Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

 

Histori

1

2

 


   

 ĒĖSHTJA ĒAME 1913 - 1945 (VI)
 
Shkruan:
Semi HEBIBI

 

 

ĒAMĖT PAS LUFTĖS SĖ DYTĖ BOTĖRORE

Nė luftėn civile greke gjatė viteve 1945-1949-tė, nė mes  forcave tė majta qė udhėhiqeshin nga Partia Komuniste Greke (P.K.G.) dhe forcave tė djathta qė fituan luftėn, ku bėnin pjesė dhe forcat reaksionare tė Napolon Zervės, qė bėnė dėbime masive dhe masakra nė krahinėn e Ēamėrisė mbi popullsinė shqiptare myslimane. Ndėrhyrėn nė punėt e brėndėshme tė Greqisė shtetet komuniste tė Europės Lindore tė kryesuara nga Jugosllavia.

Nė dokumentat e asaj kohe shkruhet pėr marrėdhėniet dhe ndihmat qė dhanė shtetet komuniste tė Europės lindore tė dedikuara pėr Ushtrinė Demokratike Greke qė udhėhiqeshte nga Partia Komuniste Greke..

Nė kėtė dokument tė botuar nė nėntor tė vitit 1999, tregohen edhe kėrkesat e kryetarit tė Qeverisė sė Pėrkohshme Demokratike Greke, Marko Vafiadhis drejtuar  Enver Hoxhės.


Enver Hoxha

Mė 1947 drejtuesit e Ushtrisė Demokratike Greke, pretendonin se do tė kishin sė shpejti rreth pesėdhjetė mijė(50.000) veta efektiv luftarak dhe se perspektivat qė hapeshin pėr UDG(Ushtria Demokratike Greke) me gjithė sprovat qė kaloi katėr muajt e fundit, ishin tė mėdha.[1] 

Pėr tė arritur plotėsimin mė efektiv, shtabi grek dėrgoi Marko Vafiadhin nė Tiranė qė tė kėrkojė nga Enver Hoxha tė dėrgojė ēamė tė dėbuar nga Greqia pėr tė luftuar pėrkrah forcave tė Partisė Komuniste Greke ( P. K. G. ).

Enver Hoxha harton njė letėr dhe ja dėrgon Titos ku e informon rreth ēėshtjes nė fjalė. 

Mė 24-9-1947 Marko Vafiadhis vjen nė Tiranė me nxitim pėr mes Korēės si kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme Demokratike, pėr tė kėrkuar ndihmė nė qeverinė Komuniste tė Tiranės. Markoja kėrkon nga Enver Hoxha qė tė dėrgojė ēamė tė dėbuar prej Greqisė nė malin Gramoz qė tė luftojnė pėrkrah kryengritėsve komunistė grek.[2]

Marko Vafiadhis vjen pa ndonjė lajmėrim paraprak nė Tiranė dhe, andaj, Enver Hoxha nuk e takon, por ngarkon njė person nga Byroja Politike tė diskutojė me tė. 

Marko Vafiadhi i parashtron qeverisė komuniste shqiptare kėrkesat e mėposhtme:

-Tė dėrgohen 3.000-4.000 mijė burra ēamė pėr Ushtrinė Demokratike Greke; nga 18.000 mijė qė jetonin nė Shqipėri, tė dėbuar prej forcave tė  Zervės nė vitin 1945.

-Nga 25.000 mijė refugjatė grekė qė ndodheshin nė Shqipėri, tė organizoheshin 3-4 qendra pėr dėrgimin e forcave nė Ushtrinė Demokratike Greke.

-Tė vazhdojė dėrgimi i armatimit dhe pėr njė kohė sa mė tė shkurtėr tė dėrgohen 10-12 topa.

-Tė shqyrtohet perspektiva e ndihmės ekonomike me ushqime dhe veshje pėr Ushtrinė Demokratike.

-Tė mėnjanohen ndėrmjetėsimet ekzistuese deri sa tė vendosen lidhje tė drejtpėrdrejta.[3]

Pala shqiptare shprehu mendimin se ēamėt tani pėr tani nuk mund tė pėrbėjnė faktor ndihme. U theksua se kėta nė njė periudhė tė gjatė kohe kishin qenė nėn ndikimin e reaksionit. Nuk do tė duan tė shkojnė nė luftė, por edhe pėr ata qė do dėshirojnė tė luftojnė, ekziston rreziku qė tė bien nėn ndikimin amerikan. Pėr kėtė ēėshtje u dha pėrgjigjja se, tash pėr tash, kjo nuk ėshtė e mundur.

Kurse, duke marrė parasysh interesat e Ushtrisė Demokratike Greke, do tė bėjmė ēka tė mundemi qė tė dėrgojmė nė kohėn e duhur atė qė kemi mundėsi.  

Pėr sa i pėrket dėrgimit dhe armatosjes rishtazi tė refugjatėve grek qė ndodheshin nė Shqipėri, u dha pėrgjigje: se kjo gjė ėshtė e rrezikshme, nuk ėshtė i pakėt numri i atyre qė ranė nė duart e policisė dhe rrėfyen gjithēka. 

“E quajmė se mund tė zgjidhim problemin nė njė ēast mė tė pėrshtatshėm”, vazhdon letrėn E.Hoxha pėr tė informuar Titon.[4]


J.B. Tito

Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė dėrgimit tė armatimit ekziston marrėveshja. “Mund tė dėrgojmė vetėm 4 topa, sepse tė tjera nuk kemi”.

Perspektiva e dėrgimit tė ndihmave me ushqime dhe veshje u premtua qė nė fillim.

Kryetari i Qeverisė sė Pėrkohshme Demokratike komuniste Marko Vafiadhis theksoi nė takim me pėrfaqėsuesit e qeverisė sė Tiranės se ndihma qė do tė jepte shteti shqiptar i asaj kohe ishte njė gjė me rėndėsi.

Ai mendonte se ushtria e tyre (U.D.G), nga 20.000 mijė efektiv do tė arrinte nė 50.000 mijė veta.[5]

Gjendja ekonomike nė zonat e ēliruara ishte e vėshtirė mbas ndėrhyrjes sė forcave amerikane, u shpreh mė tej gjeneral Markoja. Kėshtu mijėra kryengritės komunistė grekė gjetėn strehim tė pėrjetshėm nė Shqipėri, Jugosllavi, Poloni, Ēeko-Sllavaki, nė Bashkimin Sovjetik, Hungari, Bullgari, dhe nė vendet e tjera tė Bllokut Komunistė tė asaj kohe.


[1] Arben Llalla, gazeta e pėrditshme “ALBANIA”, Tiranė, 17 janar 2007, fq. 9.  
[2] Po aty.
[3] Po aty.
[4] Po aty.
[5] Po aty.

Nga i njėti autor:

Ēėshtja Ēame 1913 - 1945

DĖBIMI I SHQIPTARĖVE NGA KRAHINA E ĒAMĖRISĖ 1913-1940

KOMISIONI KUFITAR DHE PЁRPJEKJET PЁR ĒAMЁRINĖ (III)

DĖBIMI I ĒAMĖVE NGA VITI 1940-1945 (IV)

NGRITJA E SHKOLLAVE SHQIPE NĖ ĒAMĖRi (V)

ĒAMĖT PAS LUFTĖS SĖ DYTĖ BOTĖRORE (VI)

PĖRFUNDIMI (VII)


BOSNA DHE HERCEGOVINA (1)

PELLAZGĖT STĖRGJYSHĖRIT E SHQIPTARĖVE (II)

Fiset Pellazge qė pėrbėnin Mbretėrinė Iliri (3)

DYNDJET E SLLAVĖVE NĖ SHEK. VI-VII

Shėnime pėr autorin e titujve tė mėsipėrm, Semi Hebibi


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

 

citate
intervista
letra hapura
botime reja
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .