Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

 

Histori

1

2

 


   

BOSNA DHE HERCEGOVINA (IV)
 
Shkruan:
Semi HEBIBI

 

 

DYNDJET E SLLAVĖVE NĖ SHEK. VI-VII

Prej fundit tė shek. V e nė fillim tė shek. VI nisi njė valė e re e dyndjeve barbare drejt gadishullit tė Ballkanit, ku morėn pjesė fise tė ndryshme me prejardhje turke e sidomos sllave.

Pėr fiset me prejardhje turke, siē ishin bullgarėt dhe avarėt, dihet se ata u shfaqėn nė kėto anė tė Evropės, duke u shpėrngulur prej Azisė Qendrore drejt Perendimit. Ndėrsa pėr ēėshtjen e etnogjenezės dhe atdheun e parė tė sllavėve ka pasur dhe akoma ka mendime tė ndryshme, tė cilat e kanė vėshtirėsuar zgjidhjen e saj pėrfundimtare nga ana shkencore. Vėshtirėsitė qė hasen lidhur me kėtė problem shpjegohen kryesisht me mungesėn e tė dhėnave historike nga antikiteti e mesjeta e hershme. Sllavėt jetonin relativisht larg botės pellazgo-greke tė lashtė dhe asaj romake, si nga pikėpamja gjeografike ashtu edhe nė kohė, pėr pasojė ata nuk paraqisnin interes pėr historianėt e etnologėt e antikitetit. Megjithatė mendimi mė i pranueshėm logjikisht dhe historikisht ėshtė se atdheu i parė i tyre ishte territori midis lumenjve Oder dhe Dnjepėr.

Dyndjet sllave nė Ballkan pėrbėjnė etapėn mė vendimtare tė shpėrnguljeve barbare. Si rezulltat i tyre u kryen ndryshime rrėnjėsore etike nė pjesė tė madhe tė Gadishullit gjatė shek. VI dhe VII.

Pavarėsisht se cili mund tė ketė qenė atdheu fillestar i sllavėve, gjatė shek. V dhe VI ata u vendosėn tashmė  nė territorin dhe vendbanimet  e Pellazgėve dhe atė nė  Daki dhe Panoni nė  kufijtė veriorė tė Ballkanit ose mė saktė tė Perandorisė Bizantine e themeluar nga populli vendės pellazg, sė cilės i takoj tė ndeshej drejtpėrdrejti me ta.

Sllavėt ndaheshin nė dy grupe tė njohura me emrat antė e sllavinė. Pikėrisht njė masė e madhe e tyre aty nga shek. V arriti nė rrjedhėn e poshtme tė Danubit.

Perandoria Bizantine

 

Shfaqja nė kufijtė e Perandorisė Bizantine dhe pėrfshirja nė inkursionet nė brendėsi tė Ballkanit i bėri ata tė pranishėm edhe nė burimet e shkruara prej shek. VI, sipas tė cilave, fiset bullgare dhe ato sllavine u shfaqėn pėr herė tė parė nė Gadishull nė fund tė shek.V e nė fillim tė shek.VI. bullgarėt u shfaqėn nė Evropėn Lindore bashkė me hunėt dhe bėnin pjesė nė Perandorinė e Atilės. Pas rėnies sė shtetit[1]tė tij, sodomos prej fundit tė shek. V, bullgarėt filluan gradualisht tė luanin rol gjithnjė e mė tė rėndėsishėm nė zhvillimet e Ballkanit.

Kur sllavinėt u shfaqėn nė Ballkan, ata pėrfaqėsonin njė popullsi tė madhe  nė numėr, sė cilės i mungonte organizimi i pėrqėndruar politik dhe pėr pasojė nuk pėrbėnin nė vetvete njė kėrcėnim serioz nga ana ushtarake. Sllavinėt ishin tė rrezikshėm vetėm kur bashkoheshin me inkursionet ushtarake, fillimisht tė bullgarėve e pastaj tė avarėve.

Sllavėt pėrfaqėsonin njė numėr tė madh kur u shfaqėn nė Ballkan, por me mungesė tė organizimit politik tė pėrqėndruar dhe pėr pasojė nuk pėrbėnin njė kėrcėnim serioz ushtarak. Sllavėt ishin tė rrezikshėm vetėm kur  bashkoheshin me inkursionet ushtarake, fillimisht tė bullgarėve e pastaj tė avarėve. Me fatin e bullgarėve u lidh njė pjesė e sllavinėve, nė fund tė shek. V kishin arritur deri nė Thraki. Sundimtarėt pellazg tė Bizantit, tė fillimit tė shek. VI, nė fillim u pėrpoqėn t’i frenonin sulmet e tyre duke i lejuar qė njė pjesė tė vendoseshin nė kufitė e perandorisė si federatė ose duke i paguar si mercenarė. Si do qoftė deri nė vitet 30-ta tė shek. VI bullgarėt dhe sllavinėt nuk e kishin atė forcė pėr tė siguruar vendosjen e tyre nė Gadishullin Ballkanik.

Nė periudhėn e qeverisjes sė Justinianit (527-565), me ndryshimet e rėndėsishme nė raport tė forcave nė pėrmbysje. Perandoria Bizantine ishte e zėnė mė luftėrat nė Perendim dhe Lindje, Gadishulli i Ballkanit (pellazgėt) u gjendėn me njė mbrojtje tė dobėt, duke u lehtėsuar kėshtu forcimi i dyndjeve bullgare e sllave ndaj tij.[2]

Programi i Justinianit pėr fortifikimin e disa brezave qė ndėrtoi nė Ballkan edhe pse ishte grandioz doli i pa mjaftueshėm pėr tė penguar inkursionet sllave dhe pėr tė ndaluar vendosjen e tyre tė mė vonshme nė njė varg provincash tė gadishullit.[3]

Pėrmasat e inkursioneve shkatėrruese sllave u rritėn aq shumė sa qė siguria dhe rendi i Bizantit u rrezikua seriozisht nė disa vise tė Ballkanit. Prej vitit 528-558 fiset barbare u shfaqėn gati  ēdo vit me plaēkitje dhe shkatėrrime nė viset qė i shkelnin, pėr t’u kthyer pėrsėri pėrtej Danubit. Prap se prap Bizanti arriti nė njė farė meryre t’u bėnte ballė sulmeve tė tyre. Kėshtu vepruan bullgarėt e sllavinėt kur e shkrretėtuan mė 528, kur i shkatėrruan mbreteritė e pellazgeve: Thrakinė, Ilirinė dhe Mezinė. Njė grup i tyre arriti deri nė Selanik e Konstantinopojė, grupi tjetėr arriti deri nė Istimin e Korinth ku plaēkitėn krahinat pėrreth, por sė fundi forca bizantine i shtyri jashta kufijve tė Ballkanit.

Mė 558 bullgarėt u kthyen para mureve tė kryeqytetit Bizantin, Danubi vazhdonte tė ishte kufiri nė midis bullgarėve e sllavinėve dhe Bizantit duke pėrfituar nga angazhimi ushtrive bizantine nė luftėn kundėr persėve nė lindje, avarėt tė prirė nga khani i tyre Bajan kryen mjaft inkursione nė Ballkan nė vitete 70-90 tė shek. VI.

I tėrė Ballkani u pėrshkrrua nga avarėt e sllavėt nė vitin 584, pothuaj pa u shqetėsua nga bizantėt. Nė vitin 601 u nėnshkrua njė Marrėveshje Paqe midis palėve, sipas tė cilėve Bizanti detyrohej t’u paguante njė haraē vjetor mė tė madh se mė parė avarėve, kurse ata bashkė me sllavinet njohen si kufi tė Perandorisė tė Bizantit luginėn e Danubit. Nė kėtė periudhė muret e fortifikuara nuk paraqisnin pengesa pėr barbarėt, tė cilėt kishin pėrvetėsuar teknika tė nevojshme ushtarake dhe aftėsi tė nevojshme pėr rrethimin e qyteteve[4] tė popullit vendas pellazg, qė pothuaj tė gjitha qytetet e pellazgėve nė Perandorinė e tyre Bizantine, nė Maqedoni e Thraki u rrethuan dhe shumė prej tyre u grabiten dhe u dogjėn, ktahas shkrretimit tė provincave Bizantine kryhej edhe shkretimi i qendrave qytetare.[5]

Zhdukja e vendbanimeve qytetare pellazgo-bizantine pėrbėnte njė goditje pėr vdekje pėr qytetėrimin Pellazgo-Bizantin nė viset veriore e qendrore tė gadishullit te Ballkanit. Institucionet ekonomike, politike tė krijuara e tė pėrsosura nė vazhdim tė mjaft shekujve, u shembėn dhe u zhdukėn.

Bizanti qė ishte nė luftė me Persinė, nuk mundi t’u qėndronte mė dyndjeve sllave tė shoqėruara me inkursione ushtarake dhe shkatėrrime. Faktori kryesor i kėtyre shkatėrrimeve ishin sllavėt e jo avarėt, qė pėrfaqėsonin njė grup etnik tė kufizuar.

Nė marrėdhėniet me Bizantin ata zhvilluan njė veprimtari aktive diplomatike, pėrfundonin marrėveshje, kurse ushtria e tyre kishte njė organizim tė mirė. Ndryshe nga avarėt, sllavinėt filluan tė vendoseshin pėr gjithmonė nė gadishullin ballkanik, qė nga gjysma e shek. VI, proces i cili mori pėrpjestime tė mėdha prej fundit tė shek. VI e nė fillim tė shek. VII.

Mė tepėr tė dhėna pėr dyndjen dhe zhvendosjen e sllavėve kemi pėr Ballkanin Lindor, pėr arsye se kėto krahina kishin mė shum rėndėsi pėr Perandorinė e Bizantit. Kurse pėr pjesėn perendimore qė ishte larg Konstandinopojės, burimet Bizantine pėrmbajnė mė pak tė dhėna.

Avarė dhe sllavėt pėrshkonin krejt vendbanimet e popullsisė Pellazge  tė midis Danubit dhe maleve Ballkan gjatė viteve 50-60 tė shek. VI. Njėherazi edhe shtoheshin vendbanimet e reja tė pushtuara prej sllavėve.[6]Vitet qė pasuan me rrethimin e parė tė Selanikut u shoqėruan me sulme tė sllavėve dhe me depėrtimin e tyre nė jugperėndim, drejt Greqisė tė sodit, ku arritėn deri nė Peloponez. Njė grup tjetėr sllavė ju drejtua viseve akoma ende nė perėndim, duke u futur nė tokat pellazge mė thellė e deri nė bregdet. Siē duket kėsaj kohe i takon edhe depėrtimi i tyre nė Dallmaci. Dėshmitė mė tė qarta pėr kėtė janė tė dhėnat qė pėrbman korrespondenca e papės Grigori I (fundi i shek. VI), ku pėrmenden shkatėrrime tė disa qyteteve pellazge nė Dallmaci dhe dėbimi i mjaft peshkopėve prej eparkive tė tyre, midis tė tyre veēohet edhe ai i Lezhės.

Historia e vendosjes sė sllavėve nė pjesėt perėndimore tė Ballkanit ndeshet me mjaft vėshtirėsi e mungesa tė karrakterit burimor.

Nė burimet e Vatikanit, Dallmacia pėrmendet madje si vend strehimi pėr emigrantėt qė largoheshin nga qytetet e shkrretėtuara prej avarėve-sllavėve.

Vendosja e sllavėve nė kėto vise ka tė ngjarė tė jetė arritur pas vitit 614, kur ata pushtuan Salonėn dhe kėshtu pushteti Bizantin pushoi sė ekzistuari nė pjesėn mė tė madhe tė Dallmacisė. Kėsaj kohe i takon edhe rėnia e Bosnės nė duar tė sllavėve pėr sė pari herė.

Vendosja masive e sllave nė viset perendimore tė gadishullit tė Ballkanit u realizua si nga grupi i sllavėve tė jugut ashtu edhe nga ai i sllavėve tė perendimit. Sllavėt e perendimit zbritėn drejt jugut duke u nisur nga viset e Ēekisė e tė Sllovakisė sė sotme. Fise tė tyre kaluan mė 560 pėrmes Austris sė sotme lindore dhe u lėshuan drejt jugut, kurse pas largimit tė landobardėve pėr nė Itali mė 568 filluan sllavėt tė deporetonin nė Panoni. Nė vitet e para tė shek. VII u krijuan vendbanimet e para nė viset veriperendimore tė Ballkanit deri nė Istri, si nga sllavėt e perendimit ashtu edhe nga sllavėt e jugut. Gjatė viteve 614-618 edhe Kroacia, Bosnja e Dallmacia kishin rėnė nė duar tė sllavėve.[7] 

Procesi i vendosjes sė sllavėve nė gadishullin Ballkanik, qė filloi nė vitet 80 tė shek. VI mbaroi pas mesit tė shek. VII. Ai u shpejtua pas rėnies sė shtetit Avar qė krijoi kushte pėr nė Panoni e nė krahinat nė veri tė Danubit tė Poshtėm pėr tė vazhduar mė qetė  pushtimet nė Ballkan. Shpėrnguljet e tyre massive drejt jugut u lehtėsuan edhe mė shumė, sidomos kur Bizanti ishte i angazhuar nė luftėra tė ashpra me arabėt, tė cilat arritėn t’i shkėputnin (nga mesi i shek. VII) gati tė gjitha zotėrimet e veta aziatike e afrikane. Nė kėto rrethana Bizanti nuk ishte nė gjendje tė mbante asnjė lloj force ushtarake nė mbrojtje tė kufijve veriorė. Pėr pasojė, gjatė gjysmės sė dytė tė shek.VII sllavėt tashmė ishin pėrhapur nė tė gjithė Gadishullin e ballkanit deri nė Peloponez.[8]


 

Ndryshimet si pasojė e kolonizimit sllav tė  Ballkanit “atdheut tė Pellazgėve”

Vendosja e sllavėve nė Ballkan shkaktoi ndryshime tė thella etnike, njė pjesė e mirė e Gadishullit ndryshoi rrėnjėsisht dhe njėherė e pėrgjithmonė. Sllavėt vendosėn njė sundim tė qėndrueshėm dhe patėn epėrsi numerike nė viset lindore, qendrore e veriore tė Ballkanit. Popullsia autoktone pellazge e Ilirisė, Thrakisė etj. Me kalimin e kohės u asimiluan nga bota sllave, por vendosja e sllavėve nė kėto vise pati pasoja tė mėdha politike, kulturore edhe pėr vetė ata. Pėrveē se u pėrzien me popullsinė e vjetėr pellazge (shqiptare) tė Ilirisė, Thrakisė etj, sllavėt hynė pėrgjithmonė nė sferėn e kulturės bizantine. Gjuhėt e tyre u bėnė gjuhė ballkanike, pellazgjishtja nė Iliri, Thraki etj, edhe pse u zhduk nė kėto vise, ka lėnė gjurmėt e saj me anė tė emrave tipike tė burimit pellazg, siē janė p.sh. disa emra lumejsh si: Drava, Sava, Kulpa, Bosna, Narenta, Struma, Iskėr, Mesta etj, disa emra qytetesh si: Tergaste (Trieste), Salona, Pulpudava (Plovdiv), Llom, Odrin etj. Nė fondin e fjalorit sllav kanė hyrė edhe mjaft fjalė tė tjera nga gjuha pellazge (shqipe).

Nga epėrsia numerike qė patėn sllavėt nė vise tė ndryshme e asimiluan popullsinė e ralluar autoktone pellazge (shqiptare) dalėngadalė. Ndryshe nga pellazgėt e veriut, pellazgėt e jugut u bėnė ballė sulmeve tė barbarėve.[9] Sllavėt u pėrhapėn edhe nė Greqi, por nė parim burimet e shkruara pėr sllavėt nė Greqi prej shek. VI e nė fillim tė shek. VII janė tė pakta nė numėr dhe tė pamjaftueshme, sepse ato i pėrkisnin kryesisht ngjarjeve jashtė, vetė Greqisė, kurse disa prej tyre janė shkruar nė kohėra tė mėvonshme. Nė Dakinė antike (mbretėri gjithashtu pellazge) ose nė Rumanin e sotme sllavėt u shfaqėn qė nė shek. V por, falė inkursioneve e shpėrnguljeve tė tyre drejt jugut, pėrtej Danubit gjatė shek. VI e VII siē duket numri i tė mbeturve atje ishte i pakėt. Nė kėto rrethana edhe kėtu, ashtu si nė jug tė Ilirisė, e nė Greqi, u kry procesi i asimilimit tė sllavėve prej popullsisė autoktone pellazge dako-romane. Pavarėsia relative qė kishin sllavėt nė krahinat qė ishin vendosur dhe sidomos fillimi i zbritjes sė tyre nga zonat malore, ku mė sė shumti jetonin mė parė, drejt viseve tė ulėta e shqetėsuan shumė qeverinė Bizantine. Prandaj gjatė shek. VII ajo i shtoi pėrpjekjet pėr nėnshtrimin e tyre nėpėrgjithėsi nė Ballkan, por sidomos nė mbretėritė e popullsitė autoktone pellazge tė Ballkanit, te Maqedonisė, nė Greqinė Veriore e tė Mesme deri nė Peloponez. Si rezulltat, Bizanti arriti tė rivendoste pushtetin e vet suprem, ndonėse shumė mė tė kufizuar si mė parė, mbi njė pjesė tė mirė tė gadishullit Ballikanik.

Rivendosja e pushtetit Bizantin u bė e pamundur nė pjesėn Lidore tė Ballkanit, ku prej fundit tė shek. VII u shfaqėn bullgarėt, tė cilėt krijuan shtetin e tyre tė pavarur nė tokat  Pellazge tė perandorisė Bizantine, duke shėnuar njėherazi fillimin e luftėrave bullgaro-bizantine qė vazhduan pa ndėrprerje pėr disa shekuj.[10]

 

KRIJIMI DHE FUQIZIMI I SHTETIT SERB

Shtrirja e fisit sllav serbė dhe pėrpjekjet e tyre pėr formimin e shtetit

Ndėr fiset sllave qė u vendosėn nė gadishullin Ballkanik gjatė shek. VI deri VII ka qenė dhe fisi sllavė Serbė, ku qendra e banimit tė tyre ka qenė hapėsira midis dy lumenjve Drina, Lim, Ibėr dhe Moravės perendimore, nė pjesėn jugperendimore tė Serbisė sė sotme. Nė mesjetė kjo krahinė njihej me emrin Rashkė. Burimet pėr historinė e organizimit tė kėtij fisi sllav (serbe) gjatė shekujve tė parė tė mesjetės janė shumė tė pakėta. Vetė emri Serb takohet pėr herė tė parė nė kronikat franke tė shek. IX. Nė vitin 839, serbet u sulmuan nga bullgarėt mė nė krye me Presianin, por shumė shpejt, mė 840-n, ata rifituan lirinė me kryengritjen e princit Vlastimir.

Nė shekujt VIII-IX te serbėt filloi formimi i formacioneve tė para shtetėrore. Mirėpo zhvillimi i ngadalshėm ekonomik, shoqėror e politik pengoi procesin e bashkimit dhe shkrirjes tė fiseve tė ndryshme sllave nė atė fis tė vetėm sllav serbe nė njė shtet tė hershėm feudal. Megjithatė krijimi i formacioneve tė para shtetėrore te fisi sllav serb, nė krye tė cilave[1]qėndronin pėrfaqėsuesit e parisė feudale, bėri tė mundur krijimin e organeve tė pushtetit.

Bashkimet e para territoriale tė fisit sllav Serbė kanė qenė zhupat, nė krye tė tė cilave qėndronin zhupanėt. Bashkimi politik i disa zhupave fqinje formonte njėsi tė mėdha mė nė krye knjazėt ose banėt.

Ndėr principatat qė formoi nė mesjetėn e hershme fisi Serb, rėndėsi mė tė madhe pati ajo e Rashkės, e cila pėrmendet qė prej fundit tė shek.VIII.[2]

 

Krijimi i shtetit Serb tė Nemanėve dhe zgjerimi i tij territorial

Nė fund tė shek. XI qendėr e luftės sė fisit sllav tė serbėve pėr pushtim tė tokave pellazge dhe forcimin e shtetit, u bė pėrsėri Rashka. Zhupanėt e mėdhenjė tė Rashkės, duke pėrfituar nga vėshtirėsitė qė kalonte populli Pellazg dhe Perandoria e saj Bizantine nė kohėn e kryqėzatave, e forcuan luftėn e tyre dhe sulmonin vazhdimisht zotėrimet e saj. Zhupani i madh i Rashkės, Stefan Nimani (1168-1196) u tregua shumė aktiv nė luftėn pėr pushtimin e tokave pellazge dhe pėr shkėputjen e tyre nga varėsia  Bizantine.

Gjatė viteve tė sundimit tė S. Nemanit feudalėt serbė zhvilluan disa luftėra kundėr Bizantit dhe megjithėse nuk i fituan tė gjitha i zgjeruan mjaft zotėrimet e veta nė kufitė jugorė, duke pėrfshi edhe krahina tė reja. Kėshtu ata morėn Zetėn dhe i shtrinė kufijtė e tyre nė drejtim tė territorit te Dardanise, e nė veri tė Shqipėrisė sė sodit, duke arritur deri nė vijėn Lezhė-Prizren-Prishtinė. Mė vonė feudalėt sllavė tė fisit Serbė nėn udhėheqjen e Nemaniēėve, pushtuan krejt tokat pjellore tė Kosovės tė banuara nga popullsia autoktone Pellazge (shqiptare) dhe filluan kolonizimin sistematik sllav tė tyre. Kėtu u vendos edhe qendra politike e pushtuesit apo shtetit Serb.

Pasardhėsi i Stefan Nemanit, Stefani II (1196-1228), e vazhdoi me sukses vepren e tė atit pėr forcimin e konsolidimin e shtetit Serb. Nė fillim tė shek. XIII Serbia u shpall mbretėri.nė tė njejtėn kohė nė Zhiēa u themelua edhe njė kryepeshkopatė e pavarur, nėn autoritetin e djalit tė vogėl tė Stefanit I, Sava,[3]i cili ishte murg. Serbia u bė kėshtu[4]mbretėri me kishė autoqefale[5]dhe kėto akte janė dėshmi e rritjes sė autoritetit tė vendit nė arenėn ndėrkombėtare.[6]

Mbretėrit sllav tė fisit Serbė qė sunduan nė fund tė shekullit XIII e nė fillim tė shekullit XIV, zhvilluan njė politikė aktive pushtuese. Ata i zgjeruan pushtimet e tyre nė tokat pellazge (shqiptare), duke arritur nė fillim deri nė Shkumbin, pastaj u tėrhoqėn deri nė lumin Ishėm. Pushtimet sllave nėn udhėheqjen e fisit Serbė u zgjeruan edhe nė drejtim tė tokave tjera Pellazge edhe atė tė Maqedonisė, duke u ndeshur me interesat e shtetit Bullgar.

Mbreti Stefan Uroshi II Milutin (1282-1331) mori Shkupin dhe e bėri atė kryeqytet tė mbretėrisė sė tij. Zgjedha e huaj nė tokat pellazge (shqiptare) zhvilluan luftė mes vete, ku serbet i mundėn bullgarėt nė Velbuzh mė 1330-n, prane Kjustendilit, duke i hapur rrugė sundimit Serb nė gadishullin e Ballkanit.

Kurse nė vitin 1346 Stefan dushani shpalli veten perandor tė serbėve dhe grekėve, kurse mė vonė i shtoi kurrorės edhe bullgarėt e shqiptarėt. Po nė vitin 1346 ai e bėri arqipeshkopatėn e Pejės patriarkane, ndėrsa qe politikės serbe u zhvendos drejt jugut-nga Rashka nė Prishtinė, Prizren dhe sė fundi nė Shkup, Perandoria Serbe shtrihej tashme nga Danubi nė veri deri nė detin Egje nė jug.[7] 


 

[1] THOMA MUZAKU, ABAZ MULLAI “HISTORIA E BALLKANIT, nga antiketi i vonė deri nė shek. XVII ” faqe 47. SHTĖPIA BOTUESE E LIBRIT UNIVERSITAR  TIRANĖ, 2002

Universiteti “Eqrem Ēabej “, Gjirokastėr Fakulteti i Shkencave Shoqėrore Departamenti i Historisė  e Gjeografisė

[2] THOMA MUZAKU, ABAZ MULLAI “HISTORIA E BALLKANIT, nga antiketi i vonė deri nė shek. XVII” faqe 48. SHTĖPIA BOTUESE E LIBRIT UNIVERSITAR  TIRANĖ, 2002

Universiteti “Eqrem Ēabej “, Gjirokastėr Fakulteti i Shkencave Shoqėrore Departamenti i Historisė  e Gjeografisė

[3] Vep. e cit. fq. 49

[4] Po aty, fq.50

[5] THOMA MUZAKU, ABAZ MULLAI “HISTORIA E BALLKANIT, nga antiketi i vonė deri nė shek. XVII” faqe 51. SHTĖPIA BOTUESE E LIBRIT UNIVERSITAR  TIRANĖ, 2002

Universiteti “Eqrem Ēabej “, Gjirokastėr Fakulteti i Shkencave Shoqėrore Departamenti i Historisė  e Gjeografisė

[6] Vep. e cit. fq.52

[7] THOMA MUZAKU, ABAZ MULLAI “HISTORIA E BALLKANIT, nga antiketi i vonė deri nė shek. XVII” faqe 53. SHTĖPIA BOTUESE E LIBRIT UNIVERSITAR  TIRANĖ, 2002

Universiteti “Eqrem Ēabej “, Gjirokastėr Fakulteti i Shkencave Shoqėrore Departamenti i Historisė  e Gjeografisė

[8] Vep.e cit. faq. 55

[9] Po aty fq. 56

[10]  THOMA MUZAKU, ABAZ MULLAI “HISTORIA E BALLKANIT, nga antiketi i vonė deri nė shek. XVII” faqe 57. SHTĖPIA BOTUESE E LIBRIT UNIVERSITAR  TIRANĖ, 2002
Universiteti “Eqrem Ēabej “, Gjirokastėr Fakulteti i Shkencave Shoqėrore Departamenti i Historisė  e Gjeografisė


 

[1] Vep. e cit. fq.85

[2] Po aty, fq. 86

[3] Sava u bė mė vonė shejtori mė i madh i kishės serbe dhe u quajt shėn Sava.

[4]  THOMA MUZAKU, ABAZ MULLAI “HISTORIA E BALLKANIT, nga antiketi i vonė deri nė shek. XVII” faqe 87. SHTĖPIA BOTUESE E LIBRIT UNIVERSITAR  TIRANĖ, 2002

Universiteti “Eqrem Ēabej “, Gjirokastėr Fakulteti i Shkencave Shoqėrore Departamenti i Historisė  e Gjeografisė

[5] Selia e kishės serbe u vendos nė Kosovė, nė qytetin e Pejės.

[6] Vep. e cit. fq. 88

[7] Po aty. fq.89


 

 

Nga i njėti autor:

Ēėshtja Ēame 1913 - 1945

DĖBIMI I SHQIPTARĖVE NGA KRAHINA E ĒAMĖRISĖ 1913-1940

KOMISIONI KUFITAR DHE PЁRPJEKJET PЁR ĒAMЁRINĖ (III)

DĖBIMI I ĒAMĖVE NGA VITI 1940-1945 (IV)

NGRITJA E SHKOLLAVE SHQIPE NĖ ĒAMĖRi (V)

ĒAMĖT PAS LUFTĖS SĖ DYTĖ BOTĖRORE (VI)

PĖRFUNDIMI (VII)


BOSNA DHE HERCEGOVINA (1)

PELLAZGĖT STĖRGJYSHĖRIT E SHQIPTARĖVE (II)

Fiset Pellazge qė pėrbėnin Mbretėrinė Iliri (3)

DYNDJET E SLLAVĖVE NĖ SHEK. VI-VII

Shėnime pėr autorin e titujve tė mėsipėrm, Semi Hebibi


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

 

citate
intervista
letra hapura
botime reja
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .