Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė


Ballina / Intervistė - Padyshim poezia nė  mėrgim ka ngarkesėn mė tė madhe emocionale

 

Padyshim poezia nė  mėrgim ka ngarkesėn mė tė madhe emocionale


Intervistė me z. Shaban Cakolli, poet, publicist dhe promovuesi mė i njohur shqiptar i poezisė sė letrarėve qė janė nė fillimin e karierės sė tyre.

Intervistoi: Filolet

Pėrshėndetje i nderuar z. Cakolli,

Pas njė bashkėpunimi tė pasur, nė Filolet kemi dėshirė pėr njė intervistė tė shkurtėr, qė mund ta quajmė spontane pasi nuk pėrbėn pėrgatije e formalitete jashtė norme. Ėshtė nė rradhė tė parė bisedė shqiptarisht… Ju propozoj tė fillojmė me pyetjet pa u ndalur mė parė tė shėnojmė tė dhėnat biografike sepse ju jeni emėr tanimė i njohur pėr lexuesit shqiptarė nė tė gjitha trojet tona. Jeni sidomos i njohur si tubues, hulumtues dhe pomotor i punimeve tė letrarėve tė rinj, me akcent tė posaēėm nė poezi. Ky angazhim, pa u hapur nė elozh, ėshtė me tė vėrtetė punė e palodhshme dhe sublime sepse e bėn tė njohur plejadėn e re tė poetėve dhe nxit si asgjė mė shum, tė gjithė dashamirėt e fjalės sė shkruar t’i pėrkushtohen me elan krijimtarisė sė tyre. Nėse mė lejoni, do tė kaloja nė pytjet tė cilat shpresoj do tė zbusin kurreshtjen e lexuesve sepse vet na nė Filolet kemi patur disa herė kėrkesa pėr njė prezentim mė tė drejtpėrdrejt tuajin e intervista flet mė tepėr se shum biografi…

Filolet: Zotėri Cakolli, nė mėrgim letėrsia shqipe ka dhėnė shkrime me vlerė tė jashtėzakonshme... Nė mes kontribuesėve nė kėtė lėmi jeni emėr qė respektohet dhe vlerėsohet lartė por kishim dėshirė sė pari tė mėsojmė prej kur jeni larguar nga vendlindja?

Cakolli: Pajtohem plotėsisht me ju se letėrsia nė mėrgim ka dhėnė shpėrthime vlerash, por nuk duhet harruar se arti i fuqishėm shpėrthen nė kohė shpėrthimesh tė mėdha, nė kohė stuhirash tė mėdha, nė kohė ėndrrash tė mėdha. Tė nisje udhėn e letėrsisė shqipe nė ato kohė ishte diēka e veēantė, posaēėrisht po tė kemi parasyshė klimėn mjaft tė ndezur politike nė mbarė vendin, kur duhej diēka e guximshme pėr tė filluar tė ndezish yje nė botėn letrare. Vitet e 90-ta, ishin vite, kur presioni i pushtuesit sėrb mbi shqiptarėt, me qėllim tė ndryshimit tė strukturės etnike nė Kosovė, nė dobi tė elementit sėrb, mbylli gjitha institucionet kulturore e shkencore, shkaktoi pozita tė vėshtira ekonomike e sociale te populli ynė, mobilizonte dhunshėm tė rinjėt tanė nė ushtrinė sėrbe, ndiqte, burgoste e vriste rininė shqiptare tė cilėt angazhoheshin pėr ēlirim nga pushtuesit dhe nuk i bindeshin urdhėrave  tė tyre, kur qeveria sėrbe  uzurponte  me organet e dhunshme institucionet tona, duke i dėbuar shqiptarėt nga puna, duke ua rrezikuar kafshatėn e gojės, pra ishin kėto kohė tė cilat bėnė  qė nė shumė shtete  tė Evropės perėndimore, tė kėrkonin strehim njė pjesė e madhe e popullatės shqiptare nga  Kosova. Fatkeqėsisht ishte kohė qė mė pėrplasi edhe mua nė kėtė rrugė tė dhimbshme tė mėrgimit nė vitin 1993, ku u strehova nė qytetin  Gladbeck tė  Gjermanisė, tani njėzet vite mė parė.Kur morėm rrugėn e mėrgimit, vetėm emrin dhe dėshirėn pėr ēėshtjen kombėtare e morėm me vete. Ishte diēka shumė e vėshtirė pėr ne,vėshtirė nga se ishim tė pėrbuzur dhe tė dėbuar dhunshėm nga njė pushtues i egėr i cili angazhohej me ēdo kusht tė  mos na lejonte nė trojet tona.Ne si mėrgimtarė tė strehuar nėpėr vende tė huaja, nuk kishim interesin tė depolitizoheshim, tė mjegulloheshim e bėnim gjumė vendeve tė huaja, pa liri e dinjitetkėshtu do tė i bėnim shumė dėme  ēėshtjes sonė kombėtare,por edhe do tė ishim tė pėrbuzur nga gjitha vendet e botės, ku kishim kėrkuar strehime. Pra ishim para njė momenti tė vėshtirė, na duhej forcė, qėndrueshmėri, intelegjencė, forma organizimi, aktivizim i ēdo shqiptari tė mėrguar pėr ēėshtjen tonė kombėtare,tė bashkuar nė njė lėvizje mbarėshqiptare,nė njė organizim aktiv e tė fuqishėm, ashtu si na thėrriste shenjėtria e atdheut, intelegjencia jonė dhe veprimtarėt e menēur e tė guximshėm atdhetarė nė diasporė.Jeta nė mėrgim ėshtė e hidhur, e rėndė pėr ne sidomos shqiptarėt,sepse trojet tona janė ndarė prej tė huajve dhe jo prej vet shqiptarėve. Fqinjėt tanė pushtues nuk kanė si tė ndihen fitues,sepse tokat shqiptare nuk i kanė fituar me luftė, por ua kanė dhuruar imperialistėt. Si mėrgimtarė, kemi bėrė krejt ēka mund tė bėhet pėr internacionalizimin e ēėshtjes sonė kombėtare para popujve tė vendeve ku kemi qenė tė strehuar. Prandaj merita u takon mėrgimtarėve kudo ata ndodhen. Ēdo shqiptar,kudo  qė jeton, kudo qė punon jasht atdheut, bartė me vehte njė copė malli pėr atė tokė ku sė pari i shkeli kėmba.Padyshim ne mėrgimtarėt jemi ndier tė lodhur,tė shfrytėzuar si skllėvėr nėpėr tė gjitha shtetet e botės, kemi jetuar nėpėr banime e banjo kolektive,nėn presionin psikologjik tė kthimit, kemi punuar punėt mė tė rėnda dhe mė tė mundimshme, me paga dhjetė herė mė tė vogla, se tė njė vendasi tė vendit  ku ne ishim strehuar.Pėrse pranonim kėtė diferencim? Sepse populli ynė po digjej nėn flakėn e pushtuesit, ne po punonim pėr tė mbajtur gjallė familjet tona,tė varfurit,njerėzit pa strehė mbi kokė, pėr tė ndihmuar shkollat shqipe tė cilat pushtuesi i kishte nxjerrė nga institucionet dhe mėsimin po e mbanin nėpėr shtėpi private,kemi punuar tė ndihmojmė Qeverinė,fondin Vendlinja Thėrret, qė organizoheshin  pėr tė u bashkangjitur nė UĒK, dhe kemi pasur qėndrueshmėrinė tė organizohemi, tė punojmė,tė sakrifikojmė, pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare, qė armiku mė tė mos na rri ēekan mbi kokė.Kemi punuar dhe qėndruar edhe nė mbrojtėje nga tėhuajėsimi, mbrojtėjen e kulturės e traditės kombėtare nė mėrgim.Sot ne sikur i kemi harruar e lėnė menjė anė vuajtėje e sakrifica qė kemi pasur nė mėrgim,jemi shumė tė lumtur me ēlirimin e atdheut tanė,i cili mė nuk shkilet nga thundra e huaj, por frymon shqip. E thash mė lart njėzetė vjet mėrgim, kjo nuk ėshtė pak,sot ka disa shkaqe qė na bėjnė tė jemi larg atdheut, na ka kushtėzuar ky njėzetė vjeēar,por mė nuk ndihemi mėrgimtarė, jemi tė lirė tė udhėtojmė kur tė duam nė vendin tonė,shembull mund tė bėjmė orarin e punės nė Gjermani, kurse nė mbrėmje mund tė jemi nė Prishtinė, Tiranė, apo nė cilindo vend shqiptar. Qėndrimi ynė nė mėrgim  nuk do tė thotė se kemi lėnė anash atdheun, pėrkundrazi, jemi krah i fortė i tij dhe mendje e zemėr i kemi nė atdhe, pavarėsisht ku jetojmė...

Filolet: Jeni i njohur si poet dhe publicist dhe kritik letrarė por vėrrejmė se ju jeni njėri ndėr tubuesit dhe promovuesit mė tė mėdhenj, nė mos mė i njohuri i letrarėve tė rinj, pak ose gati aspak tė njohur opinionit tė gjėrė. Na folni pak rreth kėtij aktiviteti tuajin shembullor!

Cakolli: Njerėz, mendimtarė tė mėdhenj kanė thėnė se arti ėshtė shpirti i kombit. Pajtohem plotėsisht se tek shqiptarėt kjo ėshtė mė e theksuar, kėtė e kanė dėshmuar rilindas tanė tė ēmuar, tė cilėt me pushkė e penė kanė bėrė luftė kundėr pushtuesit. Kjo u dėshmua edhe kohėn e pushtimit sėrb, pushtuesi pėrdorte dy forma pėr zhdukjen e shqiptarėve: E para ishte zhdukja fizike, kurse e dyta zhdukja kulturore, nga se pushtuesi e dinte mirė,po zhduki kulturėn e njė kombi, do tė zhdukte atė komb nė pėrgjithėsi. Pėrkundėr angazhimit shekullor tė pushtuesit pėr tė na zhdukur, fatbardhėsisht nuk ia doli. Gjithnjė ėshtė pėrseritur se pėr tė bėrė njė popull tė lirė pushka dhe pena duhet tė jenė tė pandara. Tani jemi tė vetdishėm se muza poetike nuk mund tė fitoj luftėra e tė thyej ushtri,por ėndėrren pėr liri e bėnė tė lakmueshme,ngritė ndėrgjegjen kombėtare, frymėzon dashuri kombėtare, ndezė gjakra e mendime tė ndritshme. Ne ndihemi krenar me shpėrthimet e mėdha letrare tė viteve 60-ta,ishin vite kur letrarėt dhe poetėt tanė si Kadare, Agolli, Arapi, etj. shkruan kryeveprat e tyre tė famshme,niveli artistik i tė cilėve nuk u arrit nga ne tė viteve 90-ta, e vėshtirė tė arrihet edhe kėtė shekull. Po, kohėn kur nisėn kryeveprat e tyre kėta njerėz ishin tė rinjė,nuk mė hiqet nga mendja, se edhe ata nuk  hpėrthyan vetvetiu, por kam pėrshtypjen se dikush i pėrkrahu e i mbėshteti. Ne jemi njė vig letrarėsh qė nisėm rrugėn e letėrsisė viteve tė 90-ta, varet nga ne si rrugėtuam, sa arritėm, ēfarė tė mire apo tė keqe i sollėm letėrsisė sonė, ēfarė gjurme lam, po deri diku  emri ynė u bė i njohur nė letrat tona. Shumė me rėndėsi pėr ne ėshtė qė drejt kėsaj rruge tė i nisim tė rinjėt, tė u japin  mbėshtetje, vullnet dhe qėndrushmėri, tė ndezin pa bujė yllin e tyre poetik, apo qoftė cilit do zhandėr tė letrave tona. Aq mė e rėndėsishme ėshtė qė nė kėtė rrugė tė i nisim me frymėzim e vullnet tė rinjėt tanė nė mėrgim:Pėrse e them kėtė? Pėr shkaqe tė prindėrve tė tyre ata janė detyruar tė frymojnė jashtė atdheut, nė njė tokė tjetėr, me njė gjuhė dhe kulturė tjetėr. Tė rinjėt tanė larg atdheut duhet tė i pregadisim nė kėtė rrugė nga se sė pari i mbrojmė nga asimilimi e cila ėshtė mė e rėndėsishmja,sė dyti  duke  ua futur atdhedashurinė nė ēdo damar tė tyre, atyre u lind dėshira pėr fjalėn e shkruar, pėr atdheun, pėr gjuhėn, simbolet, kombin e ēdo gjė shqiptare. Padyshim poezia nė  mėrgim ka ngarkesėn mė tė madhe emocionale me peshėn e mallit, por nėse i riu kap tė gjitha kėto njohuri,arti i tij del mė i fuqishėm. Unė kam punuar me kėta tė rinjė shqiptar nė mėrgim, tė cilėt fatkeqėsisht dikur  nė mes veti nė vend tė flisnin shqip, flisnin nė gjuhėn e vendit ku jetonin.Puna me ta ėshtė e vėshtirė, e mundimshme, kėrkon hulumtime talentesh, metoda pėr tė i pėrvetėsuar, por me kohė japin fryte tė ēmuara kombėtare.Kemi punuar me tė rinjėt, kemi hargjuar shumė kohė nė ushtrime e pregaditje, por ndihem shumė krenar me ata njerėz me tė cilėt dikur arritja na dukej e pamundshme,kurse sot nga ata tė rinjė mėrgimtarė kemi shkrimtarė, poet, piktorė, muzikant, aktorė, skulptorė, tė njohur e tė sukseshėm nė mėrgim. Tė rinjėt tanė duan njė prijės qė i ndihmon dhe i mbėshetė nė hapėrimin e tyre,tė cilėt nisin rrjedhėn e krijimtarisė sė tyre. Fatbardhėsisht nė mėrgim kėtyre nuk u duhet mbėshtetja materiale, u duhet mbėshtetje morale, bashkėpunim, pėrkrahėje, kėshilla, tė cilėt hap pas hapi,duan tė dalin mė tė pjekur e mė serioz pėr ballė realitetit. Nėse ne i mbėshtesim, tė rinjėt do tė hapėrojnė fuqishėm nė rrugėn e tyre tė krijimtarisė,nėse ne heshtim, ata do tė mbesin nė vendnumėrim,nga se fillimisht u mungon guximi pėr tė udhėtuar tė sigurtė nė atė rrugėtim. Duke u mbėshtetur nė tė dhėnat qė dham mė lart, unė e ndiej vetėn borgj tė pėrkrahu e mbėshtes tė rinjėt krijues nė tė gjitha format, nuk mė dhimbset as mundi dhe as koha pėr ta.Forma tė pėrkrahėjes ka mjaft, kėshillimi, bashkėpunimi, por edhe afirmimi i tyre ėshtė mjaft pėrkrahėje e fuqishme. Kur njė poeti ia boton poezitė e tij nė njė revistė, gazetė, faqe letėrsie, nė ndonjė radio apo emision televiziv dhe veq kėsaj shton edhe disa fjalė miradie rreth krijimtarisė sė tij,njė krijues i ri merr frymėzim, forcė, guxim nė rrugėtimin e pandalshėm tė krijimtarisė sė tij. Ky ėshtė qėllimi im, tė hulumtoj, tė lexoj, tė meditoj, pėrzgjedh, promovoj emra tė ri krijuesish, tė cilėt kanė nisur me bujė rrugėn e tyre tė shenjėt tė krijimtarisė,e cila asesi nuk do duhej tė zbehet. Unė jam mėrgimtarė,njeri me obligime, kam  obligim familjen,kam punė  tjera,por gjejė kohė tė lirė me vullnet, me durim, pėrqėndrim tė lexoj, hulumtoj, mbase tė ndreq diēka ku ėshtė e nevojshme nė krijimtarinė e tyre, tė i botoj e promovoj kėta krijues tė rinjė pa marrė parasysh nga cili rreth i viseve shqiptare vijnė. Suksesi i tyre mė gėzon,mė bėnė tė mburrem,mė bėnė tė harroj lodhėjen, harxhimin e kohės, dhe me dėshirė i promovoj e dua tė u jem pranė.

Filolet: Ndoshte lidhur me kėtė, keni ndonjė projetk pėr njė antologji me emra tė rinj tė letėrsisė sonė e kjo ndoshta do tė riste mundėsinė qė lexuesi tė njihet mė mirė me arritjet nė hapisėn e krijimtarisė letrare?

Cakolli: Se duhet tė pėrfshijmė krijimtarinė e tė rinjėve tanė nėpėr punime antologjike,kjo ėshtė ėndėrr e imja.Unė kam prewzentuar shumė krijues tė rinjė nėpėr mediat e shkruara dhe elektronike,kam pėrzgjedhur shumė krijimtari tė tyre,kam bėrė njė varg recensionesh pėr ta,andaj sikur tė i hynim punės rreth botimeve antologjike,do tė duhej tė hartonim dhjetėra antologji pėr ta, nga se nuk do mundemi tė i pėrmbledhim gjitha ato punime tė tyre me vlera nė njė libėr.Megjithatė ne kemi bėrė diēka nė kėtė  drejtim. Unė i takoj njė Lidhje tė Shkrimtarėve, Artistėve dhe Krijuesve Shqiptar nė Gjermani(LSHAKSH).Duket njė emėrtim  pėr dikend pak sa i gjatė,por nė kėtė lidhje funksionojnė gjitha artet, edhe letėrsi, art, kulturė, pikturė, skulpturė, kėngė, e ku qėllimi ynė ėshtė nė mesin tonė tė angazhojmė tė rinjėt.Lidhja jonė e Shkrimtarėve,ku falė tyre unė jam sekretar i saj,kemi punuar me tė rinjėt, madje kemi zgjedhur  emra tė krijuesėve tė rinjė,tė cilėt i kemi botuar nė disa antologji  qė ka nxjerrur LSHAKSH, si dhe nė revistėn Muza. Mbase nė kėto antologji botoheshin vetėm krijimtaritė e lexuesėve nė mėrgim, nė antologjinė e fundit "NJĖ SHEKULL DRITĖ", pėrgaditur me rastin e 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, janė futur poezi tė dalluara tė tė rinjėve jo vetėm nė mėrgim, por nė gjithė hapėsirėn shqiptare. Aq mė tepėr bujė iu ėshtė dhėnė, kur kjo antologji ėshtė promovuar nė mėrgim dhe  viset shqiptare nga LSHAKSH. Nė kėtė drejtim po punojmė, tani ėshtė nė punim e sipėr njė antologji pėr Kosovėn,pėr pesė vjetorin e pavarėsisė sė Kosovės,ku njė numėr i madh i poezive tė krijuesėve tė rinjė do tė pėrfshihet nė kėtė antologji.Nė mėrgim ka poet tė rinjė qė kanė bėrė emra,si Gonxhe Letmi-Begisholli,e cila krijimtarinė e nisi nė LSHAKSH, me ne, tani ka bėrė emėr nė fushėn e letėrsisė. Por, ne do tė punojmė tė i pėrfaqsojmė ata, gėzohemi qė numri i krijuesve tė rinjė po rritet, ne do tė i pėrfaqėsojmė tė gjithė nėpėr libra antologjik gjithsesi.

Filolet: Njė pyetje pak personale: A keni ndonjė preferencė ndaj ndonjėrin nga poetėt qė keni promovuar ose qė keni ndikuar nė pėrhapjen e poezive tė tij/saja?

Cakolli: Pėr mua ēdo krijues shqiptar ngado qė vjen,ėshtė njė gėzim,njė shpresė,njė e arrirė,njė yll nė rrugėn e krijimtarisė.Krijuesit e rinjė ėshtė mė vėshtirė tė i njohim,nga se ata duke mos gjetur guximin nė sigurinė e tyre,paraqiten pak si tė ndrojtur.

Ne jemi ata qė u japim guxim e zemėr,ne pėrzgjedhim,por ju jeni ata qė kontriboni nė promovimin dhe pėrhapjen e krijimtarisė sė tyre:Ju si redaksi e mirėnjohur e Filolet.com,si dhe redaksi tjera,bėni mė sė miri promovimin dhe guximin pėr kėta tė rinjė, kur botoni krijimtarinė e tyre,tė cilėn ne e pėrzgjedhim dhe ua dėrgojmė ju pėr botim,pėr punėn tuaj u jemi gjithnjė mirėnjohės.Dhjetė vite mė parė kam zbuluar njė talente e cila kishte nisur rrugėtimin e saj poetik, por me ndrojtėje e pasiguri. Kur e kam lexuar, kam mbledhur  poezitė e saja dhe ua kam bėrė edhe njė vėshtrim.Tė gjitha bashkė me vėshtrimin i kam botuar nė revista, gazeta, faqe interneti,forume,tė cilat kanė marrur mjaft komente frytėdhenėse nga lexuesit, tė cilat padyshim e kanė ndihmuar poetėn nė rrugėtimin e mėtejmė. Unė nuk e kam njohur poeten,por kam njohur punėn e saj tė cilėn e kam shpėrnda dhe promovuar. Mbas dhjetė vitesh, verėn qė kaloj  nė shkollat e Dardanės,kemi mbajtur orė letrare me poet nga Dardana dhe Gjilani, nė shenjė tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Aty e kam njohur poeten Fitore Bunjaku,tė cilėn dhjetė vite mė parė e kisha shpėrnda e promovuar nėpėr letrat shqipe,dhe kisha bėrė tė njohur emrin e saj tė njohur,nė atdhe dhe diasporė. Fitorja mbajti tri ditė rresht me ne orė letrare nėpėr shkollat e Dardanės, ajo tani kishte fituar eksperiencė e rrespekt pėr punėn e saj. Kur u njohėm ishte njė gėzim pėr ne tė dyve,pėr derisa ajo mė falemnderonte pėr mbėshtetjen qė i kam bėrė pa u njohur fare, unė ndihesha shumė i lumtur qė e njoha,aq mė shumė i lumtur pėr eksperiencėn dhe rrespektin e saj,pėr  punėn qė kish bėrė emėr nė artin letrar.Njė befasi aq mė e kėndshme ishte, tani arrita tė njoh nė Dardanė njė nxėnėse tė shkollės fillore, e cila po promovonte njė pėrmbledhje poetike mjaft tė bukur. Ajo quhej Elionita Rexhepi,kur u ktheva nga pushimet, unė e lexova me vemendje librin e saj, bėra njė recension tė shkurtėr  pėr librin e saj dhe i rendita poezitė e saja bashkė me recensionin, tė cilat i kam botuar nė revista e gazeta, i kam botuar edhe nė redaksinė tuaj. Pak javė mė pas, nga Kosova pėrmes postės elektronike nga Kosova,nga prindėrit,tė afėrmitmėsimdhėnėsit e Elionitesmė vinin pėrshėndetje e falemnderime, pėr krijimtarinė qė ia shpėrndava asaj vogėlushje, e cila tani kishtemarrur guxim dhe frymėzim pėr tė vazhduar mė tutje. Sa ndihesha i lumtur, mbase kėta njerėz kanė nevojė pėr pėrkrahėje, promovime, shpėrndarje tė krijimtarisė sė tyre. Pėrkrahėje nuk i duhet poetit Brahim Avdyli, nėse shkruajmė pėr te, mund tė ju sjellim vlera redaksive tuaja dhe lexuesėve,por atij nuk i duhet pėrkrahja jonė,ai ka eksperiencė tė lartė,mė kujtohet ky veprimtar i shquar, shkrimtar, poet, publicist, kur zėri i tij thėrriste pėr shpėtimin kombėtar,mes vargjesh, revistės "Qėndresa", qė e botonte atė kohė.

Pėrkrahja, mbėshtetja, frymėzimi, bashkėpunimi, iu duhen tė rinjėve qė nisin hapat e parė tė krijimtarisė, po i mbėshtetem ata do tė ndihen mė tė fortė dhe mė tė sigurtė.

Filolet: Po tė ju jepej mundėsia pėr ndryshim nė fushėn e letėrsisė nė mėrgatė, ēfar do tė ndryshonit ju?

Cakolli : Ndryshime nė fushėn e letėrsisė ndoshta do tė duhej tė bėheshin nė atdhe dhe nė mėrgatė,por pėr kėtė nuk mund tė flas unė.Me kėtė duhet tė merren njerėz mė tė ditur se unė,madje edhe qė kanė pozicione pėr vendimarrėje,deri sa tė bėjnė ata diēka ne duhet tė mirremi me kėtė formė pune. Tė gjithė ata qė kanė dhunti dhe pasion tė zjarrtė pėr tė shkruar, i kisha porositur tė mos ndalen. Ate ēka kemi bėrė ne dhe ēka po bėjnė brezi pas nesh, do tė e dėshmoj koha.Veprat e mira i qėndrojnė kohės, siq i kanė qėndruar nėpėr shekuj dhe sot mbesin tė palėkundura,veprat e rilindasėve tanė.Por tė gjithė ata qė futen nė art,pėr tė mos humbur kohėn kot, duhet tė u ikin antivlerave. Artisti i mirė duhet tė jetė ai,i cili me magjinė e fjalės tė lėkund shpirtin, tė zgjon ndjenjat,pėr tė shprehur tė bukurėn,pėr tė luftuar tė shėmtuarėn, kur poeti poezinė e bėnė skulpturė qė flet, muzikė qė fisnikron, zjarr qė nuk i nėnshtrohet hirit, dhe si e tillė  ėshtė e pėrsosur vetėm kur ėshtė  e thjeshtė, lakonike dhe e qartė.

Filolet: Mbani korespondencė ose takime nga afėr me poetėt pėr tė cilėt keni shkruar mė parė?

Cakolli: Korespedencat tani janė tė mundshme,falė pėrparimit nė teknikėn elektronike,themi tani nė facebook, ditė e mė tepėr lidhim korospodenca me dashamirėt e fjalės sė shkruar. Ajo qė na lidhė ėshtė arti i  bukur,qė na ofron pėrherė e mė shumė edhe kur nuk njihemi.Kam lexuar diku njė mendim indian,i cili thotė":Poeti mund tė arrijė aty ku nuk arrinė dielli"Ne nuk jemi ndėr poetėt qė arrijmė aty ku nuk arrinė dieli,por dėshira pėr tė njohur njėri-tjetrin ėshtė e madhe.Unė kam nė miqėsi nė facebook, Ismail Kadare dhe Dritėro Agollin, pėrderisa me Kadarenė kam pasur takime letrare, rast pėr tė shtrenguar duart, madje kam ndier krenarinė si na pėrfaqėsonte para gjermanėve, me  Agollin nuk kam pasur rast tė takohem, por kur e lexoj mė duket sikur jam bashkė me te.Kam pasur takim edhe nė atdhe edhe mėrgatė me poetėt e mėdhenjė si Azem Shkrelin dhe Ali Podrimen,po jo vetėm takim,kam pasur  mbėshtetjen dhe bashkėpunimin e tyre, pa mbėshtetjen e tė cilėve nuk do guxoja tė vazhdoja rrugėn e poezisė. Ka pasur poet qė kam njohur vetėm krijimtarinė e tyre, por nuk kam pasur rastin tė i njoh,dhe kur jemi njohur pėr sė afėrmi jam ndie shumė i gėzuar.Kohė kam ėndrruar tė njoh Linditė Ramushin, e cila tani ėshtė edhe bashkė- punėtore e juaja, Hasije Selishta-Kryeziu, Albinė Idrizi, pėr tė cilat kisha shkruar, por nuk i njihja. Nė njė takim nė klubin letrar "Beqir Musliu" nė Gjilan mė ėshtė bėrė nderė me ftesė dhe  kur i njoha ndihesha shumė i gėzuar. Po, saherė shkoj nė Kosovė tubohem me krijuesit: Nexhat Rexha, Demir Krasniqi, Sabit Rrustemi, Faton Krasniqi, Hysen Kqiku, Beqir Buzuku, Naim Kelmendi e shumė krijues tė tjerė, ku takimi na sjell gėzim dhe frymėzim tė papėrshkrueshėm. Poetėt sikur njihen edhe me shenja: Kisha njė dėshirė tė flakėt tė njoh poetin Xhelajdin Mjeku, sigurova disi numrin e telefonit tė tij, i bėra njė telefon dhe lam njė takim me te nė Prishtinė. Pasi nuk njiheshim, zgjodhėm disa shenja mes tė cilat u njohėm. Njė takim me te prej njė orėsh, mė ka lėnė aq mbresa, sa qė dua tė e takoj saherė shkoi nė Kosovė, madje kam njohur thuaj gjithė poetėt atje, si: Gani Xhafolli, Musa Ahmetaj, Sinan Sadiku, e shumė e shumė poet tė tjerė...

Filolet: Me cilin/cilėt) nga letrarėt shqiptarė keni kontakte kėtu nė perėndim?

Cakolli: Fatbardhėsisht nė pėrendim thuajse i njohim tė gjithė letrarėt.Kėtė mundėsi na ka dhėnė Lidhja e Shkrimtarėve tanė nė Gjermani.Lidhja e Shkrimtarėve tanė nė Gjermani, pėrveē qindra shkrimtarėsh qė veprojnė nė Gjermani, ka bashkėpunime me shqiptaret e organizuar nė shoqata, klube e lidhje, qė veprojnė nė Austri, Zvicėrr, Norvegji e Suedi, deri nė SHBA, ku jetojnė dhe krijojnė letrarėt tanė. Tė i cekim me emra, do tė duhej tė shkruanim shumė, por ka emra tė njohur si: Martin Ēuni, Pal Sokoli, Dibran Demaku, Hasan Qyqalla, Sevėme Fetiqi, Sebahate Byci, Alma Papamihali, Gonxhe Letmi-Begisholli, Valdete Berisha, Rita Salihu, Yllka Filipi, Arif Molliqi, Neki Lulaj, Fran Tanushi, Mentor Thaqi, Anton Marku, Brahim Avdyli, Dan Kosumi, Besim Xhelili, e shumė e shumė tė tjerė. Pėrherė e mė shumė nėpėr organizime e bashkėpunime njohim mė shumė krijues dhe shprehet dėshira e flakėt pėr tė u takuar mė shpesh. Nėpėr organizime tė ndryshme kemi njohur piktorėt si: Valdete Berisha, Dan Gashi dhe Asllan Dibrani, shkrimtarin e mendimeve pozitive Avni Bellaina, kėngėtarin Shkodran Tolaj, Driton Gashi, si dhe rrapsodin dhe poetin Agim Gashi. Tani nė ēdo takim ka nga njė risi, kam njohur njė poete shumė tė re nė moshė, e cila mė ka ofruar njė tufė poezishė mjaft domethėnėse, tė cilat pas njė intervenimi tė shkurtėr do tė ja ua ofroj juve nė filolet.com, nga kjo poete e re Marigonė Bellaina...

Filolet: Projekti i ardhshėm i juaj?

Cakolli: Projekte kemi shumė,po punojmė vazhdimisht nė krijimtarinė tonė,qė mendojmė tė dalim me njė pėrmbledhje poetike,po punojmė e po njihemi me tė rinjėt,po zgjedhim krijimtarinė e tyre tė cilėn po e shpėrndajmė dhe po ua bėjmė tė njohur lexuesėve. Unė duke shfletuar letėrsinė me plot interesim, duke medituar punėn e tyre, kam hasur nė disa emra tė rinjė po qė premtojnė shumė nė letėrsinė tonė. Kėta poet tė rinjė nuk i njoh nga afėr, por janė emra premtues, me njė krijimtari plot vlera: Janė Sadbere Gagica-Spahija, Miradije Gashi, Ganimete Jashari, dhe Drita Lushi, punimet e tyre i kam publikuar kėtij muaji tek faqja juaj,por edhe nė shumė redaksi tjera, tė cilave ju jam mirėnjohės qė na mundėsojnė tė bėjmė tė njohur krijimtarinė e tė rinjėve para lexuesėve. Disa krijues mė falemnderojnė tej mase pėr publikimin e krijimtarisė sė tyre, kjo nuk mė pėlqen, unė e bėjė kėtė me kėnaqėsi tė madhe kur prezantoj vlera, andaj nuk kam nevojė pėr falemnderime. Disa mė quajnė zemra e huaj, sipas tyre kinse unė punoj pėr tė tjerėt, kurse krijimtarinė time e kam lėnė anash!Kjo nuk mė pengon, mė duket as vet nuk jam aq mbrapa, unė kėnaqem kur punoj pak pėr vete, pak pėr tė tjerėt, nga se nuk mendoj asnjėherė vetėm pėr vehtėn time.

Filolet: Jeni adhurues i madh i letėrsisė. Por ka me siguri ka edhe dukuri qė nuk i pėlqeni. Cka ju hidhėron mė sė shumti?

Cakolli: Nuk e kam ashtu natyrėn tė zemėrohem,por nuk ndihem mirė me disa qė mashtrojnė vehtėn e vet.Ēdo lajm i njė emri tė ri nė letėrsi mė gėzon,por tek ata qė shpirtėrisht janė tė pėrcaktuar tė bėjnė letėrsi.Disa krijimtarinė e tyre e nisin duke huazuar nga krijimtaria e tė tjerėve.Asaj i thuhet hajni publike, vjedhėje e sė drejtės sė autorit, e cila nuk i pėlqen askuj qė ėshtė i mirėfilltė si dhe nė forma tė tilla askush nuk mund tė bėhet krijues. Pėr tė keq,vet kėta qė vjedhin punimet e huaja, i shpėrndajnė nė faqe tė internetit dhe tė shkruajnė tė bėjnė mesazh privat dhe tė lusin tė u bėsh koment. Kjo ėshtė shqetėsuese, nuk mė pėlqen, nuk mė lė tė ndihem mirė, nga se ata mundohen tė pėreulin dhe tė nxisin tė bėsh koment mbi autorėsinė e vjedhur, tė cilėn nuk do e bėja kurrė.

Filolet: Keni ndonjė ndonjė poet botėrorė qė preferoni ta lexoni mė sė shumti?

Cakolli: Sot falė miqėsisė, krijuesėve dhe mjeteve elektronike, unė kam njė bibliotekė shumė, shumė tė pasur nė banesėn time. Nuk ka thuajse krijues qė pėrmes postės nuk mė ka dėrguar librin e vet, pėr tė cilat u jam shumė mirėnjohės.

Ka edhe tituj tė cilėt i kam ble dhe pėrzgjedhur vet, kėshtu lexoj krijues botėror, por nė veēanti mė pėlqen tė lexoj gjithė krijuesit tanė, e mė me ėndje lexoj Kadare, Agolli dhe Shkreli e Podrimja.

Nga poetėt botėrorė kam lexuar Heinrich Heine, Sergej Esenin, Bajron, Shvedēikov, Pushkin, etj...

Filolet: Ju dėshirojmė Forcė dhe inspirim tė pashtershėm nė lėvrimin tuaj tė shquarjes sė poetėve e sidomos poetėvė tė rinj e fillestarė. Ju faleminderės pėr pėr kohėn e ndarė pėr lexuesit dhe adhuruesit e letėrsisė.

Kemi njė kėrkesė nė fund: Na ndani njė poezi tuajėn pėr ta pėrmbyllur me tė dialogun tonė.

Cakolli: Kėnaqėsia ishte e jona,falemnderimi ju takon juve,ju jeni ata qė na mundėsoni tė pėfaqėsojmė gjithēka nga kulturat tona,si dhe kėtė e bėni me vullnet,intelegjenci dhe pedantėri,pėr ēka u jemi mirėnjohės.

Po mundohem pėr tė pėrmbyllur dialogun, tė ndajė me ju njė poezi timen tė shkurtėr.

 

 

REFREN KURBETĒARI

Kafka tė ngjitura pėr lėkurė

qė jetėn sé shijojnė kurrė

duke kujtuar lodrat e fėminisė

vrapin e bagėtisė  nė fushė

mallin qė ėshtė pėrzier nė kėtė tymnajė.

 

Kush do t “ua ushqejė  shpresėn

ata qė kurrė s“i sheh tė qeshur

Rini e mbėshtetur pėr mur

deri kur?


 

 


 
Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .