Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 

 

Kritika dhe analiza

   

NJĖ MARGARITAR I LETERSISĖ SHQIPE NE AGIMIN E ZĖRAVE TE BILBILAVE MĖNGJESOR
 
Vjollca Pasku

 

 

Romani “Pengu i zemrės sė lėnduar” i shkrimtarit Xhemal Gora rrėfen njė copėz qiell qė pėrndizet nga nuancat e zėrit tė bilbilenjėve tė Fierit,nė degėt e veshtullave tė horizontittė viteve 30. Nė qendėr tė romanit ėshtė miti i famshėm fierak Kristaq Puro.Tingujt e ėmbėl tė prodhuar nga kordat e zanoreve tė tij e kishin burimin nga dhuntia natyrore e lindur. Nė fytin e tij kishte gjithė ėmbėlsinė e zėrit tė bilbilave nė unison me dashurinė pėr kėngėn. Atė e thėrrisnin nė ēdo dasmė, dhe zėri i mrekullueshėm myzeqar kumbonte nė shpirtrat duke gufuar ndjenjat e dashurisė apo dhimbjes sipas kėngės..Njė ditė era nė udhėn e rastėsisė e pėrplas me pranverėn e njė vajze. Zemra, trupi,sytė, pėsuan njė tronditje tė ėmbėl, por mė shumė shpirti iu duk sikur kėrceu dhe u ngjiz me tė. Qė nga ky ēast ai do tė ishte i dashuruar, njė jetė tė tėrė. Emri Rukie u bė njė tingull i artė shqiptimi qė hyri nė gjithė qenien e tij. Ajo hyri nė ėndrrat e Kristaqit si njė lule ku fara ishte aty, por mjaftoi njė prekje sysh qė lulėzimi tė shpėrthente imazhe ajrore nė gjumė apo zgjuar. Ishin vitet 1935, vite tė turbullta ku ziente pakėnaqėsia e popullit kundėr regjimit zogist. Nė kėtė periudhė Kristaqi i rėnė nė dashuri gjendet  mes turmės sė luftėtarėve me armė nė dorė rrugės pėr nė Tiranė pėr pėrmbysjen e rendit nė fuqi.Kryengritja e Fierit e paorganizuar mire, dhe e palidhur me qytetet e tjera u shtyp nga forcat qeveritare. Kristaqi plagoset dhe fati e dėrgon pikėrisht nė shtėpinė e ėndrrės. Ajo, lulja e ėndrrave i mjekon plagėn nė kraharor, dhe njė puthje vulos dashurinė, e cila rrit njė qiell. Pa mundur tė kėmbejnė asnjė fjalė pėr dashurinė e tyre sepse nėna e Rukijes kuptoi diēka, dhe e mbante nėn vėzhgim vajzėn, Kristaqi largohet pėr t’u kthyer pėrsėri nė shtėpinė e saj i shėruar.Ishte tepėr vonė. Rukijen e martuan pa dėshirė. Tė dy nuk u panė mė asnjėherė.Qielli i kraharorit te Kristaqit u sėmur nga dhimbja, ndėrsa Rukija humbi buzėqeshjen. Fillimet e shekullit tė XXI ishin tė mbarsura me mentalitetin e vjetėr shqiptar, ku e bėnin njeriun skllav tė kohės dhe zakoneve tė shoqėrisė,nė kundėrshtim me protestat e brendshme shpirtėrore. Rukija shkruan nė ditarine saj :Pėrse jetojmė? Kur lėndohemi dhe vuajmė kaq shumė, kur nuk themi atė fjalė hyjnore qė na do zemra…apo pse nuk linda djalė..Pikėrisht nė kėtė ditar mbėshtetet edhe shkrimtari Haki Stėrmilli pėr tė shkruar romanin "Sikur tė isha djalė". Nė kėtė kohė prej lėngimit tė shpirtit artistit lind kėnga "Oh,moj goca e berberit"., kushtuar dashurisė sė humbur. Kjo ishte kėnga mė e kėrkuar nėpėr dasma,dridhjet e jehonės sė zėrit hapnin dhimbjen e transformuar nė melodi. ..Dhimbjen kryeneēe tė shpirtit tė Kiēos nuk ia shėroi dot martesa,e cila ishte e destinuar tė dėshtojė. Njė martesė fatkeqe nga e cila nuk do tėkishte asnjė trashėgimtar. Kjo dhimbje zbutet vetėm me njohjen e njė vajze kabareje tek e cila shikon sozinė e ėndrrės tij. Ai bashkėjeton me tė, pasvdekjes sė gruas, si nė njė dashuri sintetike qė luan ndjenjat e tij. Qielli i lagėsht i kraharorit sėmur frymėn e tij. Degėzat nga tė cilat thith ajrin e dėshpėruar nė mushkėri helmohet, dhe dėnohet me tuberkulozin e vdekjes. I ftohti nė shpirt ėshtė i ftohti mė i madh i kėsaj bote. I lodhur dhe i paragjykuar nga miqtė e tij, ai vetizolohet nė shtėpi, ku i qėndron pranė gruajae dytė..Askush nuk mund te kuptonte shpirtin e artistit.. Tė gjithė miqtė e braktisėn, dhe sėmundja nuk e linte tė kėndonte . Kėshtu firmos vdekjen definitive tė jetės sė tij. Njė linjė tjetėr e romanit ėshtė dashuria e Verės me Stavrin qė ishte si njė diell me rreze magnetike.. Tė dy pėrjetojnė ndjesitė mė tė bukura qė fal vetėm ndjenja e dashurisė. Martohen menjėherė dhe mė pas arsimohen nė Itali. Nga kjo martesė lindėn dy fėmijė e jetojnė tė lumtur derinė kohėn tragjike tė ardhjes nė pushtet tė regjimit monist. Pėrjetojnė ēaste tė rėnda ku xhelatėt mesjetar komunist torturonin deri nė pikėn e takimit me vdekjen. Tortura e Stavrit ne sy tė fėmijėve ėshtė njė vepėr ēnjerėzore qė shėnon vetėm fillimin e kėtij rendi diktatorial. Lavjerrėsi i vuajtjeve sapo kishte nisur. Stavri dhe Vera pėrfaqėsojnė tė gjithė ata intelektualė tė ndershėm,qė studiuan nė Perėndim dhe vunė pasuri me djersė. Ata u burgosėn u internuan dhe u quajtėn tė deklasuar .Lumturia e tyre u arratis pėr gjysmėshekulli, pothuaj njė jetė tė tėrė. Origjinaliteti i penės sė shkrimtarit sjell tek lexuesi jo vetėm emocionet dhe shijen artistike por edhe filozofinė estetike nėpėrmjet personazhit tė Ēelestes ku shkrimtari pėrpiqet tė japė njė kuptim pėr jetėn , gruan dhe dashurinė. I gjithė romani lexohet rrufeshėm, duke tė mbajtur nė valė emocionesh dhe nė ritmin e zėrit muzikor tė kėngės myzeqare.Diku kundėrmon njė lule, diku njė ndjenjė e fshehur, diku imazhe e copėza qiejsh te jetuar nė atė periudhė. Ky roman ka meritėn sepse ėshtė kompozuar njėsoj si tė dėgjojmė ato dridhje qė gjeneron vetėm zėri i bilbilit,tė Myzeqesė.Gjithashtu hedh drite vezulluese mbi ata yje qe retė e kohės nuk i pėrmendėn asnjėherė. Historia, arti , filozofia lidhen si ngjyrat e dritės duke projektuar rrjedhėn e ngjarjeve nė qiellin e jetuar te viteve 30. Njė vend tė rėndėsishėm luan pėrshkrimi i imazheve natyrore. Lulet janė si flutura vezulluese qė i japin ngjyrė skenave te romanit, ndėrsa vargjet e kėngės japin njė ndijim sikuri shikon imazhet e gjalla tek lėvizin para syve dhe dėgjon artin e shpirtit.'Pengu i zemrės sė lėnduar " ėshtė njė margaritar i letėrsisė shqipe nė agimin e zėrave tė bilbilave mėngjesor

.




 


 


 

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .