Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

 

Histori

1

2

 


   

 

 

Nė shekujt e parė tė mijėvjeēarit tė fundit para erės sonė ishin formuar tanimė bashkėsitė fisnore tė Ilirisė dhe nė pėrgjithėsi ata kishin zėnė vend nė trojet e tyre historike. 

Figura:Iliria.jpg

Mbretėria Ilire

Ndėr fiset mė tė hershme Pellazge qė luajtėn dhe njė rol ku mė shumė e ku mė pak tė rėndėsishėm nė ngjarjet historike tė mėvonshme, pėr t’u pėrmendur janė: thesprotėt, tė cilėt zinin ultėsirėn bregdetare qė nga gjiri i Ambrakisė e deri tek lumi i Thiamit (Kalama), nė veri tė tyre vinin kaonėt, vendbanimet e tė cilėve arrinin deri tek malet e Llogarasė dhe gryka e lumit Drinos. Molosėt banonin nė pllajėn pjellore tė Janinės. Gjatė luginės sė Vjosės nė tė majtė banonin amantėt, ndėrsa nė tė djathtė bylinėt, kurse nė rrjedhjen e sipėrme tė Vjosės banonin parauejtė. Nė lindje tė bylinėve shtrihej territori i atintanėve. Taulantėt shtriheshin nė zonėn bregdetare nga Vjosa e deri tek lumi i Matit dhe nė veri tė tij, pėrgjatė brigjeve tė Adriatikut tė Mesėm, fisi i ardianėve. Nė viset e Ballkanit Qendror dy ishin fiset mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme tė  Ilirisė: paionėt nė luginėn e mesme tė Vardarit, dhe dardanėt qė banonin nė rrafshin e Kosovės, tė cilėt shtriheshin nė veri nė tokat midis degėve jugore e perėndimore tė Moravės deri aty ku kėto bashkohen pėr tė formuar Moravėn e Madhe.

Midis fiseve tė hershme tė Ballkanit Veriperėndimor ndėr mė tė fuqishmit ishin liburnėt, tė cilėt banonin nė bregdet dhe nė ishujt deri tek lumi Krka, nė jug tė tyre vinin dalmatėt, kurse nė viset e Bosnjės sė brendshme, autariatėt.

Pėrveē kėtyre fiseve, nė territorin e gjerė tė Ilirisė do tė shfaqen mė vonė, nė rrethana krejt tė reja historike e politike, edhe njė numėr i madh bashkėsish tė tjera pellazge, midis tė cilave edhe bashkėsi tė tilla qė do tė kenė njė peshė tė madhe nė zhvillimin e ngjarjeve politike tė shtetit Ilir, si enkelejtė, dasaretėt etj. Pėrhapja e fiseve mė tė rėndėsishme e tė hershme Pellazge dėshmohet nė burimet e autorėve antikė, tė cilat nė mjaft raste janė, megjithatė, tė fragmentuara, madje dhe kontradiktore. Rrjedhimisht nė pėrcaktimin e topografisė sė fiseve pellazge nė Iliri ka edhe raste tė diskutueshme. Nga organizimi i pellazgėve tė mbretėrisė Ilire lanė tė shkruar nga gjuha e tyre vėtėm rreth 1000 fjalė tė cilat ishin emra njerėzish, lumenjsh, fisesh, kafshėsh, etj.[1]

 

Aspekte Historike

                  Koha e pavarėsisė politike prej 6.-10. shekull

Serbėt mund tė shiqojnė pas nė njė histori tė gjatė. Para 1400 viteve, pėrafėrsisht nė gjysmėn e parė tė shekullit VI, si rjedhojė e shpėrnguljeve tė mėdha tė popujve ata i lėshuan vendbanimet e tyre tė hershme nordlich prej Karpateve ndėrmjet Oder dhe Dnjepr dhe u lėshuan pėr nė perėndim deri te afėr Elbe’s dhe Saale dhe pjesėrisht i kaluan ata mė tutje. Nė marjen e tokave tė territorit tė gjermanisė sė mėvonshme, morėn pjesė shumė fise sllave.ndėr kėto numėrohen pėrafėrsisht 20 nėnfise tė fisit sllav Serb, tė cilėt kanė hyrė nė histori me shėnimin Sllavėt e Elbės. Prej mesit tė shekullit IX. u pėrhap dhe u bashkėrėndua fisi dhe grupa gjuhėsore serbe nė shumė fise dhe zona tė pavarura. Pėr zonat serbe (regio Surbi), njė lloj Lidhje Fisi apo Fisi i Madh, u numėronte njė varg i plotė prej regjioneve tė vogla.[2]

                    

Ngulmime tė fiseve sllave nė shek. IX. ndėrmjet Oder dhe Elbe

 

Pėrafėrsisht prej shek. VIII filloi shkatėrrimi i rendit gjentil. Organizimet nė familje tė mėdha u zavendėsuan me bashkėsitė fshatare, tė cilat ishin tė pėrbėra nga shumė familje tė mėdha dhe nė krye tė tyre u vendoste Plaku i Fshatit. Mė tepėr fshatra formonin lagjen e Kalasė (civitas) sėrbisht “zhupa”, me njė Kala qendėr dhe nė krye tė saj u vendoste udhėheqėsi i saj, kurse “zhupani” ishte reprezentati kryesor. Nė Kala qėndronte vetėm njė fis me shumė lagje tė saja, nga 30 tė Milcenėr dhe Luzicer. Nė krye tė [3] fisit ishte i vendosur Princi. Mė tė njohurit janė Princi Derėa, nga fisi Serbi (mė i pėrmenduri mė 631), Princi Semela nga fisi Glomaci- Dalemince (805), Cimuscolo, Princi i Colodici (839), dhe Miliduch, Mbreti i sėrbėve (806). Kėto ishin shtresa mė e lart.[4]

Serbėt arritėn piedestalin mė tė lartė nacional dhe shpirtėror gjatė hapėrimit tė tyre nė themelimin e Shoqėrisė Shkencore “Mačica Serbska”, ku si shembull u morrėn shoqėritė sllave qė funksiononin veē nė vendet (krahinat) tjera 1847 Bautzen qė u themelua.

Revista e shoqėrisė “Časopis Mačicy Serbskeje” paraqet ende sot njė burim pėr shkencėn, duke udhėhequr organizatėn me publikime pėr jetėn kulturore dhe koordinimin e punėve pėr zbulime shkencore.

Si dhe organizata tė tjera serbe qė kanė patur veprim tė suksesshėm dhe nė kohėn e nacional –socializmit nė shumė krahina tė tjera.[5]



[1] Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
[2] FRANZISKA MARIA MICHALK, Die Sorben-ein slawisches Volk in Deutschland, fq. 13.  “JUNGE    WISSENSCHAFT” Schrieften der Hochschule fuer Politik Muenchen ,Band 9, Herausgegeben von der Hochschule fuer Politik Muenchen. Verlag Ernst Voegel-Muenchen 2002
[3] Peter Kunze “Geschichte der Sorben”, (Wobrazki ze Serbow), fq. 10 Bautzen 1995
[4] Vep. e cit. fq. 11
[5] Po aty fq.46

Nga i njėti autor:

Ēėshtja Ēame 1913 - 1945

DĖBIMI I SHQIPTARĖVE NGA KRAHINA E ĒAMĖRISĖ 1913-1940

KOMISIONI KUFITAR DHE PЁRPJEKJET PЁR ĒAMЁRINĖ (III)

DĖBIMI I ĒAMĖVE NGA VITI 1940-1945 (IV)

NGRITJA E SHKOLLAVE SHQIPE NĖ ĒAMĖRi (V)

ĒAMĖT PAS LUFTĖS SĖ DYTĖ BOTĖRORE (VI)

PĖRFUNDIMI (VII)


BOSNA DHE HERCEGOVINA (1)

PELLAZGĖT STĖRGJYSHĖRIT E SHQIPTARĖVE (II)

Fiset Pellazge qė pėrbėnin Mbretėrinė Iliri (3)

DYNDJET E SLLAVĖVE NĖ SHEK. VI-VII

Shėnime pėr autorin e titujve tė mėsipėrm, Semi Hebibi

 

Fiset qė pėrbėnin Mbretėrin Ilire

Taulantėt

Arbėt

Adrianėt

Enkelejtė

Dasaretėt

Dardanėt

Dalmatėt

Dorsejtė

Penestėt

Molosėt

Kaonėt

Thesprorėt

Arbėreshėt

Pirustėt

Parathinėt

Japodėt

Paionėt

Eordejtė

Japigėt

Labeatėt

Mesapėt

Atintanėt

Albanėt


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

 

citate
intervista
letra hapura
botime reja
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .