kombeve dhe gjuhėve europiane", Tiranė 2005, faqe 98-99.

[3] Matieu Aref, "Mikenėt=Pellazgėt, Greqia ose zgjidhja e njė enigme", Tiranė 2008, faqe 479.

[4] Elena Kocaqi, "Albanėt-Pellazgo-iliro-shqiptarėt me famė botėrore", Tiranė 2008, faqe 116-125.

[5] Elena Kocaqi, "Planet pėr zhdukjen e shqiptarėve", Tiranė 2009, faqe 85.

[6] Averil Camerun, "Bizantinėt", Dituria, Tiranė 2008, faqe 70.

[7] UNIKOMBI, "Libri bardhė, Lashtėsia shqiptare dhe shtetėsia e Kosovės si realitet historik dhe politik", Prishtinė 1992, faqe 4.

[8] Abdullah Bytyqi, "Njerėzit e mėdhenj me prejardhje shqiptare", Prishtinė 2009, faqe 38.

[9] Hyasamedin Ferraj, "Skicė e mendimit politik shqiptar", Pegi, Tiranė 2006, faqe 40-42.

[10] e njėjta vepėr, faqe 42, perkthyer shqip nga Stojan Novakoviq, "Zakonik Stefan Dusana", Beograd 1848.

[11] Averil Camerun, vep. e cituar, faqe 87.

[12] Hysamedin Feraj, vepra e cituar, faqe 39.

[13] Shiko njėherė veprėn e Matieu Arefit, tė cilėn e pėrmenda, rreth 602 faqe tė formatit tė madh.

[14] Akademia e Shencave tė Shqipėrsisė- Instituti i Gjuhėsisė dhe i Letėrsisė, "Fjalor i gjuhės sė sotme shqipe", Tiranė 1980, faqe 530.

[15] Mehmet Elezi, "Fjalor i gjuhės shqipe", Gjergj Fishta, Tiranė 2007, faqe 466.

[16] Shiko punimin "Shqiptarėt-popull mė i vjetėr nė Ballkan" apo "Serbėt, Serbia dhe Kombi shqiptar", nė faqet e internetit.


Pjesė e mureve tė Durrakiumit nė Shqipėri-vendlindja e perandorit Anastas-491-518


Bota romake e ortodokse dhe bota osmane nė shekullin e pesėmbėdhjetė

 


Perandoria Bizantine rreth vitit 1025

 

Letra

Reagime

Komunikata

Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .