Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

 

 Intervista  

   

INTERVISTĖ EKSKLUZIVE ME PROF, ATDHETARIN TĖ BURGOSURIN POLITIKĖ z. MUSA R. DĖRMAKU

Intervistoi: Ramiz DERMAKU

 

 

Gjatė viteve 79, 80-tė, unė dėgjoja Radio Tiranėn, Radio Televizionin Shqiptarė-RTSH-rė, shikoja filma shqipė, natyrishtė qė shpirti, zemra dhe mendja mė shkonin andej  Kufirit,  pra nė Shqipėri.

Musa Dėrmaku, ėshtė veprimtarė, humanistė, inxhinierė i Bujqėsisė, pjesėmarrės i demostratave tė 11 marsit tė vitit 1981, dhe I atyre  me 29, 30, 31 janar e me 1 shkurt tė vitit 1990. I burgosur politikė . Nga Dardana dėrgoi telegramin nė pėrkrahje tė minatorėve, dhe njė sasi ndihmash materiale. Musa s“ bashku me  Ramiz ( tė ndjerin ) e Ekrem Hesatin, Refikun e Kadris, Rahim Rrudhanin, Musli e Musa Rexhepin, Agim Demirin, Qazim Bekteshin, Fatmir Shabanin, etj, ishim organizator tė demostratave nė Roganė.  Musa nė ato demostrata u rrahė brutalisht nga inspektorėt e sigurimit serbė; Naser Shevelli dhe Momēillo Trajkoviē- ose siq e thirrnin Moma). Pasė qėndrimit 3 javor nė spital Musahin akoma pa u shėruar do ta dėrgojnė nė Gjykatėn pėr Kundėrvajtje nė Daradanė, aty do ti shqiptohet masa e dėnimit me dy muaj burgė. Pasė daljes nga burgu, inspektorėt e sigurimit; Moma e Naseri,  e ftonin nė biseda tė shpeshta informative por nuk mungoi  asė dhuna. Duke i parė me sy e dėgjuar me veshė tė gjitha kėto akuza, shpifje, intriga tė organeve tė sigurimit serbė tė cilėt ia shanė edhe nėnėn shqiptare. Musa detyrohet tė largohet nga  Kosova, drejtė  Zvicrės. Pasė sakrificave tė shumėta qė Musa pėrjetoi gjatė rrugės arriti I lodhur dhe I shkatėrruar nė Zvicėr. Akoma pa u stabilizuar mirė ., me pėrkushtim tė madhė angazhohet pėr ndihmimin dhe internacionalizimin e ēėshjtes sė Kosovės dhe tė shqiptarėve. Musa pos qė merrte pjesė nė aksione humanitare, protesta, demostrata, tubime, pėrkrahu fondin e 3%-it,  e ndihmoi UĒK-ės, fondin “ Vendlindja ju Thėrretė“ , etj. Momentalisht jeton dhe vepron nė Reineck tė Zvicrrės. Ky intelektualė me pėrkushtim e devotshmėri  i kontriboi (e po i kontribon edhe sot)  internacionalizimit dhe prezentimit tė Ēėshtjes sonė kombėtare shqiptare, nė arenėn ndėrkombėtare.  Ky veprimtarė, po bėnė ate qė dikur bėnin Rilindasit tanė. Musa  ka marrė pjesė edhe nė protestat e Tiranės, kur u rrėxua busti I Enver Hoxhės. Gjatė qėndrimit nė Shqipėri, tėrė kohėn e shoqėronte deputeti I Partisė Demokratike, studenti e pishtari I Demokracisė z. Azem Hajdari.

 

 Zemra Shqiptare: Kush ėshtė Musa Dėrmaku ?
Musa Dėrmaku, i lindur mė 01.05.1962, nė Fshatin Shipashnicė e Epėrme . Gjashtė Klasė, tė shkollės fillore i kreu nė fshatė,  klasėn e 7 dhe 8-tė nė shkollėn fillore nė Hogosht. Ėshtė i martuar; Baba i  4 fėmijėve, dy djem e dy vajza. Ky rrjedhė prej njė familje tė mesme shqipėtare por e djegur pėr Lirinė dhe ēėshtjen kombėtare. Shkollėn e Mesme – Gjimnazin e kreu nė Hogosht - drejtimi Matematiko-Shkencor. Regjistrohet nė  Fakultetin e Bujqėsisė drejtimi i pėrgjithshėm nė Universitetin e Prishtinės  nė Prishtinė. Diplomoi nė Maj tė vitit 1986. Shėrbimin  Ushtarak e kreu nė vitet 1986/87. Agronomi Musa Dėrmaku ushtroi detyrėn e Profesorit  nė Shkollėn e Mesme (mė parė“9 Maji“), sot“ ISMAIL QEMALI“ nė Dardanė. Para se tia fillonim intervistės, z. Musa, mi tha fjalėt e Luigj Gurakuqit, i cili porosiste, citojė: 
 " Njeriu s’ka ne nevojė vetėm pėr bukė, sepse diē tė tillė mund tė gjejė edhe nėn thundrėn e tė huajve, por mė sė shumti ka nevojė pėr tė siguruar gjellėn e shpirtit - Lirinė”
 Musahi  gjatė kryerjes sė shkollės fillore  ishte nė mesin e nxėnėsėve mė tė mirė si nė mėsime ponjashtu edhe nė aktivitete tė lira; kulturore, sportive, muzikore, etj. Tek z. Musa dominon: ndjenja e atdhedashurisė, e fisnikrisė, e besnikrisė, e sinqeritetit, e vendosmėrisė dhe qėndrushmėrisė, e rigorozitetit dhe e parimitetit. Musahi  ishte edhe aktivistė I LR nė fshat dhe ishte krahu im I djathtė pėr themelimin e Klubit Futbollistikė” BESA”.
Zemra Shqiptare: Qė nga bankat e shkollės sė mesme , ju filluat tė merreni me ēėshtje kombėtare, ēka ju shtyri  ?
Musa Dėrmaku: Fėmijėria ime mė duket largė njė shekull nga imagjinata e pėrkujtimeve. Kėshtu ėshtė kur mua dhe brezit tim na ka rėnė fati tė heqim tė zitė e ullirit; shembjen apo ndryshimin e njė rendi botėror, prishjen e njė shteti totalitar dhe me njė regjim  anti shqiptarė siq ishte ish Jugosllavia.Qė nga mosha 15-16 vjeēare tek Musahi vėrehej njė urrejtje ndaj regjimit nė fjalė, apo thėnė shkurtė nuk e njihte regjimin komunistė. Ēdo herė kur arsimtarėt, shoqet-apo shokėt e klasės, flisnin diēka qė ishte ne dėmė tė ēėshtjes kombėtare, Musa reagonte ashpėr. Gjatė jetės sime si ēdo veprimtarė, atdhetarė edhe unė natyrishtė se pata batica  e zbatica momente shumė tė vėshtira - shqetėsuese nga tė cilat s'mund tė vėja gjumė ne sy.., netė tė tėra. Mirėpo, dashuria e vullneti i madhė qė kisha ndaj ēėshtjes kombėtare i kalova tė gjitha ato sfida. Sa mė tepėr qė rritesha, aq mė tepėr mė shtohej urrejtja ndaj armikut . Fillova  ta kuptojė realitetin  se nė ē`farė kohe.., dhe me kėndė po jetonim ..,  kėto nuk  ishin  vetėm ėndėrrat e mia.., por ishin ėndėrra te tė gjithė kosovarėve dhe  moshatarėve tė mi. Gjatė viteve tė 80-ta, unė lexoja “Zėrin e popullit“, shikonim fshehuraz,i Radio Televizionin Shqiptar nė Prishtinė. Unė kur dėgjoja ditarin  - Lajmet, apo kur bisedoja me ta , se si e  flisnin gjuhėn shqipėtarėt e Shqipėrisė, mua kėnaqej shpirti pėr atė gjuhė tė ėmbėl, pėr ato kėngė tė mira kushtuar fytyrave eminente tė kombit shqipėtar. Natyrishtė, qė shpirti, zemra dhe mendja ishte andej kufirit. Apo kur  shikonim filma shqipė; Nėntorin e parė, Nėntorin e dytė, Flaka e Malėve, Avni Rrustemin.., etj, mbeteshim pa tekst. Pasė tė gjitha kėtyre qė i pashė me sy dhe i dėgjova me veshė , ndjihesha mė i disponuar mė i kėnaqur mė i sigurt dhe mė i ditur se ē farė rruge do tė shkojė. Kur unė isha nxėnės i shkollės sė mesme, regjimi kriminel serbo-ēetnikė e burgoste shqiptarėt, kur e shihja se si po maltretohet, po rrahet, po burgoset, po helmohet, populli im, kur shihja se si po  shkeleshin tė drejtat mė elementare tė popullit tim.., nuk mund tė  rrija i qetė.
Tek z. Musa dominon: ndjenja e atdhedashurisė, e fisnikrisė, e besnikrisė, e sinqeritetit, e vendosmėrisė dhe qėndrushmėrisė, e rigorozitetit dhe e parimitetit. Ai  vazhdon, e dua Kosovėn me tė gjitha trojet e okupuara sė bashku : ” Pa Kosovė e pa Ēamėri, s’mund tė ketė Shqipėri ” .
Zemra Shqiptare: Ju morėt pjesė nė ngjarjet revolucionare tė 11- marsit tė vitit 19 81, dhe ato tė vitit 1990, na tregoni diqka mė gjėrsishtė?
Musa Dėrmaku: Po ėshtė            e vėrtetė kjo qė thuani  Ju. Musa  morri pjesė nė protestat e pėrgjakshme gjithėpopullore. Edhe pse shpesh herė, agjentėt e sigurimit, e  ftonin nė biseda tė ashtu quajtura informative, e ofendonin e dikur edhe e rrahėn, dhe e dėnuan me burgė. z. Musa,  kurrė s’iu tremb syri. Unė nuk do tė flasė pėr demostratat e vitit 1981 pasi pėr to ėshtė folur e shkruar shumė. Por do tė flasė pėr protestat ose siq i quanin disa demostratat e 29, 30,31, janar si dhe ato me 1  shkurt, tė cilat u mbajtėn nė Roganė. Organizatorė tė demostratave nė Roganė qė nga 29,30,31 januar si dhe tė 1 shkurtit tė vitit 1990 , ishim: Musa Ramadani, Ramiz e ( I ndjeri ) Ekrem Hesati, Refik Kadriu, Musli e Musa Rexhepi, Selam Shabani, Fatmir Shabani, Qazim Bekteshi, Ejup Habibi, Azem Ramizi, Naim Xhemaili etj. Ne nga Shipashnica niseshim nė ora 10 -10 30 ,sepswe I pritnim  protestuesit nga Desivojca, Laqiqi, Maroca dhe Poliqka, tė cilėt I bartėte me traktorė Ekrem Hesati. Pra detyra e Ekremit, Ramizit, Musahit, Refikut  tė Kadrisė, Rahim Rrudhanit, dhe Bajram Kallabės ishte tė mbajmė kontakte tė rregullta me kreun e LDK-ės nė Dardanė. Cdo mbrėmje kur ktheheshim nga protestat, silleshim dy here nė fshatė duke bėrtitur parullat: Kush nuk ėshtė me ne, ėshtė trathėtar, Jetėn e japim, Kosovėn se japim, Adem Demaqi, edhe nesėr sikur sot, etj. Numri I protestuesėve arrinte deri 100 niseshim nga Shipashnica e Epėrme  e rrugės na bashkoheshin edhe ata nga Shipashnica e Ultė, Muqiverci, Dajkoci. Ditėn  e fundit pra tė enjten me 1 shkurtė,tė vitit 1990, ne ishim marrė veshė qė tė gjithė protestuesit qė do tė vinin nė  Roganė, pasė orės 12 tė niseshim rrugės pėr nė Dardanė. Mirėpo, policia e kishin bllokuar rrugėn dhe ne nuk mund ta thenim kordonin  e   Policisė. Pasi kishim biseduar me Ramadan e Rifat Latifajn, qė tė takohmi s bashku ne Dardanė, me protestuesit qė vinin nga Hogoshti, ne e kėrcyem lumin duke u zbathur tė gjithė, u zbathem me e kaluar lumin. U nisėm fushės drejtė fshatit Topanicė. Binte shi ora ishte 13^, ishim lodhur e rraskapitur,nga shiu qė binte. Nė fshatin Topanicė dhe Koretinė na u bashkuan shumė protestues,..,numri arrinte diku mbi 1000. Tek ( Lapidari I Ushtarėve tė UCK-ės ku sot ndodhet) e thyem kordonin e policisė, mbi ne qarkllonte dhe hidhte gaz lotėsjellės helikopteri. Kodonit tė protestuesėve I printe Rexhep Alyshani Hetem Selimi,  Hajrullah Iba, Bejtullah Riza, Ramiz e I ndjeri Ekremi, Refik Kadriu, pasė 1 orė orvatjesh pėr ta thyer kordonin e plicisė qė ishte vendosura para   zyreve  tė organizatės Magnoromė, ishin tė vendosura tri tanka serbe    tė cilat hedhnin gaze lotsjellės.          ng tanku hudhej gaze lotsjellės, nga helikopteri  por edhe nga policia filluan edhe tė rrahen protestuesit. Duke e parė gjendjen ne u kėthyem pėr nė shtėpi. Nė Koretinė, ishin tė hapura tė gjitha dyertė e kapexhikėt, dhe na  shpėrndaheshin qepė, bukė,ujė,djathė. Dhe aty nga ora 23 e 30 minuta ne arritėm nė fshatė. Unė   shkova tė bisedoj e  informoj Musahin pėr rrjedhėn e protestės. Nėna e Musahit mė informoi se Musahin e kanė rrahur nė Katushnicė, dy spiunat e siguimit serbė, Moma Trajkoviē dhe Naser Shevelli, dhe gjendja e tij ėshtė shumė serioze. Ai ndodhet nė spital tė Gjilanit nėn pėrcjelljen e organeve tė Sigurimit sebė.
Zemra Shqiptare: Si e prite lajmin kur ju informuan ,se ju nuk mund tė ushtroni detyrėn e profesorit, dhe kush ua tha ?
Musa Dėrmaku: Nė ditėn kur mua ma komunikuan lajmin, se jeni pėrjashtuar nga procesi edukativo arėsimor, mu kujtuan fjalėt e  Naim Frashėrit; ” Djalin qė e tradhton atdheun s’e do as nėna e vet ”, Atdheu do sakrifica. Pa gjak  s’fitohet liria. Shqiptari e zbulon forcėn e vet nė dhėmbje. Mė mirė tė thyes eh se sa tė pėrulesh”. Ndjenja e besnikrisė:- tek profesori Musa ėshtė moto e jetės sė tij. Ai  gjatė bisedės mė tha: Besnik bėhuni, por kurrė mos u besoni armiqėve e tradhtarėve. Musa thotė; i urrej pa  kufi spiujt e tradhtarėt:
”Njeriu pa parime dhe pa vullnet i ngjet njė anijeje pa timon e busull; qė e ndėrron drejtimin sa herė qė ndryshon era”, tha prof. Musa. Nga dhėmbja qė ndjente disa pika loti i rreshqiten zvare nepėr fėtyrė. Duke hipur sė bashku shkallėve ( nė shtėpin e tij…, Musa  u ndalė ) shikoi  pėrpjetė, shiqimi i tij u ndal nė vendin ku qėndronte dikur fotografia e heroit tonė kombėtar - Skėnderbeu, dhe mė tha: -Ja se ē’bėnė shovinistėt e shfrenuar serbosllave...,, i hoqėn edhe fotografitė e fėtyrave mė tė ndritura tė historisė e tė pavarėsisė sonė kombėtare. Pastaj vazhdon Musa, babai  ishte ai qė mė frymėzoi e mė dha shtytje qė me tėrė qenien ti kryejė ca shėrbime “tė vogla” pėr popullin tim tė shtypur e shumėvuajtur. Pra, unė shpesh herė kam deklaruar: “Asgjė s’kam punuar, asgjė s’kam vepruar dhe te gjitha meritat i takojne babait tim". Disa arsimtarė e profesor lojal tė cilėt frikėsoheshin edhe prej hijes sė vetė, duke qenė tė friksuar nga "rreziku", qė do t'ua sillte shoqėrimi me Musahin ..., nuk pranonin tė bisedonin me te.
Kurrė nuk mė ka shku mendja se jamė i vetėm.., por  gjithėmon kamė qenė me shokė ,si nė shkollė ashtu edhe gjatė kohės sė lirė, vetėm nė gjumė kamė qenė i vetmuar. Edhe, unė i takoja njė familje tė mesme fshatare qė kisha mundėsi tė shkollohem dhe tė mėsoj mė shumė pėr Atdheun. Unė nuk e urreja Partin Komuniste as nuk isha anėtar i asaj Partie.  Pėr tė qenė anėtar  i asaj partije .., kėrkoheshin ca kushte qė duhej ti plotėsosh ..,
Zemra Shqiptare: Cilat ishin ato kushte ? 
Musa Dėrmaku: Kėrkohej tė ishe bashkėpuntorė  i  shkive, ta kishe njėrin prind .., P. Sh;, Shka..,  apo rus, tė ishte antishqiptarė., apo Spiun i ish. UDB-ės  Jugoslave,  etj.Unė kisha lexuar shumė libėra tė Marksit, Engelsit dhe Leninit, dhe programi i tyre ishte tjetėr .., kurse politika qė udhėheqte shteti krejt tjetėr ! Politika Jugosllave ishte e dėmshme pėr  shqiptarėt dhe ne si popull nuk ishim tė barabart me popujt tjerė nė Ish. Jugosllavin Titiste.
Zemra Shqiptare: Ēka ju shtyri qė ju ta  urreni  aq  tepėr  regjimin komuniste ?
Musa Dėrmaku: Ju qė nga vitet e 1981-90,  filluat veprimtarinė atdhetare dhe patriotike, ne kohėn kur njerėzit jo qė nuk flisnin.., por asė nuk guxonin tė mendonin keq pėr   atė sistem ? Pranveres sė vitit 1981 mė saktėsisht isha me 9 dhe 11 Mars . Unė qysh kur isha student  mora pjesė nė Demonstratat e 1981.Mjerisht u mbyllėn pėrkohėsisht Fakultetet dhe unė vendosa tė kthehesha nė Fshatė pėr tu kujdes pėr famije dhe pastaj shpėrthyen demonstratat e mė vonshme me 25,26,27 mars,1 Prill qė pėr momentin isha nė fshat dhe s“mund tė shkoja nė Prishtinė ..,ngase rrugėt ishin tė bllokuara por une disi ia dola. Para menzės sė studentėve edhe unė iu bashkova protestuesėve  sepse kisha  njė ndjenjė krejt tjetėr sepse i dilje pėrballė njė policie tė veshur me helmeta,mbrojtėse,tė armatosur gjer nė dhėmbė njė policie barbare Jugosllave, ishte njė farė befasi edhe kėnaqėsi ti shikoje ata tė armatosur e ne me duar thatė, ata na shtynin, na rrahnin na dėnonin me burgė por edhe na vranin . Ato vite ishin shumė vite tė rėnda pėr shqiptarėt.Na e ndėrruan Kushtetuten, na e ndėrruan edhe Flamurin , kjo politik shoveniste serbe nė krye me Sllobodan Millosheviqin tė ndihmuar nga disa shqipėtarė  tė shitur siq ishin;  Rrahman Morina, Hysamedin Azemi dhe Ali Shukriu. Shkijet nuk dinin se ku tė ja ndonin Yllin Shqiponjės nė Flamur.., sa anash sa majtas e sa djathtas por ma mirė tė ja kishin hjek krejt at yll.
Zemra Shqiptare: Mirė z. Musa ti kthehemi viteve kur ju punuat si profesor nė Gjimnaz 1988/1989, Ēka ju kujtohet      nga ajo kohė ?
Musa Dėrmaku: Ishte knaqėsi tė punoje me nxėnėsa tė gjimnazit,me Profesor Patriot si Nexhat Rexha, Isa Morina, e disa tė tjerė. Tė ndodheshe me  ta  nė ato vite ishte kėnaqėsi e lėre ma tė punoje me ta.
Gjatė asaj kohe  nuk kishte atmosferė mėsimi sepse urrejtja mes shkijėve pėr shqiptarėt e kishte kaluar mė shumė se kufirin. Atėherė filluan diferencimet, burgosjet ,maltretimet, vrasjet dhe se shkau donte qė askund mos tė dėgjoj fjalė shqip, dhe ne e kuptuam se do na shfarosin .,do na i mbyllin shkollat dhe do ndodhė diēka ēka ishte e paparashikueshme dhe e pa dėshiruar pėr njė popull vetėm pse ishim shqipėtar. Atė botė nisen pakėnaqėsi tė mėdha nė mbarė Kosovėn. Minatoret e morrėn bajrakun- ata e filluan e gjithė Kosova e I pėrkrahte dhe e pėrshėndeste ata. Pra edhe mu kėtu filloj lėkundja e trungut Kosovė, kėtu filluan tė bijnė gjethet dhe frytat nė tokė dhe ti mbetej nė fyt molla e kuqe Regjimit  fashist, regjimit komunist, regjimit Qubrolloviqian, Rankoviqian, Millosheviqian e vazhduan edhe Tadiqian, Jeremiqian e tani edhe ….. klyshet serb.
Ne profesorėt vendosėm qė ta mbanim njė takim nė sallė dhe ta shkruanim njė telegram qė edhe ne tė fundit fare ishim me kėrkesat e minatorėve pėr Mos ndryshimin e pamjes sė Flamurit pėr mos suprimimin e Kushtetutes sė Kosovės edhe ashtu kėshtu ishte me shumė pakė tė drejta pėr neve shqiptarėr. Edhe ne ishim pėr dorėheqjen e 3 - qenve-zagarve  tė Jugosllavisė: Rrahman Morinen, Hysamedin Azemin dhe Ali Shukriun. Profesoret serbė, ishin kundėr nesh. Pasi  ne  e shkruajtėm telegramin  se merrte askush me dėrgua . Unė e mora ( tė pa  vulosur) sepse Komunisti I pėrbetuar dhe shėrbėtori I Serbisė. Drejtori I gjimnazit.., Avni Krasniqi, nuk pranonte kursesi qė ta vulosnim telegramin. Telegramin dėrguar Minatorėve. Mė nė fund pasė shumė orėve bisedimesh e bindem z.Avni Krasniqi se duhej patjetėr ta nėnshkruante telegramin.., dhe kėtė ai e bėri por pak si me trysni. Musa na tregoni se kush e dėrgoi pastaj telegramin ?  Tash shtrohej pyetja se kush do ta dėrgojė Telegramin nė RT e Prishtinės, nė Radio Prishtinė dhe nė Staritėrg tek Minatorėt ?
Unė u ngrita dhe ju thash.., tė nderuar shokė profesor unė  jamė i gatshėm qė ta formojmė njė ekipė dhe tė shkojmė me veturen time dhe me shpenzimet e mia. Kėshtu u bėmė 4 veta dhe shkuam aty ku i shkruajta mė lartė. Ishte dita e fundit por   edhe Dardana iu bashkua Kosovės nė kėrkesat e saja tė drejta. Pranveres sė vitit 1981 mė saktėsisht isha me 9 dhe 11 Mars  dhe atyre Unė qysh kur isha student edhe mora pjesė nė Demonstratat e 1981 .Mjerisht u mbyllėn pėrkohėsisht Fakultetet dhe unė  vendosa tė kthehesha nė fshat pėr tu kujdesur  pėr familje. Por pėrsėri  shpėrthyen demonstratat e mė vonshme me 25,26,27 mars,1 Prill, Unė  isha nė fshat dhe  dėshiroja   tė  shkoja nė Prishtinė.., mirėpo , tė gjitha rrugėt ishin tė bllokuara. Unė pas 7 orėve arrita , dhe u Aty i bashkova shokėve tek Menza e Studentave ishte njė ndjenjė krejt tjetėr sepse i dilje pėrballė njė policie tė veshur me helmeta, mbrojtėse, tė armatosur gjerė nė dhėmbė njė policie Jugosllave fashiste ..,ishte njė farė befasi .., por edhe njė kėnaqėsi  ti shikoje ata tė armatosur e ne  duarė thatė. Polocia,ushtria, rrahnin, ofendonin, plagosnin por edhe vranin e djegnin ēdo gja qė ishte shqiptare  kuptohet se Prishtina ishte shqiptare.Kėto vite ishin shumė vite tė rėnda pėr shqiptarėt.
Na ndrruan Kushtetuten, na ndėrruan edhe Flamurin ,kjo politik shoveniste nė krye Me Sllobodan Millosheviqin tė ndihmuar nga qent e tij shqiptar si ; Rrahman Morina,Hysamedin Azemi dhe Ali Shukriu.Nuk diniin shkijet se ku tė ja ndonin Yllin Shqiponjes nė Flamurė..,  sa anash .., sa majtas.., e sa djathtas ,por ma mirė tė ja kishin hjek krejt at yll.
Zemra Shqiptare: Mirė do ishtė ti kthehemi pak vitėve kur punova Profesor nė Gjimnaz gjatė viteve 1988/1989 ?
Musa Dėrmaku: Ishte knaqėsi tė punoje me nxėnėsa dhe ca profesor tė gjimnazit; Isa Morina, e Nexhat Rexhėn  etj. disa tė tjerė.
Atė kohė nuk ishte atmosferė mėsimi.., sepse urrejtja mes shkijėve pėr shqiptarėt e kishte kaluar mė shumė se kufirin. Atėherė filluan diferencimet,burgosjet ,maltretimet,vrasjet dhe se shkau donte qė askund mos tė dėgjoj fjalė shqip dhe ne e kuptuam se do na shfarosin do na i mbyllin shkollat dhe do ndodhė diqka qka ishte e paparashikueshme dhe e pa dėshiruar pėr njė popull vetėm pse ishim shqipėtar ?! Atė botė filluan tė paraqitėn pakėnaqėsi tė mėdha nė mbarė Kosovėn. Minatoret e filluan grevėn, e gjithė Kosova e pėrkrahte dhe e pėrshėndeste dhe kėtu filloj lėkundja e trungut Kosovė, kėtu filluan tė bijnė gjethet dhe frytat nė tokė Regjimit  fashist, regjimit komunist, regjimit Qubrolloviqian, Rankoviqian, Millosheviqian e vazhduan edhe Tadiqi, Jeremiqi e tani edhe ….. klyshet serb.
Ne profesoret vendosem qė ta mbanim njė takim nė sallė dhe ta shkruanim njė Telegram qė edhe ne tė fundit fare ishim me kėrkesat e minatorėve pėr Mos ndryshimin e pamjes sė Flamurit, pėr mos suprimimin e kushtetutes sė Kosovės edhe ashtu kėshtu ishte me shumė pakė tė drejta pėr neve shqiptarė. Edhe ne ishim pėr dorėheqjen e tre qenve  tė Jugosllavisė: Rrahman Morinen, Hysamedin Azemin dhe Ali Shukriun. Profesorėt serb ishin kundėr kėtij telegrami dhe pasi e shkruajtem telegramin drejtori i shkollės shėrbėtori i pushtetit serbė nuk donte ta nėnshkruaj dhe ta vulosė telegramin. Mė nė fund pas shumė orėve bisedimesh e bindem z.Avni Krasniqin se duhej patjeter ta nėnshkruante dhe kėtė e bėri por pak si me trysni.
Zemra Shqiptare: Tash shtrohet pyetja, se kush do ta dėrgojė Telegramin nė RT e Prishtines, nė Radio Prishtinė dhe nė Stariterg te Minatoret ?
Musa Dėrmaku: Une u ngrita dhe ju thash tė nderuar shokė profesor jamė i gatshėm qė ta formojmė njė ekipė dhe tė shkojmė me veturen time dhe me shpenzimet e mia.Kėshtu u bėmė 4 veta dhe shkuam aty ku i shkruajta mė lartė.Ishte dita e fundit por   edhe Kamenica iu bashkua Kosovės nė kėrkesat e saja tė drejta. Nė protestat qė mbaheshin nė Miniera, dmth; grevat e minatorėve,  Ju i pėrkrahet  moralishtė e materialishtė.
Zemra Shqiptare:  Gjatė protestave nė Roganė ndaj jush u pėrdor edhe dhuna e mė vonė  , ju rrahen policia dhe ju dėnuan..,me burgė, na tregoni me gjėrsishtė se Ēka ndodhi ?
Zemra Shqiptare: Nė protestat qė mbaheshin nė Roganė,  Ju, jo qė i pėrkrahet  materialishtė por  edhe moralishtė , Gjatė atyre protestave ju  , ju rrahen policia dhe ju dėnuan..,me burgė, na tregoni se a jeni penduar pėr ato qė keni bėrė ?
Musa Dėrmaku: Po ėshtė e vėrtetė se mua nė protestat apo demostratat nė Roganė. Mė rrahėn. Po edhe ju e dini se Unė-Musahi i Ramadanit, Muslia e Musahi i Rexhepit, I ndjeri Ekremi, Refiku i Kadrisė, Fatmiri i Shabanit, Ejupi i Habibit, Azemi i Ramizit, Miniri i Tefikut, rahim Rrudhani, Bajram Kallaba, Ramadan e Rifat Latifaj ., etj ,mbanim kontekte tė rregullta nė mes vete. Informacionet i sillnin Rahim Rrudhani, Bajram Kallaba, Musa Ramadani, Ekrem Hesati, Agim Demiri, e shumėtė tjerė. Ne nga data 29.30,31, dhe 1 shkurtė, nga fshati Shipashnicė e E Epėrme niseshim nė ora 10-tė, Ekremi shkonte me traktorė  nė Desivojcė i merrte protestuesit dhe aty nga ora 10.30 , turma prej mė shumė se 50 deri nė 150 protestuesissh   niseshim nė kėmbė drejtė Roganės. Turmės sonė i bashkangjiteshin edhe pjesė marrės nga Shipashnica e Poshtme, Muqiverc“ etj. Cdo herė kur ktheheshim nga Rogana, ne thirrnim parullat; Edhe nesėr sikur sot, kush nuk bashkohet me ne ėshtė trathėtar, rroftė Adem Demaqi, jetėn  ejapim e Kosovėn s e japim etj.
 Jo nuk jam penduar  kurrė, pra asė atėherė e as sot. Ėshtė krenari e kohės qė tė jesh i ndėshkuar  pėr ēėshtjen kombėtare. Pė kėtė shkak erdhi koha kur edhe vdekja  tė dukej si zgjidhje, krahasė dhunės  e okupimit tė  egėr tė Serbisė. Musah ju falemnderit pėr intervistėn.Ju falem nderit edhe Ju. Shfrytėzoj rastin qė tua uroje vitin  e Ri 2015, portalit“ Zemra Shqiptare“, dhe stafit punues duke filluar nga Gėzim Marku,
Punuar me 28.12 2014

 


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .