Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 

 

 


.....

 


Ballina

Poezi dhe prozė

Vėshtrime filozofike
Bashkėkohorė shq.

Shekulli i XX - gjysma e parė

Rilindja
Letėrsia Bejtexhiane
Dokumentet e para shq.

Nobelistėt

Shkrimtarė tė huajė

Portrete
Mėrgata
Humor
A e dini se...?
Botime dhe promivime

Kontakt

Laureta Miftari
Opinione filozofike

 

 


Lidhje tė jashtėme:

malesia.org
Shah - Chess
Cartoon


Ballina / Art -Kulturė - DEGĖT I KEMI SHTRI NĖ DHENA TĖ HUAJA POR  RRĖNJĖT I KEMI NĖ ATDHE

DEGĖT I KEMI SHTRI NĖ DHENA TĖ HUAJA POR  RRĖNJĖT I KEMI NĖ ATDHE

Shkruan:Shaban Cakolli

TĖ RUAJM DHE PASUROJMĖ GJITHĒKA KOMBĖTARE - FLET VEPRIMTARI DHE KĖNGĖTARI LLOKMAN KURTISHI

Fėmijėt janė ajo pjesė e mėrgatės shqiptare pėr tė cilėt do tė duhej tė kishim kujdesin mė tė madh,nėse nesėr duam tė mbijetojmė si diasporė shqiptare. Duke iu ofruar atyre njė ushqim shpirtėror shqiptar por tė konsumueshėm e tė shijueshėm pėr rrethanat nė tė cilat jetojnė ata, ne do tė bėnim qė fėmijėt tanė tė mos i harrojnė rrėnjėt e tyre dhe gjuhėn e tyre shqipe, thotė Veprimtari dhe kėngėtari ynė i shquar Llokman Kurtishi.

.

NĖ FOTO: LLOKMAN KURTISHI NĖ MES; I SHOQĖRUAR NGA DJEMT ZEJNULLAHU DHE ARBENI

Si shumė mėrgimtarė tė tjerė,tė cilėt pėr shkaqe qė tani janė tė njohura,u detyruan tė marrin rrugėn e mėrgimit, nė kėtė rrugė dhimbjeje iu desh tė nisej edhe veprimtari ynė dhe kėngėtari ynė i shquar Llokman Kurtishi. I ardhur nga viset shqiptare tė Maqedonisė, Kurtishi vėshtirė po fillonte jetėn nė dhena tė huaja. Strehuar nė Dortmund tė Gjermanisė me familje. Llokman Kurtishi me largpamėsi kisht drejtuar shiqimin nga po shkon fati ishqiptarėve, tė cilėt nga katėr anėt po i shtypnin pushtuesit e egėr, duke pėrdorur dhunat mė ēnjerėzore mbi ne, pėr tė na i zhdukur gjuhė, kulturė dhe identitet.

Njerėzit mė tė mirė qė kam njohur…janė ata qė nuk kanė njohur, dėshtimin, stresin, humbjen,dhe kanė gjetur rrugėn e tyre pėr tė dalė nga errėsira…

Kėta njerėz kanė njė vlerėsim, ndjeshmėri dhe njė tė kuptuar tė jetės qė i mbush ata me dashamirėsi, dhembshuri dhe njė interes tė thellė dashurie … !

Njerėz tė tillė nuk ndodhin thjesht rastėsisht… formohen…!! Llokman  Kurtishi kishte marrė me vete atdhedashurinė, gjuhėn, kulturėn shqiptare dhe pavarėsisht vendit tė huaj ku jetonte, gjuhėn qė flisnin,u pėrkushtua tė punoj e jetoj me nderė, tė ndihmoj kombin e vendlindjen, fėmijėt e familjen, tė mbroj kulturėn dhe traditėn kombėtare, gjuhėn e historinė shqiptare, duke qenė i vetėdijshėm se nė dhena tė huaja ku jeton ėshtė i huaj, dhe  jeton dhe frymon, krijon dhe punon pėr tė dashurėn, tė ēmuarėn tė shenjėten shqiptarinė. Llokmani asnjėherė nuk ndeji duarkryq, ai  punoj me djersė e pėrkushtim,kohėn e lirė e shfrytėzoj jo kafeneve dhe ahengjeve si shumė tė tjerė,por nė mesin familjar, duke punuar me fėmijėt e vet, duke u folur atyre pėr atdheun dhe kombin,duke rrėnjosur nė zemrat e tyre dashurinė pėr gjithēka shqiptare, duke kultivuar shpirtėrisht kėngėn shqipe, duke pasuruar kulturėn tonė kombėtare. Fėmijėt janė ajo pjesė e mėrgatės shqiptare pėr tė cilėt do tė duhej tė kishim kujdesin mė tė madh, nėse nesėr duam tė mbijetojmė si diasporė shqiptare.

Duke iu ofruar atyre njė ushqim shpirtėror shqiptar por tė konsumueshėm e tė shijueshėm pėr rrethanat nė tė cilat jetojnė ata, ne do tė bėnim qė fėmijėt tanė tė mos i harrojnė rrėnjėt e tyre dhe gjuhėn e tyre shqipe, thotė Veprimtari dhe kėngėtari ynė i shquar Llokman Kurtishi.

Llokman  Kurtishi, na flet pėr fėmijėt, jo vetėm fėmijėt e vet, po nė pėrgjithėsi pėr fėmijėt shqiptar nė emigracion,puna qė duhet tė bėjmė me ta, qė tė i shpėtojmė nga asimilimi,shkollat shqipe, mėsuesit dhe roli i tyre nė edukimin e  fėmijėve jashta atdheut, e shumė tė tjera. Shkollat  me mėsim plotėsues nė gjuhėn shqipe kanė synimin e tyre qė fėmijėt shqiptar tė ruajnė, mėsojnė dhe pėrsosin gjuhėn shqipe, na thotė Llokman Kurtishi:Ata mes shkollave shqipe aftėsohen nė shfrytėzimin e gjitha formave tė komunikimit nė tė folur e shkruar, njihen me atdheun shqiptar dhe shtrirėjen gjeografike tė tij,me historinė.aspiratat e pėrpjekėjet e popullit shqiptar pėr lirinė.Nė shkollat shqipe zhvillohen aftėsitė nė fushat e artit,letėrsisė,muzikės dhe formave tjera tė krijimit artistik. Ata duhet tė shfrytėzojnė kohėn e lirė pėr aktivitete krijuese, tė pregatiten pėr shėnimet e manifestimeve kombėtare, kėshtu do tė i ndihmonim fėmijėt tanė tė i shpėtonin asimilimit, i cili vjen qetė dhe padiktueshėm,por qė le pasoja tė mėdha,dhe nėse kemi humbur fėmijėt ne kemi humbur gjithēka nga vetja, por  mjerisht edhe nga atdheu dhe kombi, thotė Llokman Kurtishi.

Arben dhe  Zejnullah Kurtishi janė dy djemat shumė tė rinjė, por intelektual dhe tė shquar, qė kanė zotuar mirė gjuhėn, kulturėn dhe traditėn kombėtare,zotim ky qė vjen nga mėsuesi i tyre i dytė, qė punon me pėrkushtim tė madh me fėmijėt e tij,pra babai i tyre Llokman Kurtishin. Me  Llokmanin ne si LSHAKSH njihemi qė moti. Ai me njė vullnet tė pashuar bashkangjitet me ne si dhe na ndihmon nė mbarėvajtėjen e kulturės.Llokmani me dy djemėt e tij janė kėngėtar tė talentuar,ata kultivojnė dhe mbrojnė muzikėn e mirėfilltė kombėtare.

Me ne ata kanė shėnuar festat kombėtare,me zėrin e ėmbėl u kanė kėnduar: Skėnderbeut, Flamurit, Adem Jasharit, Nėnė Terezės, pavarėsisė, gjuhės, kombit, atdheut.

Ata janė shumė tė dashur pėr artdashėsit, mirėpriten dhe duartrokiten nga mėrgimtarėt tanė, kudo qė ata janė tė pranishėm dhe pėrfaqėsojnė kulturėn tonė.


 

 


 

 

A e dini se...?

 

 

 

     
 

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve|

|Altruizmi-Egoizmi| |Arsimimi| |Art-Dhunti| |Besimi| |Dashuria| |Dashuria (II)| |Dashuria (III)| |Dashuria (IV)| |Dituria| |Drejtėsia| |Edukata| |Ėndėrrat| |Fėmijėt| |Filozofia| |Fjalėbutėsia| |Frymėzimi| |Gruaja| |Humori| |Imagjinata| |Inteligjenca| |Jeta| |Lakmia| |Lotėt| |Lumturia| |Mali| |Mėdyshja| |Miqėsia| |Mosha| |Motivimi| |Muzika| |Natyra| |Ndryshimi| |Nga-fėmijėt| |Nga-Vizitorėt| |Optimizmi| |Paqa| |Paragjykimi| |Qesėndi| |Rrena| |Skamja| |Vetitė| |Vjedhja| |Xhelozia| |Tė-pandara|

 
  © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .