Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

 

 Intervista  

   

Intervistė ekskluzive me dy mėsimdhėnėsit e shkollės shqipe tė Stuttgart-it me rrethinė, ēiftin bashkėshortor profesorėt e gjuhės dhe letėrsisė shqipe, Zejnije & Zeqir Asllani.

Intervistoi: Ramiz DERMAKU

 

 

Bashkėshortėt Zejnije dhe Zeqir Asllani

Ne sot nuk do tė shkruajmė pėr njerėz tė mėdhenj, lider politik, ministra, kryetar Shteti, kryeministra, rektor Universiteti dhe as kryetar Parlamenti, por do tė shkruajmė pėr dy mėsimdhėnės,intelektual tė pėrkushtuar tė shkollės shqipe, Zejnije & Zeqir Asllanin, nė Shtutgard tė Gjermanisė.

Ne duhet tė rikujtojmė Presidentin tonė historikė, Dr. Ibrahim Rugova, i cili nuk lejoi nė asnjė mėnyrė qė armiqtė tanė tė luajnė me Imazhin e Kosovės.

 

Pra, nė mėrgatėn tonė kemi njerėz tė flijimit, punės, sakrificės dhe dijės tė cilėt me punėn e tyre tė pėrditshme, por tė palodhshme nė mėrgatėn Shqiptare bėjnė orvatje pėr edukimin dhe arsimimin e fėmijėve tanė si dhe ruajtjen e tyre nga asimilimi e cila mund tė themi se ėshtė bėrė njė sėmundje e pa evitueshme e  cila po troket nė ēdo familje Shqiptare.

Ky ēift bashkėshortor janė pedagog dhe mėsues tė mirėfilltė tė gjuhės Shqipe, tė gjithė e dimė se roli i mėsuesit ėshtė i veēantė nė ēdo shoqėri, kohė dhe vend. Puna e mėsuesit nė Atdhe ėshtė e shenjėt, por ajo ka njė rolė tė veēantė sidomos nė mėrgatėn Shqiptare.

Mbrojtja e gjuhės shqipe kėtu nė mėrgim ėshtė detyrė dhe obligim moral i ēdo Shqiptari kudo qė jeton dhe vepron nė botė, sepse nesėr do t“na gjykojnė brezat qė do tė vijnė pas nesh. Shkolla shqipe ėshtė njė “Ēerdhe e Diturisė” e cila po bėnė njė punė Kolosale pėr t“a gjallėruar gjuhėn e ėmbėl shqipe tė Rilindėsve tanė.  Kurrė nuk kemi tė drejtė tė quhemi komb i qytetėruar, sado qė tė mėsojmė gjuhė tė huaja, sepse kombi nuk qytetėrohet vetėm me mėsimin e gjuhėve tė huaja, por me mėsimin e gjuhės  shqipe. Dituria as blihet,as dhurohet, as konsumohet, por ajo vetėm se fitohet nė shkollėn Shqipe !

Kėshtu na thanė ēifti bashkėshortor Zejnije & Zeqir Asllani.

 

 

“THEMELIN E DITURISĖ DHE TĖ ATDHEDASHURISĖ E PĖRBĖN GJUHA SHQIPE”

Sot diaspora e Kosovės pėrben njė tė tretėn e qytetarėve tė saj, pjesa mė e madhe e tė cilėve janė fėmijė dhe tė rinj. Ky hulumtim apo kjo analizė, ka tė bėjė me ēėshtjen e mėsimit plotėsues pėr fėmijėt tanė nė mėrgim, na thanė: ēifti bashkėshortor,mėsuesit e shkollės plotėsuese nė gjuhėn shqipe Zejnije & Zeqir Asllani,nė Shtuttgart,tė Gjermanisė.

Shkolla plotėsuese shqipe nė Gjermani,ka krijuar njė traditė tė mirė pėr edukimin e fėmijėve tanė qė kanė lindur dhe po rritėn kėtu nė mėrgim. Mėsimi zhvillohet me Plan – program dhe me tekste shkollore tė hartuara nga Ministria e Arsimit tė Republikės sė Kosovės. Edhe pėr kundėr pėrpjekjeve tė mėdha tė mėsuesve, prindėrve, atdhetarėve, intelektualeve, pėr shkollėn shqipe nė Gjermani, nuk ka vend pėr kėnaqėsi thonė: profesorėt, mėsuesit, pedagogėt tanė kėtu nė mėrgim, Zejnije & Zeqir Asllani. Mėsimi plotėsues nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė pengesė pėr mėsimin nė gjuhėn gjermane,pėr nxėnėsit tė cilėt vijojnė mėsimet nė shkollėn plotėsuese shqipe. Kėtė, ata e dėshmojnė me argumente ku ndėr tė tjera thonė: se nxėnėsit e tyre prej se vijojnė mėsimin plotėsues edhe nė gjuhėn shqipe, tė gjithė nxėnėsit tanė kanė treguar rezultate mė pozitive edhe nė shkollėn nė gjuhėn gjermane. Kjo ėshtė vėrtetuar edhe nga ekspertet e arsimit se ata nxėnės, qė ndjekin mėsimin plotėsues edhe nė gjuhėn e origjinės sė prejardhjes sė prindėrve tė tyre kanė treguar rezultate mė tė mira nė shkollėn gjermane pėr 30%. Prandaj, ėshtė jo e drejtė kur thuhet nga disa bashkatdhetar tanė se fėmijėve po i“u pėrzihen gjuhėt, kur ne dimė se fėmijėt tanė nė shkollė pėrveē gjermanishtes, mėsojnė edhe anglishten, frengjishten, greqishten, latinishten e disa gjuhė tė tjera. Vallė a thua pse po i pengon gjuha e ėmbėl shqipe kėta bashkatdhetarė tanė?  Ne me rastin e kremtimit tė  100- vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, ishim  prezent nė parapėrgatitjet e tyre dhe ne mbetėm tė kėnaqur me programin e  pėrgatitur nga ēifti bashkėshortor. Nė ditėn kur ne i vizituam kėta mėsues,ishin duke e  pėrgatitur njė program tė pasur kulturo-artistik. Sot ėshtė ditė feste, ditė pushimi  e ēifti  bashkėshortor, Zejnije dhe Zeqir Asllani, ishin nė vlugun mė tė madh tė punės, ata me seriozitet e pėrkushtim ishin  duke i kryer  provat e fundit me grupin recitues, vallėzues dhe muzikor pėr paraqitjen sa mė tė suksesshme tė nxėnėsve tė tyre para mėrgimtarėve tanė. Kėta mėsues po u“a mėsojnė  gjuhėn, historinė, traditat,doket,zakonet, kulturėn dhe po i mbrojnė fėmijėt e mėrgimtarėve tanė nga asimilimi si dhe po u“a shtojnė dashurinė ndaj prindėrve dhe Atdheut. Gjatė bisedės ata na thanė:Kjo ėshtė ajo qė e brengos secilin mėsues nė mėrgim. Deri dje  kėta fėmijė nuk dinin t“i shqiptonin mirė tingujt e gjuhės shqipe, kurse tani komunikojnė dhe lexojnė librat nė gj. shqipe. Mėsuesit,edukatorėt, aktivistėt,pedagogėt dhe intelektualėt e Gjuhės dhe Letėrsisė shqipe, Zejnije & Zeqir Asllani,tė pėrkrahur nga nxėnėsit dhe prindėrit e nxėnėsve tė tyre, po arrijnė rezultate inkurajuese nė tė gjitha lėmit edukativo-arsimore dhe janė shembull, se si duhet tė punohet e sakrifikohet pėr shkollėn plotėsuese shqipe dhe pėr ēėshtjen Kombėtare! Kėta dy arsimdashės dhe tė gjithė mėsuesit tjerė, kėtu nė BW. pėr punėn e mėsuesit qė kryejnė nė shkollėn plotėsuese shqipe,tash e sa dekada nė formė vullnetare, pa paga mujore, sepse shteti ynė, Republika e Kosovės e as shteti i Rep. sė Gjermanisė, kėtu nė Landin e BW, nuk i kompenson pėr punėn e tyre si mėsimdhėnės. Shpresojmė se nė tė ardhmen e afėrme, Institucionet tona t“a kenė parasysh rolin pėr punėn e mėsimdhėnėsit qysh sot, sepse nesėr do tė jetė vonė,kur dihet se edhe kėta mėsimdhėnės tė devotshėm dhe tė pėrkushtuar kanė familje tė tyre dhe lypset pėrkujdesja nga ta. Shumė herė ėshtė shkruar nė shtypin tonė ditor,javor e mujor si dhe nė mediat elektronike pėr rėndėsinė e gjuhės shqipe si nė vendlindje, ashtu edhe nė diasporė,mirėpo roli dhe rėndėsia e mbajtjes sė mėsimit nė gjuhėn shqipe jashtė trojeve etnike Shqiptare, ka njė rolė tė shumėfish pėr Shqiptarin mėrgimtar! Andaj vlerėsoni edhe ju ?

--Po bėhen 20-vite qė jetoni nė Gjermani Kėtu thoni se zhvillohet njė jetė tjetėr, “njė luftė“ tjetėr,sepse ajo adrenalina e punės, e mbijetesės nuk ėshtė mė. Ēka mendoni ju?

Zejnije & Zeqir Asllani: Po kėtu nė Perėndim ėshtė krejt njė jetė tjetėr, kur krahasohet me jetėn normale nė trojet e Ilirisė, nė trojet e etėrve tanė,sepse duke marrė parasysh numrin e Shqiptarėve qė jetojnė nė mėrgim,ėshtė shumė i madh,por kur pėrpjesėtohet me numrin e fėmijėve tė tyre qė ndjekin mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe, me keqardhje e themi se ėshtė njė numėr(simbolik)shumė i vogėl. Prandaj, ju tė nderuarit: gazetarėt, mediat e shkruara,elektronike dhe ato vizuale,luajnė njė rolė tė rėndėsishėm pėr Shqiptarin mėrgimtar,qė ata tė informohen sa mė mirė qė ėshtė e mundur pėr rolin dhe rėndėsinė e mėsimit tė gjuhės shqipe,nga fėmijėt e tyre,sepse nesėr do tė pėrballemi me njė jetė tjetėr,me “njė luftė tjetėr” a thua se cila do tė jetė ajo “luftė”:ėshtė shumė e thjeshtė dhe e ēartė se njė fjalė e urtė thotė:Popujt qė humbėn gjuhėn e tyre, shpejt u zhduken. Por,ne shpresojmė se tė gjithė s“bashku do tė jemi mė tė fort pėr zhdukjen e territ tė kėsaj lufte e cila po troket nė derėn e ēdo Shqiptari nė mėrgim.

 

--Na tregoni se ēka ju shtyri tė punoni nė shkollėn plotėsuese shqipe nė mėrgim ?

 

zonj.Zejnije & Zeqir Asllani:Nga vet fjala mėrgim kuptojmė se ne mėrgimtarėve na mungon gjithė ēka nga vendlindja, duke filluar nga ajri i natyrės,Ujė i Bjeshkėve tė Alpeve Shqiptare, blegėrima e bagėtive,fushat, lumenjtė, kodrat, rrugėt, shkollat, zhurma e fėmijėve nėpėr oborret e shkollave ,ku edhe ne kemi kaluar fėmijėrinė tonė para ca vitesh. Atje, ku kemi prindėrit dhe familjet tona tė cilat na edukuan dhe arsimuan se si duhet Atdheu. Duke marrė tė gjitha kėto pėr bazė, ne kemi obligim moral dhe Kombėtar,qė tė pėrmbushim kėrkesat tė cilat parashtrohen para nesh,pėr edukimin dhe arsimimin e brezave tė rinj,nė shkollėn shqipe kėtu nė mėrgim. Tė punosh nė shkollėn shqipe nė vendlindje ėshtė njė privilegj pėr secilin mėsimdhėnės, por tė punosh nė shkollėn shqipe kėtu nė Perėndim ka peshė tė dyfishtė dhe ėshtė krenari e ēdo Shqiptari!  

--Ju vini nga familjet  fshatare, por tė pėrkushtuar pėr lirinė dhe ēėshtjen Kombėtare ?

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani: Natyrisht ne vijmė nga familje fshatare,por tė frymėzuar nga prindėrit tanė, nė frymėn Patriotike dhe Kombėtare,pėr Liri dhe Atdhedashuri !

 

--Na tregoni se cili ėshtė roli i shkollės plotėsuese shqipe nė diasporė ?

 

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani, Roli dhe rėndėsia e shkollės shqipe nė diasporė ėshtė e veēantė, sepse fėmijėve tanė ju mungojnė njohurit pėr vendlindjen dhe prejardhjen e prindėrve tė tyre, pėr gjuhėn,historinė dhe kulturėn Shqiptare, doket dhe zakonet si dhe njohurit pėr pozitėn gjeografike tė trojeve Ilire,ku ne sot krenohemi qė jemi pasardhėsit e tyre! Roli dhe rėndėsia e figurės historike tė popullit Shqiptar, Gjergj Kastriotit. Nė shkollėn shqipe,fėmijėt tanė mėsojnė pėr rrugėn e vėshtirė tė popullit Shqiptar i cili kaloi nėpėr shekuj deri te Pavarėsimi i Shtetit Shqiptar, pėr Rilindėsit tanė, tė cilėt ishin shtylla kryesore e formimit tė Shtetit Shqiptar, Lidhja e Prizrenit. Pavarėsimi i Kosovės, falė luftės heroike tė UĒk-sė dhe gjakut tė dėshmorėve tė lirisė, ne sot gėzojmė Shtetin e Republikė sė Kosovės.

 

--Gjeneza e te mėsuarit tė shqipes  kur fillon ?

zojna.Zejnije & Zeqir Asllani:

Gjeneza e tė mėsuarit tė gjuhės shqipe, pėrveē se fillon nė familje, ajo fillon tė rrėnjoset nė mėsimin plotėsues si dhe ushqehet nga vizitat nė vendlindje. Nė parim, fėmija nė familje bėn pėrvetėsimin e tė folurit tradicional shqip deri nė njė farė niveli. Nė kėtė fazė ėshtė mė se i rėndėsishėm mėsimi plotėsues; sado qė ėshtė njė herė nė javė, ai e ndihmon dhe nxit mjaftueshėm  zhvillimin e mė tejshėm tė gjuhės amtare. Mėsimi i shqipes nė shkollė nuk ėshtė njė ēėshtje thjeshtė patriotike, ai ka karakter tė theksuar shoqėror, psikologjik, edukativ, gjuhėsor edhe mė gjerė. Rėndėsia e mėsimit plotėsues qėndron pikėrisht nė pėrkrahjen e gjuhės amtare qė ėshtė e rėndėsishme  pėr formimin  gjuhėsor tė fėmijės jo vetėm pėr tė sotmen e tij, por edhe pėr tė ardhmen e shoqėrisė nė tėrėsi.(Njė studim nga Nexhmije Mehmetaj)

 

--Sa janė duke punuar organet kompetente; Ministria e Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė - MASHT-i dhe Ministria e Diasporės pėr zyrtarizimin e  shkollės plotėsuese shqipe nė Gjermani, por edhe nė tė gjitha shtetet tjera ku jetojnė e veprojnė mėrgimtarėt tanė ?

zonja. Zejnije & Zeqir Asllani: Mėsimi plotėsues nė gjuhėn shqipe, kėtu nė Landin e BW. mbahet nė formė vullnetare, falė gatishmėrisė sė mėsimdhėnėsve tė cilėt ndajnė kohėn e tyre nga familja, vetėm e vetėm qė mėsimi nė gjuhėn shqipe tė zhvillohet normalisht. Mirėpo, ka kaluar koha e Migjenit, prandaj MASHT-i dhe Ministria e Diasporės duhet tė ndėrmarrin hapat e mėtejmė pėr zyrtarizmin e shkollės shqipen nė kėtė Republikė. Kemi pasur disa takime dhe shumė premtime por asgjė konkrete nė kėtė drejtim. Ne nuk besojmė se Ministrat tanė, tė Ministrive pėrkatėse,do tė mbanin mėsim nė shkollat shqipe pa pagesė,as edhe njė ditė tė vetme. Ju jeni zot. R. Dėrmaku, ai qė keni shkruar gjerė dhe gjatė nė shkrimet tuaja, pėr zyrtarizimin e shkollės shqipe, por kjo me theks tė veēantė ėshtė cekur mė konkretisht nė shkrimin tuaj me titullin: KUR DO TĖ ZYRTARIZOHET SHKOLLA PLOTĖSUESE SHQIPE NĖ GJERMANI E DIASPORĖ ? !   Prandaj, Kjo pyetje kishte mė qenė, mė drejtė t“iu drejtohet Ministrave tanė tė nderuar?!

--Mėsimi plotėsues  a i shėrben integrimit tė nxėnėsve ?

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani: Mėsimi plotėsues i gjuhės shqipe, nxėnėsve tanė i“u ndihmon dhe i shėrben integrimit. Njė bazė e fortė e gjuhės shqipe e ndihmon nxėnėsin edhe nė pėrvetėsimin e gjuhės sė vendit ku jeton ai nxėnės, d.m.th. njė hap drejt suksesit tė pėrgjithshėm shkollor. Me mėsimin plotėsues nxėnėsi ėshtė mė i suksesshėm edhe nė shkollimin e pėrgjithshėm. Ne nxėnėsit e shkollės shqipe i kemi pjesėn dėrmuese tė gjimnazit dhe janė mjaftė tė suksesshėm si nė shkollė shqipe, po ashtu edhe nė gjuhėn gjermane.

Vlen tė pėrmendim edhe studimin empirik tė albanologut zviceran prof. dr. Basil Schader ku shkruan: ”Nxėnėsit qė e ndjekin mėsimin plotėsues shqip, arrijnė nota mė tė mira edhe nė lėndėn gjuha gjermane”.

 

--Para disa  viteve kur flitej pėr zyrtarizimin e shkollės plotėsuese shqipe nė Gjermani,tė gjithė thonin, se  fajtor kryesor ishte regjimi serb. Por sot kur Kosova ėshtė ēliruar nga Serbia, kur Gjermania Kosovėn e ka njohur si shtet, ku qėndron problemi i mos zyrtarizimit tė shkollės shqipe nė disa republika tė Gjermanisė?

 

zonja. Zejnije & Zeqir Asllani : Ne Shqiptarėt jemi shumė mbrapa nė politikė, prandaj duhet tė jemi tė kujdesshėm, nė premtimet dhe zotimet tona, sepse gjerat nuk zgjidhen vetėm me fjalė, por me punė dhe pėrkushtim,sinqeritet dhe maturi, por mbi tė gjitha ėshtė ajo se sa ne jemi tė besueshėm dhe tė pranueshėm te miqtė tanė. Ne nuk dimė dhe nuk jemi kompetent pėr kėto probleme, por sikur tė kishin punuar Ministrat tanė nė kėtė drejtim ,besojmė se ky problem do tė ishte zgjidhur me kohė. Mirėpo gjer mė tani ka pasur vetėm biseda dhe jo kėrkesa. Ky problem duhet tė shtrohet nė mėnyrė Institucionale te pala gjermane respektivisht te Ministria pėrkatėse, tė gjitha kėto arrihen vetėm me punė dhe pėrkushtim. Poeti ynė i madh Bilbili i Gjuhės Shqipe,Naim Frashėri, ka thėnė: "Pune punė, natė e ditė, qė tė shohim pakėz dritė". Por, kjo si po shihet institucionet tona nuk po lodhen shumė pėr fėmijėt e mėrgimtarėve tanė.

 

--Shumė shpesh ėshtė folur nė mediat tona; radio e televizion, ėshtė shkruar nė shtypin tonė ditor, javor, etj,pėr shtypjen e njė Abetareje, unike nė tė gjitha trojet shqiptare por edhe nė diasporė,a ėshtė shtypur kjo Abetare ?

 zonja.Zejnije &Zeqir Asllani: Abetarja Unike,

nė njė ceremoni solemne, mė 17 Maj 2012, nė Prizren, ėshtė bėrė promovimi i Abetares unike Kosovė- Shqipėri,mirėpo kjo Abetare ėshtė duke u pėrdorur vetėm nė Shqipėri dhe nė Kosovė, kurse ne kėtu nė mėrgim kemi Fletushkat e ciklit tė parė,dytė dhe tė tretit.

 

--Sa jeni tė kėnaqur me punėn e Ministrisė sė Diasporės dhe MASHT-it pėr pėrgatitjen e teksteve shkollore pėr fėmijėt nė diasporė ?

 

zonja.Zejnije &Zeqir Asllani : Tekstet mėsimore janė tė pėrshtatshme pėr nxėnėsit e shkollės shqipe, kėtu nė mėrgim dhe kemi numėr tė mjaftueshėm. Me tekste mėsimore ne ēdo herė shėrbehemi nė Konsulatėn e Rep. sė Kosovės nė Shtutgad. Konsuli, z. Faket Kajtazi & Konsuli, z.Kadri Dakaj,si dhe personeli i Konsulatės sė Rep.sė Kosovės nė Shtutgad, kanė njė respekt tė veēantė pėr mėsimdhėnėsit e shkollės shqipe dhe nuk kemi nevojė tė presim pėr shėrbimet tona,ne jemi mirėnjohės ndaj tyre !

 

--Si po arrini qė t“i kryeni tė gjitha kėto punė me sukses, kur dihet se tė dy ju punoni, ushtroni detyrėn e mėsuesit, jeni nė tė gjitha aksionet; qofshin ato humanitare, kombėtare, arsimore, kulturore, sportive, muzikore, etj?

 

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani : Nėse ushtron detyrėn e mėsimdhėnėsit duhet tė jesh i pėrkushtuar dhe i sinqertė nė punėn tuaj. Ne ndihemi krenar qė kemi rastin tė japim kontributin tonė ndaj shkollės shqipe kėtu nė mėrgim, sepse kemi obligim moral dhe Kombėtar ndaj Atdheut, pėr ndryshe, do tė na gjykojnė brezat qė do tė vijnė pas nesh. Puna ekipore ēdo herė ka treguar rezultate pozitive, kjo pėr fat tė mirė,ne na ka buzėqeshur fati nė kėtė drejtim sepse jemi tė kualifikuar pėr mėsimdhėnės, dhe ėshtė kėnaqėsi tė punosh me gjeneratat e reja nė shkollėn shqipe. Nė ēdo vit shkollor nė festat tona Kombėtare dhe shtetėrore, paraqitemi me nxėnėsit tanė para publikut me programe Kulturo-artistike,sportive dhe muzikore,ku tani kėta aktor tė vegjėl janė tė njohur pėr publikun e gjer, sepse kanė pasur rastin t“ķ pėrcjellin shumė herė edhe pėrmes ekranit televiziv me paraqitjet e tyre tė shkėlqyeshme,ku edhe ne ndihemi mirė.

 

--Ju pos qė jeni mėsues tė mirė jeni edhe aktivist tė mirė, ku e gjeni kėtė forcė, kėtė vullnet, kėtė energji ?

 

zonja. Zejnije & Zeqir Asllani: Te ne Shqiptarėt thuhet se shtylla kryesore e shtėpisė ėshtė femra Shqiptare. Kur femra Shqiptare ėshtė e arsimuar ajo ėshtė edhe edukatore e mirė. Prandaj, kėtu qėndron ēelėsi i tė gjitha sukseseve tona. Kurse forcėn dhe energjinė e marrim nga nxėnėsit tanė tė cilėt janė tė rregullt nė mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe dhe me pėrkushtim i kryejnė ēdo herė detyrat qė kanė para vetės. Interesimi i madh i nxėnėsve pėr gjuhėn,kulturėn dhe historinė e popullit Shqiptar, neve na motivon qė tė jemi ēdo herė sa mė tė pėrgatitur,qė ata tė ndihen mirė dhe tė vijojnė me dėshirė mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe. Pėrveē mėsimit qė mbajmė nė shkollė, ne kemi edhe grupin recitues, vallėzues, muzikor dhe atė pėr aktrim. Programet qė organizojmė me nxėnėsit tanė nė festat tona Kombėtare,ėshtė shtytja kryesore dhe motivimi kryesor qė ata vijojnė mėsimin me dėshirė nė gjuhėn shqipe. Sidomos nė programet Kulturo-artistike dhe sportive, kemi njė bashkėpunim tė ngushtė edhe me prindėrit e nxėnėsve tė shkollės shqipe, sepse pa njė pėrkrahje tė prindėrve, nuk do tė mund tė realizoheshin tė gjitha kėto detyra qė kemi para vetės, se vetėm tė bashkuar do tė kalojmė tė gjitha vėshtirėsitė nė rrugėtimin tonė.

 

--Dihet se faktorėt  kryesor pėr suksesin e nxėnėsve janė, mėsuesi, prindi dhe shkolla, sa e realizoni ju kėtė?

 

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani: Ne e dimė tė gjithė se me njė lule nuk qelė Pranvera,por edhe nėse dėshirojmė qė atė t“a kultivojmė lypset angazhimi i tė gjithėve s“bashku,sepse pėr ndryshe fryti i saj do tė vyshket. Nė shkollėn shqipe, duhet tė funksionoj trekėndėshi nė mes tė prindėrve, nxėnėsve dhe ne mėsimdhėnėsve, sepse do tė ishte shumė vėshtirė tė realizoheshin synimet tona pėr edukimin dhe arsimimin e gjeneratave tė reja qė po lindin dhe edukohen,kėtu nė mėrgim.

Qėllimi i shkollės shqipe ėshtė, ruajtja e gjuhės, kulturės, historisė dhe traditave tona Kombėtare, si dhe tė mėsojnė pėr origjinė e prejardhjes sė prindėrve tė tyre. Prindėrit duhet t“i motivojnė fėmijėt e tyre qė tė vijnė me dėshirė nė shkollėn shqipe,se pa pėrkrahjen e fuqishme tė prindėrve i cili ėshtė faktori kryesor,vėshtirė se do tė realizoheshin synimet tona. Mėsimdhėnėsi, ka obligim moral dhe Kombėtar qė tė pėrkujdeset,pėr ruajtjen dhe zhvillimin e Kulturės Kombėtare tė cilėn e trashėguam nėpėr shekuj, brez pas brezi gjerė nė ditėt e sotme, si dhe ruajtjen e gjuhės amtare nga fėmijėt tanė,i cili ėshtė i domosdoshėm kėtu nė mėrgim. Gjuha ėshtė pasqyra mė e qartė e njė Kombi dhe Kulturės sė tij. Ai qė zotėron gjuhėn e vetė e sidomos kėtu nė mėrgim vlen mė tepėr se ai qė pushton njė qytet. I vetmi mjet kundėr asimilimit dhe ruajtjes sonė nė “Detin”e kulturės ku ne po jetojmė , ėshtė mėsimi i gjuhės shqipe nėpėr shkolla.

 --Sa punohet nė Gjermani – pikėrisht nė rrethin tuaj pėr pėrfshirjen e tė gjithė fėmijėve  nė shkollėn plotėsuese shqipe ?

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani : Dėshira e ēdo mėsimdhėnėsit ėshtė qė tė pėrfshihen tė gjithė fėmijėt e bashkatdhetarėve tanė nė shkollėn shqipe, por realiteti ėshtė krejtėsisht  ndryshe, kėtė e themi me keqardhje,sepse numri i atyre qė vijojnė mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe ėshtė simbolik diku rreth 3-5 % i fėmijėve qė jetojnė nė qytetin e Shtutgardit me rrethinė. Ne mundohemi me aq sa kemi forcė dhe mundėsi t“i kryejmė detyrat tona qė i takojnė njė mėsimdhėnėsi,por ēdo herė duke marrė parasysh se kėtė detyrė tė gjithė mėsuesit e kryejnė me vullnetin dhe dėshirėn e madhe tė tyre qė kanė pėr gjuhėn dhe kulturėn shqiptare kėtu nė mėrgim,respektivisht nė Gjermani.

 

--Falė punės dhe angazhimit tuaj radhiteni nė mesin e mėsueseve mė tė mirė, jo vetėm nė Gjermani por edhe mė gjerė ?

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani : Detyrė jona parėsore ėshtė qė tė jemi nė nivelin e kryerjes sė obligimeve edukativo-arsimore dhe pedagogjike qė i takojnė njė mėsimdhėnėsi kudo qoftė ai, si nė vendlindje ashtu edhe jashtė trojeve tona Shqiptare. Njė gjė duhet ta dimė, se tė gjitha rezultatet pozitive nė shkollėn shqipe janė tė realizueshme,por ato janė evidente kur punohet me nxėnėsit nė shkollė. Shkolla shqipe kėtu nė mėrgim ėshtė njė “Ēerdhe e Diturisė” e cila po bėnė njė punė Kolosale pėr t“a gjallėruar gjuhėn e ėmbėl shqipe tė Rilindėsve tanė.  Rrėnjėt e edukatės dhe tė arsimit tonė Kombėtar i gjejmė qė nė lashtėsinė e hershme. Megjithatė,nė historinė e zhvillimit tė shkollave Shqipe dhe tė arsimit tonė Kombėtar si pikėnisje merret , Mėsonjėtorja e Korēės, qė filloi tė punoj me 7mars 1887, me mėsuesin e parė tė saj Pandeli Sotirin. Ajo u bė vatėr e rėndėsishme pėr ngritjen e ndėrgjegjes Kombėtare ! Ne ndihemi krenar,kur fėmijėt tanė tregojnė rezultate pozitive,me ēka ne do tė krenohemi. Mėsimi i gjuhės gjermane ėshtė primar, obligativ dhe i domosdoshėm pėr tė ardhmen e fėmijėve tanė kėtu nė Gjermani, por krahas gjuhės  gjermane ,duhet t“a mėsojnė edhe gjuhėn shqipe.

 

--Tani gjendemi nė prag tė fillimit tė vitit tė ri shkollor 2014/15,sa jeni pėrgatitur dhe cilat janė planet tuaja pėr kėtė vit shkollor ?

 

zonja.Zejnije & Zeqir Asllani : Ne presim me padurim fillimin e vitin tė ri shkollor,sepse ne kur jemi nė pushime verore, na mungon prezenca e nxėnėsve tė cilėt janė bėrė pjesė e jetės sonė, por ne shpresojmė se edhe ata kanė nevojė pėr ndihmėn dhe bashkėpunimin tonė. Mundėsia mė e mirė ėshtė gjatė pushimeve nė vendlindje edhe ata t“a pėrvetėsojnė  sa mė mirė gjuhėn shqipe, gjatė kontakteve qė kanė me bashkėmoshatarėt e tyre nė Kosovė. Ne jemi pėrgatitur si viteve mė parė.  Planet tona janė,qė pėrveē mėsimit plotėsues tė gjuhės shqipe,kemi parapėrgatitur edhe materialin pėr programet kulturo-artistike pėr festat tona Kombėtare dhe ato shtetėrore. Besojmė se edhe publiku do tė ndahet i kėnaqur me paraqitjet e fėmijėve tė tyre,  ata janė mishėruar me skenėn. –

--Porosia juaj pėr tė gjithė bashkatdhetar tė cilėt, fėmijėt  e tyre ende nuk vijojnė mėsimin plotėsues nė  gjuhėn shqipe ?

zonja. Zejnije & Zeqir Asllani : Ftojmė tė gjithė bashkatdhetarėt tanė nė Gjermani, dhe kudo qė jetojnė dhe veprojnė nė botė,qė t“i regjistrojnė fėmijėt e tyre nė shkollat shqipe dhe t“i pėrkrahin ata, qė tė vijojnė me dėshirė nė mėsimin plotėsues tė gjuhės shqipe. Kurrė nuk kemi tė drejtė tė quhemi komb i qytetėruar, sado qė tė mėsojmė gjuhė tė huaja, sepse kombi nuk qytetėrohet vetėm me mėsimin e gjuhėve tė huaja, por me mėsimin e gjuhės  shqipe. Fėmijėt diturin e mėsojnė nė shkollė. Dituria as blihet,as dhurohet, as konsumohet,ajo vetėm se fitohet nė shkollė,prandaj fėmijės mos i lėrė pasuri por dituri. Mbrojtja e gjuhės shqipe kėtu nė mėrgim ėshtė detyrė dhe obligim moral i ēdo Shqiptari kudo qė jeton dhe vepron nė botė, sepse nesėr do t“na gjykojnė brezat qė do tė vijnė pas nesh. Para ca ditėsh lexova njė artikull tė njė shkencėtarit amerikan ku thotė : “Se gjuha shqipe ėshtė njėra ndėr tri gjuhėt e para tė botėt”, kurse ne nuk i kushtojmė fare rėndėsi pėr t“a mėsuar kėtu nė mėrgim. “Themelin e Diturisė dhe Atdhedashurisė e pėrbėn Gjuha Shqipe”

--Pėr fund a keni pėr tė shtuar  diēka ?     

 zonja.Zejnije & Zeqir Asllani: Ne jemi falėnderues ndaj jush, zot. R. Dermaku, qė i kushtoni njė vėmendje tė posaēme shkollės shqipe nė mėrgatėn shqiptare. Dėshirojmė, qė tė gjitha mjetet elektronike,tė shkruara dhe ato vizuale,t“i kushtojnė njė rėndėsi mė tė madhe, pėr sensibilizimin e gjuhės shqipe nė mėrgatėn Shqiptare. Mbesim me shpresė se lutjes sonė do t“i bashkohen tė gjithė shqiptarėt kudo qė jetojnė dhe veprojnė nė botė!


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .