Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė


Ballina / Histori kombėtare - KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR

KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO
QĖ E KEMI NJOHUR

Brahim AVDYLI:

Pėr t`a njohur mė mirė Kosovėn, nga pikėpamja ime, si idhėtar dhe anėtar i LNēKVSHJ-sė, duhet tė dimė se si ėshtė konceptuar mė parė termi Kosovė, nė pėrgjithėsi. Nė bazė tė shpjegimeve tė LNēKVSHJ-sė dhe atij shqiptar tė asaj kohe, pėrveē se nėn administrimin osman, nė tė cilėn i kishte pesė vilajete, duke e pėrfshirė edhe vilajetin e Selanikut, ku kombi shqiptar ishte komb i mirėfilltė, termi "Kosovė" shprehte tė gjitha territoret shqiptare nėn Jugosllavinė[1], e jo nė pėrgjithėsi vetėm territorin e Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės.
 
Kur kam folur pėr Kosovėn dhe kur kam shkruar njė poezi qė e kam titulluar kėshtu, e kam nėnkuptuar tėrė territorin shqiptar nėn Jugosllavinė. Termi im i Kosovės dhe termi pėr "Mbretėrinė e Dardanisė" ka pėrfshirė tė gjitha tokat veri-lindore tė Shqipėrisė. Nuk i ka pėrfshirė tokat jugore dhe jug-lindore tė Shqipėrisė, qė janė tė banuara pjesėrisht me shqiptarė, pas gjenocidit tė madh "grek" mbi shqiptarėt, sado qė nacinalizmi grekomadh bėn njė "zhurmė" kot, sikur pretendon "Epirin Verior". Nuk ka diskutim se Greqia "Epirin Jugor" e ka shpopulluar pothuajse tėrėsisht dhe ka mbetur vetėm ēameria shqiptare, duke pėrdorur lajthitjet mė tė pėrkryera "greke", sikur ka patur punė me "turqit" e jo shqiptarėt, sado qė i dalin duēat pėr ledinė.
 
Pėr t`u krijuar "Kosova" me tė gjitha tokat autoktone nė Jugosllavi, do tė duhej tė prekeshin dhe tė mos ekzistojnė kėto shete: Serbia, Maqedonia dhe Mali i zi, duke e pėrfshirė edhe Greqinė. Dhe njė gjė tė tillė nuk do t`a pranonte bota pėrėndimore, nė tė cilin ishin tė involvuara nė radhė tė parė Greqia, Rusia, Anglia, Franca, Italia, etj. nga tė cilat janė pjesėrisht Franca dhe Italia, ndėrsa tėrėsisht, Greqia, Anglia dhe Rusia.
 
Kėto shtete ishin dhe mbetėn tė pėrkushtuara pėr "ringjalljen" e besimit dhe sistemit fetar ortodoks, qė ėshtė njė besim iliro-shqiptar nė pjesėn e saj tė parė, por qė nė pjesėn dominuese ėshtė spekulluar dhe identifikuar me kulturėn fetare sllave, tė shpikur nga Cirili dhe Metodi, dy murgėr grek dhe evrej, ku janė pėrfishirė edhe ata popuj dhe pakica popujsh ilir qė besonin ortodoksizmin, dhe sot quhen me tė padrejtė "grek", "serb", "malazez" dhe "makedon".
 
A e shihni ju prej ku ėshtė krijuar "kombi" artificial i grekėve, serbėve, malaziasve dhe makedonėve? Rrymat fetare na kanė pėrēarė dhe kthyer kundėr njėri tjetrit, respektivisht, na kanė bėrė plojė tė luftėrave tė tyre.
 
Greqia, Serbia, Maqedonia dhe Mali i Zi nuk pushojnė tė bėjnė ēdo dredhi nė kurriz tė popullit shqiptar, i cili ėshtė i pavetėdijshėm sa duhet tė jetė pėr kėte dhe e ka pėrfshirė fuqimisht "rryma" islame, veēanėrisht nė Maqedoni dhe pjesėrisht nė Shqipėri dhe Kosovė, i cili po kamuflohet nė baza fetare, veēanėrisht nė Maqedoni.
 
Para dhe pas pavarėsisė nuk ėshtė bėrė asgjė e rėndėsishme, pos atyre gjėrave qė ka "lejuar"  forca ndėrkombėtare dhe indirekt UDB-ja, krahas luftės sė pashkėputur pėr shkatėrrimin e vėrtetė tė shqiptarėve pėrmes milicisė federale tė Serbo-jugosllavisė, pėrmes ushtrisė serbo-jugosllave te drejtuar nga Serbia, pėrmes popullit shovinist serbo-madh, pėrmes pakicės serbe nė Kosovė tė militarizuar tėrėsisht brenda politikės serbo-madhe dhe paraprakisht pėrmes tė afėrmive shqipfolėse apo tė shqiptarėve tė lidhjeve tė UDB-sė nė ish Krahinėn Automome Socialiste tė Kosovės, qė ishin ndėr tė parėt ata tė cilėt "u kyqen" nė UēK.
 
Kosova e vogėl mbeti "boshti" kryesor i "luftės" sė UēK. Ndryshimet nė Platformėn dhe Statutin, sikurse krijimi i Shtabeve tė Zonave Operative (SHZO) tė UēK, e kishte po kėtė qėllim. Unė mbeta kryesisht jashta konturave tė saj, bashkė me disa shokė. Por, pėr tė kuptuar mė drejtė kėtė ēėshtje, po sjellim njė shkėputje nga artikulli shkencor i Fatbardha Demit, "Ideologjia politike e historiografisė Europiane", tė dhėnė tekstualisht nė www.pashtriku.org:
 
>>Me synimin pėr tė krijuar nė shk. 21 njė “komb” tė ri (njė praktikė e ndjekur edhe mė parė nė Ballkanin e shk. 19 me “kombin” malazez, bullgar dhe mė ’45 atė maqedon), disa “intelektualė” shqiptarė (analfabetė tė historisė), dolėn me propozimin donkishotesk, pėr tė krijuar njė «komb kosovar». Mbrapa kėtyre ideve, tė hedhura nė masmedia, fshihej nė fakt, synimi politik pėr tė tjetėrsuar kombin shqiptar, nė “popull kostitucional” kosovar, tė pagėzuar me simbolet e BE’sė (flamurin blu me yje tė verdhė) dhe momentin “historik” tė Marrėveshjes sė Ahtisarit. Historia e kėtij “populli kostitucional” e shkruar sipas modelit “biblik” dhe “romak”, do tė pėlqehej dhe do bėhej e pranueshme nga Politika dhe Historiografia Europiane.<<
 
Pėr fat tė keq, para, gjatė dhe menjėherė pas pėrfundimit tė luftės sė UēK-sė, kam bėrė disa reagime tė fuqishme pėr kėtė temė mjaft aktuale dhe relevante tė Kosovės, njė ish-"Krahinė Socialiste Autonome", tė lėnė me dhunė nė Serbi, qė u bė Republikė e Pavarur e Kosovės, po me ata kufinj qė ka pasur mė parė. Pėr atė periudhė kohore kam kuptuar me "Kosovė" tė gjitha tokat tona brenda ish-Jugoslavisė. Duhet tė krijohej njė ushtri, e jo tė krijoheshin tri ushtri: UēK-ja e Kosovės; UēK-ja e Maqedonisė dhe UēBMP-ja, tė cilat nuk i kanė patur gjasat themelore tė "ngriteshin" nė "ushtri" tė vėrteta pėr kėto territore qė i prezentonin, rrespektivisht UēPMB-ja dhe UēK-ja e Maqedonisė.
 
Kosova nuk ka ndėrruar asnjė gjė nė kufirin e jashtėm, pos disa zonave qė i ka "populluar" Serbia me serbėt problematik, dhe tė atyre tokave tė vlerėshme qė ajo ia ka "vjedhur" Kosovės brenda territorit tė saj. Nuk ka gjuhė tė pėrbashkėt pėr "kosovarėt"; nuk flitet askund "kosovarishtja" dhe nuk ka mundėsi tė "nxirret" "gjuha kosovare", sado qė "shtetėsia e Kosovės" bėhet e njėta gjė me "pėrkatėsinė kombėtare", dhe kjo vendohet pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės nė pasaportėn e tyre. Kosova me atė "kombėsi" e ka "kombėsinė kosovare", pa marrė parasysh se kush janė. Kosova teorikisht ėshtė shtet multinacional, por nė praktikė, me mbi 80% shqiptarė, ėshtė shtet shqiptar, gjė qė nuk thuhet.
 
Duhet tė themi se "ekspertėt" e "analistėve" tė shumtė "jugosllavė" nė Kosovė, kanė mbetur poashtu tė "mėdhenj", si psh. Azem Vllasi. "Ekspertėt" e rij pėrpiqen tė japin njė "gjuhė gegėrishte", vetėm qė "gjuha e kosovarėve" tė ulej poshtė se sa gjuha e vėrtetė shqipe dhe kjo "gjuhė" tė "barazohej" me "shpikjet" e grekėve dhe serbėve, tė cilėt janė tė njohur kėshtu, nėpėr tėrė territorin Euro-Atlantik, me veprime antishqiptare.
 
Thuhet gabimisht se "kombi ėshtė akt besimi", siē thotė z. Ndue Ukaj. Besimi ka tė bėjė me tė drejtėn shpirtėrore tė njeriut tė besojė fenė, por jo kombin. Kombi ėshtė mbi tė gjitha fetė. E besoj apo nuk e besoj, kombi do tė jetė ideali i ynė madh. Njė komb mund tė ketė disa fe, por kjo nuk ia "nxjerr" jashta qenies kombin e tij. Kombi nuk ėshtė "ēėshtje besimi", por ideal, pėrkatėsi e ndėrgjegje e lartė. Ajo ėshtė ndėrgjegje e vetėdijshme e njerėzve tė caktuar, tė mbledhur brenda njė shtrirje gjeografike tė caktuar, qė i mbledhė shoqėria e tyre nė qendrat e vendosjes dhe qė kanė bazėn e tyre historike tė ngjashme, qė kanė kulturė tė ngjashme, gjuhėn me tė cilėn komunkojnė dhe zakonet dhe stilet e veshjes e tė sjelljes...
 
Meqė tani ne po merremi vetėm me "Kosovėn", dhe nuk kemi kohė tė lėshohemi nė "ēėshtjen e besimit", do tė themi se nė planin e jashtėm e kufitar tė Republikės sė Kosovės janė bėrė edhe lėshime fatale mbrenda kufirit tė jashtėm tė saj, si "krahinė autonome" e Kosovės, ndėrsa nė planin global e tė brendshėn tė Kosovės, nė planin politik aktual tė Kosovės, do t`a them, ndėr tė tjera, njė gjė:
 
-Kosova kishte pak kuadra tė caktuara, si p.sh. nė udhėheqje tė vendit; nė disa drejtime deficitare; nė marrėdhėnie ndėrkombėtare; integrime dhe diplomaci, etj. tė cilat, me shpejtėsi i ka kompletuar. As pėr ekomominė e vendit, sidomos pėr prodhim, nuk ka pasur kuadra, tė cilat sot po i pėrmbush. Borgjet janė shtuar nga jashtė, por njė pjesė e madhe e tyre u takojnė tė jashtmive, nė pėrgjithėsi. Sepse, mungesa e kuadrave u ka lėnė hapėsirė veprimi kuadrave tė korruptuara nga jashtė tė "sulmojnė" Kosovėn me veprimtariinė e tyre dhe tė korruptojnė tėrėsisht klasėn e re politike kosovare. Kosova duhet tė pastrohet nga kjo sėmundje, sepse po ia zė frymėn! Madje, fare mirė! I ka bėrė asaj vese tė liga, sa nuk thuhet!...
 
Por, si e sheh qytetari i kėtij vendi Kosovėn, pa marrė parasysh se cili mund tė jetė ai?
 
-Qytetari i Kosovės e sheh parasegjithash Kosovėn shtet tė lirė, njė shtet qė ėshtė "multinacional"; ėshtė shqiptar, turk, serb, malazias, boshnjak, goran, jevgjit, "egiptian" apo i ardhur si asylant nga "bota e tretė", Kina apo tjetėr, sepse tė drejtat e barabarta nė mes tyre janė garantuar nė radhė tė parė nga Kushtetuta e Republikės sė Kosovės.
 
Shtetasit turk janė tė shpallur si "turk" dhe mėsojnė gjuhėn turke, edhe pse nga mbiemrat dihet se janė shqiptarė tė turqizuar; ndėrsa populli "egjiptas" fare nuk ekziston dhe kėshtu janė "shpallur" tė tillė, sepse kanė qenė ashkali, njėra pjesė e formuar nga shqiptarėt e tjera "gabel", pra jevgjit. Edhe goranėt janė shqiptar qė jetojnė nėpėr bjeshkė dhe qė e flasin serbishten. Tė gjithė kėta janė pakica nacionale (kombėtare), tė cilėt, sė bashku mund tė pėrbėjnė maksimalisht 20% tė popullsisė sė tij dhe para ligjit barazohen me minimalisht 80% tė popullit autoktonė shqiptar.
 
Republika e Kosovės ėshtė njė "shtet i pavarur, sovran, demokratik, unik dhe i pandashėm"- thuhet nė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, Dispozitat themelore, Neni Nr. 1. Ai ėshtė shtet i shtetasve tė tij dhe rrespekton tė drejtat dhe liritė e tij, brenda kufijve tė saj.
 
Pra, Republika e Kosovės ėshtė njė shtet shumetnike (multinacionale) qė pėrbėhet nga komunitetet e tjera e cila qeveriset nė mėnyrė demokratike.
 
Shetet fqinjė, Serbia, Maqedonia dhe Mali i Zi, qė janė krijuar me copat e tokave tona dhe popullatėn shqiptare (ilire) nėpėr to, qė kanė pranuar fenė ortodokse, krahas Maqedonisė, Malit tė Zi dhe Bosnjės, qė e kanė edhe fenė islame, por edhe Serbia, qė ka popullatė autoktone shqiptare me fenė islame, dhe neve na shohin si "tė ardhur" nė kėtė pjesė tė gjeografisė nga kushedi cili vend, por mė parė thonė se "kemi ardhur nga Shqipėria", dhe "harrojnė" se ato e kanė popullin autokton shqiptar nė Maqedoni, nė Kosovėn Veri-Lindore (nė Serbi), dhe Mal tė Zi, tė "shpėtuar" nga gjenocidi shumėvjeēar serbo-maqedono-malazias.
 
Pa tokat tona dhe pa popullin tonė, tė dėnuar kryesisht nga fuqitė e mėdha, deri nė gjenocid, kėto shtete artificiale nuk kanė pasur gjasa tė mbijetojnė, tė eksistojnė dhe tė njihen ndėrkombėtarisht.
 
Populli shqiptar mbetet nė fėrkim mė tė fortė e mė tė pashembullt, deri nė vrasje, sepse e pėrbėjnė kėshtu "njė rrezik pėr lirinė dhe sovranitetitin shtetėror" tė sheteve fqinjė, me tė vetmen arėsye tė qartė: frymojnė shqip, mendojnė shqip e flasin shqip...
 
Larg asaj qė pretendon papushim Prof. Dr. Mehdi Hyseni, nė Barometrin e tij diplomatik, kryesisht ribashkimit tė shqiptarėve nė tokat e veta, strategjia mė efektivisht qė do tė pėrdorej nė Kosovė pėr tė arritur stabilitet, do tė ishte synimi kryesor i kėsaj pjese tė bėhej e tė jetė plotėsisht pjesė e pavarur, pa ndikimin e politikės, kapitalit, e ndihmės sė huaj. Ajo duhet tė jetė nė gjendje tė mbajė vetveten me ato kapitale tė rralla qė ka, si p.sh.: ar, argjend, nikel, hekur, zink, krom, uran, boksit, etj. dhe tė mos na i synojnė tė tjerėt, veēanėrisht grekėt e serbėt, qė po na bėjnė edhe mė shumė se pėrpara tė varur prej tregėtisė sė imponuar nga shtetet e tyre. Vazhimisht jemi bėrė vegėl, eksperiment dhe teren i lojės sė armiqve tanė tė organizuar maksimalisht. Po bėhemi praktikisht si blerės tė verbėr e tė shtrenjtė tė prodhimeve tė tyre...
 
Ne duhet tė jemi nė gjendje tė vetqeverisemi, tė synojmė tė vetqeverisemi nė pikėpamje tė administrmit tė Kosovės; tė jetojmė mundėsisht me pak tė holla, e shumė mė pak tė kemi borgje te Evropa dhe tė kemi mė shumė tė holla vetiake; tė jemi mė tė pavarur prej kapitalit, ndihmės e mallit tė huaj; tė shkollohemi shumė, e mė shumė tė prodhojmė; tė shesim diēka nga mallrat, nė vend se tė jemi blerės tė shtrenjtė, qė nuk prodhon e kėrkonė tė holla nga bota;... me njė fjalė, tė fillojmė t`a sjellim rrotėn e fatit nga minuszero dhe plus; tė jemi edhe njėherė, siē ishim dikur. Tė jemi njė shtet prodhues; njė shtet pėr stabilitet, nė radhė tė parė pėr vetveten e mandej pėr Evropėn; njė rehabilitues i denjė pėr Shqipėrinė, Ballkanin dhe Evropėn...
 
Ne, nuk i kemi bėrė askujt dėm; kemi qenė mė poshtė dhe i kemi provuar nė kurriz tė gjitha format e dhunės. Ne, jemi mėsuar me dhunėn, e kemi duruar deri nė pafundėsi dhe kemi qenė pėr lirinė e madhe vetiake, por edhe pėr tė tjerėt. Ne e kemi ditur vlerėn e madhe tė lirisė dhe pėr atė vlerė jemi mėsuar tė vdesim, duke mos kursyer asgjė nga jeta...
 
Nuk kemi pasur dhunė midis komuniteteve etnike, madje asnjėherė, pos ndonjėri qė i thotė vetvetes "minoritet", si psh. serbėt, qė ėshtė gjatė i mobilizuar nė skenėn politike me armatim e dhunė tė pėrkryer tė autoriteteve serbe. Ky "minoritet" serbo-sllav ka zhvilluar dhunė tė pa skaj mbi popullatėn shumicė shqiptare nė Kosovė dhe ka 12 vite qė nuk pushon t`i jap zjarr kur thotė Serbia zjarrit shekullor serb mbi Kosovėn.
 
Ne bėjmė ēmos qė ky "zjarr" mundėsisht tė ulet dhe tė shuhet; tė mos ketė mė gjakderdhje tė panevojshme; tė jetojmė si vėllezėr nė dheun tonė; tė pajtohemi, tė falim mėkatarėt e djeshėm dhe tė ndėrtojmė tė ardhmen e pėrbashėt, nė Kosovėn qė po i thonė "Kosova multietnike".
 
Sa mė tė pėrmbajtur dhe mė tė gatshėm qė tė jenė ata pėr punė mė tė vlerėshme e tė pėrbashkėt, dyfish mė nė gjendje do tė jemi ne nė ruajtjen dhe sigurimin e pavarėsisė, tėrėsisė dhe demokracisė pėr tėrė Kosovėn. Pavarėsia, sovraniteti, demokracia, uniteti dhe pacenueshmėria e kėtij vendi, janė vlera tė pandalshme tė Kosovės...
 
Kur synimet grabitėse tė fqinjėve tanė mė tė urryer lihen mėnjanė dhe bėhen "tė zhdukura" apo "tė konsumuara", mendoj se prezenca e forcave ushtarake tė huaja duhet tė largohet prej Kosovės. Nė ndėrkohė, FSK do tė ketė hapėsirė tė nevojshme pėr tė shprehur qėndrueshmėrinė, vitalitetin, dinjitetin, vigjilencėn, arsyeshmėrisė, doemosdoshmėrinė dhe prezencėn e vet nė shoqėrinė multidimensionale tė Evropės.
 
Atėherė, prezenca ushtarake "e huaj" nė Kosovė nuk do tė jetė aq e nevojshme, sa qė ėshtė tani.
 
Kur pėrputhet diametrialisht interesi i FSK me politikėn dhe politika me FSK dhe Policinė e Kosovės; ndėrsa qytetari nuk ka mė tjetėr pėr ēka tė jetė i siguruar nė lirinė, drejtėsinė dhe sigurinė e tij nė Kosovė, atėherė, prezenca e huaj e mėtutjeshme nė Kosovė nuk ėshtė mė i nevojshėm...
 
Pra, duhet t`a ndijė qytetari sigurinė e mirėfilltė tė Kosovės dhe tė mos e ndiej nevojėn qė forcat e huaja tė jenė aq prezente nė kėtė territor...
 
Po ēka bėnė Beogradi zyrtar me serbėt e saj nė Kosovė?
Edhe kėsaj dite Beogradi po mban nėn direktiva njė pjesė tė mirėfilltė tė serbėve tė grumbulluar nė Mitrovicė, duke dashur qė ate t`a pėrdorė vazhdimisht kundėr Kosovės; tė mos e lė tė kyqur nė jetėn e brendshme tė Kosovės, por t`a pėrdorė rregullisht si tagmente tė saj nė tė gjitha pėrpjekjet e veta kundėr Kosovės; t`a uzurpojė pėrmes saj ekonominė e pavarur tė Kosovės; t`a ketė nė duar tė veta xehtarinė e pasur tė Kosovės dhe tė Mitrovicės; t`a bėjė edhe njė tė ashtuquajtur "krahinė" breda Kosovės, qė ta ketė kurdoherė nėn kontroll e nėn komandė tė veten...
 
Nė Kosovėn e pasluftės janė mbledhur tė gjithė serbėt dhe "jugosllavėt" e vjetėr, nėpėr disa vise, tė cilėt e kanė sabotuar jetėn e re nėpėr Kosovė, veēanėrisht nė Mitrovicė. Kėto forca kanė qenė kurdoherė tė militarizuara dhe tė organizuara nga Serbia dhe pėrpiqen nė njėfarė forme tė jenė me Serbinė, sado qė Bashkėsia Ndėrkombėtare u tregon se nuk ka prishje tė kufirit tė jashtėm tė Kosovės.
 
Ndonjė forcė ndėrkombėtare, si p.sh. EULEX-i, i ndihmon dhe i merr nė mbrojtje...
 
Beogradi kėrkon edhe mė tutje qė minoriteti i tyre i serbėve tė ketė njėfarė "autonomie mė tė gjėrė" dhe t`i ketė nėn mbikqyrje, sado qė ata nuk japin asnjė pėrgjigje pėr mbi 3000 njerėz tė zhdukur shqiptarėsh, pėr krimet e tyre tė njohura nė Kosovė; pėr dėmshpėrblimet qė duhet tė jepnin gjatė bisedimeve dhe as tė drejtat minimale tė minoritetit shqiptar nė Bujanovc, Preshevė e Medvegjė...
 
Bashkėsia Ndėrkombėtare dhe politika e re e Kosovės pėrpiqet t`i ulė nė tryezė tė punės; t`i formojė komunat e reja; t`u ndajė tė holla; t`ua japė edhe televizionin e dytė tė RTK, nė serbisht; t`ua rezervojė vendet e punės nė Prishtinė, ndonėse ka mbi 80% shqiptar; tė harrojė tėrėsisht luftėn e tyre tė bėrė dhe pėrpiqet t`i inkuadrojė nė shoqėrinė re...
 
Ajo nuk ka gjasa tė njerrė njė automomi nė ish-Krahinėn qė ėshtė bėrė sot Republikė e Kosovės. Ka gjasa tė rehabilitohet e tė sistemohet, por nuk ka gjasa tė "pavarėsohet", edhe pse i ka zėnė trevat e dikurshme me plot xeherore, krejtėsisht shqiptare...
 
Republika e Kosovės ėshtė e vogėl pėr tė bėrė njė "autonomi" pėr serbėt. Serbia, mė parė i ka nė dosje tė gjitha kėrkesat dhe rekomandimet e Kosovės Lindore, jashtė Kosovės, qė ajo e zhvlerėson me "cilėsimet" e saj si "lugina e Preshevės", sė bashku me "pajtimet" njėzėri tė "politikajve" tė Republikės sė Kosovės. Sebia ėshtė e prirur tė "shpikė" brenda Kosovės njė "ēėshtje" tė re, "Kosovės veriore", sado qė ajo e ka ende tė pazgjidhur ēėshtjen e Kosovės Lindore, brenda Serbisė.
 
Mė parė se ta shtron pėr "zgjidhje" kėtė ēėshtje tė serbėve tė grumbulluar aty, ajo duhet t`ua japė automominė e zgjeruar Kosovės Lindore, apo siē e quajnė tani "lugina e Preshevės", me tė tri komunat: Preshevė, Bujanovc e Medvegjė. Kur t`ua japė kėtyre komunave dhe rajoneve tė tjera tė Kosovės Veriore me Tregun e Ri (Novi Pazarin), atėherė, ndoshta vie nė shprehje tė flasė pėr "pėr autonomi tė serbėve" brenda Kosovės.
 
Ndryshe, nuk ka mundėsi absolute qė tė bėjė ndonjė gjė breda Kosovės! Ajo le tė bėjė pėrpjekje, qoftė me hipnozėn dhe magjitė ordodokse, edhe tė na i vė sikur nė "gjumė" shtresat e mėdha tė popullit, por nuk ka gjasa tė bėjė diēka! Populli shqiptar i ka kaluar nėpėr trup tė gjitha magjitė ordodokse, tė cilat, kanė qenė mė parė shqiptare, por jo tani! Prandaj, ngritet rrugėve tė qiellit. Ngadalė, shumė ngadalė!...
 
Ėshtė vit i gjarpėrit ky vit dhe periudhė e gjatė e pėrtėrirjes sė tij...
 
Dhashtė fati dhe u bėftė mirė!...
 
 
[1] Fakeqėsisht, nga duart e Redaktorit nė Shqipėri, Akad. Prof. Dr. Bedri Dedja, ėshtė plaēkitur dorėshkrimi im prej 1000 faqesh A4 shkrime politike dhe analiza, me titullin "ēėshtja shqiptare dhe zgjidhja e drejtė e saj" I e II, dhe i ėshtė dėrguar direkt nė duar, Shtatmadhėrisė sė atėhershme mė tė lartė tė Jugosllavisė, ku krimineli i famshėm i Jugosllavsė, Sllobodan Millosheviqi, ishte kryetar. Kėtė libėr, nuk kam patur fat tė nxjerr pėrsėri nga kompjuteri i pėrmbytur, pos versionit paraprak, qė ėshtė shumė mė pak i papėrgaditur...

 

Territoret e sotme shqiptare

Katėr vilajetet shqiptare dhe vilajeti i Selanikut


 

 


 
Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .