Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Ballina / Histori kombėtare - Punim shkencor I II III IV V VI VII VIII

 
Brahim AVDYLI:

ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ

RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)

 - Nė shenjė tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ SHQIPTARIA"

                                                         (VASO PASHĖ SHKODRANI)

Rasti mė i volitshėm pėr J. J. Norwich do tė kishte qenė qė nė tėrė kohėn e luftimeve bizantine tė mos e “harronte” faktorin shqiptar, i cili po detyrohej qė “tė nxirrej” nga “vdekja e sigurtė” nė kėtė mizori luftimesh fetare nė tė tri kontinentet, krahas tre armiqėve tanė mė tė mėdhenj kombėtar nė sferėn gjithėpėrfshirėse, tė cilėt fshiheshin nėn rrobat fetare: 1) kryesisht greqinė, e cila thirrej nė “megal-idenė” e Greqisė sė re, qė nuk ishte e njėjta me “grekėt e vjetėr”, tė cilėt, dihej, se qenė ilirė dhe grekė, d.m.th. epirotėt; 2) rusėt qė pėrpėliteshin nė luftė me bizantėt si “rrebelues” dhe “kryengritės”, e cila mė vonė do ti merrte nėn politikėn “pansllaviste” tė ashtuquajturit “sllavė tė jugut”, qė nuk qenė “sllavė” tė vėrtetė dhe as “terėrėsisht identik” me ata qė i kanė “kualifikur” rusėt me dipolmacinė e tyre dhe i futen nė luftė kundėr Perandorisė Osmane, por qė kishin njė dallim tė madh me kroatėt, tė cilėt e kishin pranuar fenė katolike romake, prandaj nuk u futen nėn kėtė “politikė”, qė marrin pjesė bullgarėt, serbėt dhe malazeztė; 3) otomanėt, me fenė kundėrshtare, islamizmin sunit, nė filim tė veēuar nga islamizmi sheit, tė cilėn me luftė e marrin nėn Muavinė e Bagdatit tė Sirisė, kundėrshtarit tė Alisė dhe tė Pejgamerit Muhamed, gjė qė nuk e thonė osmanėt tekstualisht. Perandoria Osmane bėri sikur i “bashkoi” tė dy krahėt, nė tė cilėt sheitėt dhe dervishlerėt qenė kudo nė ballė tė luftės. Duke qenė mė afėr Perandorisė Bizantine, ata i mėsuan tė gjitha format dhe metodat apo mundėsitė e qeverisjes sė shtetit, qė ishte bėrė shtet militant, duke sjellur nė vetvete disa veti tė pandryshuara tė sekteve tė krishtera.

Pėr t`i shpjeguar kėto gjėra, po nisemi nga periudha e shekullit tė XV. Nė kėtė kohė janė bėrė kthesa tė mėdha nė historinė e shoqėrisė njerėzore. Nė radhė tė parė ėshtė shkatėrruar Perandoria Bizantine (1453), e cila ka qenė nė tė vėrtetė e iliro-shqiptarėve; e helleno-grekėve; dhe e trako-vllehėve, ndėr tė cilėt hellenėt, por edhe trakasit kanė qenė tė pėrzier me pakica shqiptare, greke dhe turke, respektivisht me bullgarėt dhe grekėt, ndėrsa, ndėr ta, epiri, ishte tėrėsisht iliro-shqiptar.

Mbi kėto themele ngritet godina e Perandorisė Osmane. Shkatėrrimi i kėsaj force shkaktoi fundin e Kohės sė Madhe dhe fillimin e Kohės sė Re, e cila nėnkupton kryesist fillimin e periudhės sė Humanizmit dhe tė Renesanncės. [1] Nė kėtė periudhė kombi ilir “bie nga skena” apo “pėrfundoi” dhe filloi tė afirmohej si “komb shqiptar” mė shumė se tė quhet komb ilir ēfarė nė tė vėrtetė pa diskutim qė ishte, pra njė bashkėsi e qėndrueshme njerėzish, e formuar nė bazė tė karakteristikave tė gjuhės qė e fliste; tė territorit qė e zinte pėr t`i shpėtuar ēdo sulmi tė jashtėn, ēfare e solli tė rrudhej sa i pėrket shtrirjes territoriale, nė tė cilat u detyrua tė merrte pjesė;

tė veprimtarisė ekonomike, shoqėrore, politike dhe kulturore dhe tė formimit psiqik e filozofik. Si kategori e kėtillė, kombi shqiptar, si komb i pavarur, i dalur nga kombi ilir, i cili ėshtė shkrirė paralelisht nė njėsitė adminstative tė popujve qė u krijuan me territoret e tij, e dha kontributin e vet nė zhvillimin e Humanizmit dhe tė Renesancės nė Evropė.

Pėr kėtė po u drejtohemi burimeve angleze. Kombi shqiptar ėshtė formuar para pushtimeve turko-osmane dhe para Betejės sė Parė tė Kosovės (1389) [2]. Personeli i Institucionit ENDERUN, qė ndahej nė Enderun Mektebi, qė pėrfshinte shkollėn e Pallatit tė Sarajit, dhe thjeshtė ENDERUN, qė pėrfshinte oborrėtarėt dhe personelin e lartė tė Sarajit e tė Perandorisė Osmane, si psh. Sadriazemėt (Zėvėndės-sulltani, Kryeministrat) dhe vezirėt (ministrat, bejbelerėt, qeveritarėt me tė mėdhenj te administratės sė Perandorisė Osmane), ejaleteve (provincave), sanxhakbejlerėve (perfektėve), tė sanxhaqeve (tė perfekturave), tė profesorėve tė Universitetit, dhe sidomos tė Univerisetit tė Pallatit tė Sarajit, ishin nė pėrqindje tė madhe me kombėsi shqiptare (kavmi Arnaut) dhe boshnjake (iliro-bogumile) [3]. Kėtu qėndron arėsyeja e vetme e “zvogėlimit”ilirėve, tė cilėt vinė duke “u ndarė” nga feja e re e osmanėve, islamizmi, qė kishte karakter ideologjik fetar dhe militant nė tėrė Perandorinė Romake e Bizantine. Selia e Vatikanit tė Perandorisė Romake dhe Kosnstantinopoja e Perandorisė Bizantine i kundėrshtojnė me greko-ilirėt nė mes, pėr shkak tė fesė e cila ndahet nė tri kandet e saj fetare: romak, ortodoks dhe islamist, pa i zėnė nė gojė ilirėt. Krishterėt turk u quajtėn “GOGĖ”, “MAGOGĖ”, “JEXHUXH” e “MEXHUXH, prej tė cilėve AVARĖT e kanė prejardhjen, dhe nga tė cilėt janė vendosur nė rrethinėn e Smederevės, prej tė cilit e ka prejardhjen e vet populli SERB (jo “kombi serb”), qė nėn te filloi tė quhej populli ilir, triball e rrasian, tė cilėt u adoptuan nė skizmatikėt serbė (tė kuptohemi, jo-komb); ndėrsa, nė Bullgari lindi nėn ndikimin e “Kur`anit” rryma e re krishtere-monoteiste, e quajtur BOGUMILIZĖM, qė do tė thotė nė sllavisht “tė dashurit e Zotit” (bog-u-mil), dhe kėtė rrymė e pėrqafuan edhe vise tjera tė Perandorisė Bizantine, d.m.th. viset e Ilirisė, tė Maqedonisė, tė Kosovės apo Dardanisė, thjeshtė RRASISĖ, gjatė pėrpjekjeve pėr ta mbajtur nėn sundimin e saj sundimtarėt rrasian apo triballė; dhe nė fund, tė viseve tė Shqipėrisė, tė Bosnjės, tė cilėt quheshin ilir-bogumilė. Iliro-bogumilėt e pranuan si fe zyrtare bogumilizmin, kėshtu qė ishte e afėrt me muhamedanizmin (apo islamizmin), tė cilėn menjėherė e pėrqafuan gjatė rėnies sė tyre nė sundimin osman [4].

Nga fiset barbare janė dyndur nė Ballkan kryesisht fiset turke nga shekulli VI e deri nė shekullin XIII, si p.sh. avarėt (avatarėt), bullgarėt, vllehtė, kumanėt, peēenegėt, oguzėt, magjarėt (hungarezėt), etj. Kėshtu qė serbėt i pėrkisnin kryesisht fisit avarė dhe nuk ishin sllavė, pra nė asnjė burim historik “tė ardhurit” nuk i kemi tė identifikuar nė Ballkan si fis sllav. Padyshim se para turqėve quhej Gadishulli Ilirik dhe nė emėrtimet e para tė tij, e tėrė siujdhesa apo gadishulli dhe kontinenti quhej Hemi. [5] Toponimin gjeografik “Ballkan”, siē e kemi thėnė mė parė, e kanė lėnė tė ardhurit turq, avarė dhe bullgarė. Ndėrsa nė Himalaje gjendėt edhe sot njė lokalitet me emrin e  pandryshuar Serbistan, kurse nė Sanxhakun e Smederevės ėshtė identifikuar nė shekullin e XVI mikrotoponimimi Turēin dhe Turska Reka. Kjo do tė thotė se ata kanė qenė njė fis turk. Madje, jo vetėm serbėt por edhe kroatėt kanė qenė tė identifikuar me fisin avar, jo sllav. Numri i tyre ishte i vogėl dhe nuk i kishte karakteristikat e etnikumit tė tyre nė Ballkan. Ai u shkri me fiset autoktone tė pellazgėve, ilirėve, dardanėve, triballėve dhe mezėve, etj. [6], kėshtu qė ne e pranojmė se deri nė shpalljen e tyre si “komb”, nė gjysmen e dytė tė shekullit XIX, nuk kanė qenė komb, dhe nuk kanė pasur “prejardhje sllave”, siē pohon kėshtu zoti Schevill [7], krahas shumė fallsifikatorėve tė historisė ruse, serbe e sllave.

Studiusit nuk dinė tė dallojnė shencėtarėt prej pseudoshkencėtarėve. Ata nuk dinė mirė as dallimet nė mes tė feve dhe kombeve. E drejta e besimit ėshtė e drejta e ēdo njeriu tė besojė nė cilėn do besim apo fe nė  botėn moderne, dhe nė qoftė se nuk do tė besojė mund tė qėndrojė i pa fe apo pagan, qė ėshtė keqpėrdorur shumė nė mesjetė, aq sa i drejtoi shumė popuj tė botės nė luftė kundėr njėri tjetrit. Disa popuj humbėn, u tjetėrsuan. Kombi ilir po zvetėrohej. Prej tij u formua gradualisht kombi shqiptar. 

Nga perandorėt ilirė tė Perandorisė Bizantine tė Lindjes janė perandorėt Konstandini i Madh, Konstandini i II, Konstanci, Konstanci i II, Magnenci, Juliani, Joviani, Vallensi, Valentiniani i I, Teodosi i Madh, Graciani, Valentiniani i II, Arkadia, Honoria, Teodosi i II, Valentiniani i III, Markiani, Leoni i I, Julian Neposi, Romul Augustusi, Zenoni, Anastasia i I (ose Anastasi i I), Justini i I, Justiniani i I i Madh, Justini i II, Tiberi i I Kostandini, Mavriki [8] , etj. herėn e parė, prej vitit 330 deri ė vitin 602, qė pėrbėjnė gjurmėn e parė tė perandorėve ilir. Kėtė fakt tė posaēėm tė studiusve tė historiografisė kanė “mundėsi” qė ta lėnė “pa parė” ata qė duan tė zbresin nė duart e pseudohistorisė.

Pėr fat tė keq, dhe pikėrisht nė kėtė vepėr, e bėn edhe Norwich.  Kjo nuk na habit, sepse botohet nė kudrin e qindra vepra tė reja tė ashtuquajturve “shkencėtarė” tė anglisė apo tė pėrėndimit, qė bazohen vetėm nė “shkrimet” e armiqve tanė. Pra, tani po kthehemi nė fillim, se J. J. Norwich nuk i sheh me tė vėrtetė ilirėt, tė cilėt nuk quhen mė “ilirė”, por shqiptarė, albanė, arbėr, avranitas, etj. emra kėta tė rinj tė pėrdorur nga tė huajtė dhe nga princėrit shqiptar, ndoshta vetėm pėr tė mbuluar gjurmė dhe pėr tė mbetur gjallė.

Por, pėr avarėt, zoti Norwich e shkruan tė vėrtetėn. Ai flet pėr  paraqi-tjen e parė tė avarėve, gatė kryqėzatės sė parė. Ėshtė periudha e udhėheqjes sė Perandorit Justini i II, me 14 nėntor 565, kur kishte hyrė nė luftė tė veēantė me avarėt. Me avarėt ishte i zėnė keqas me luftė gjatė viteve 565-566. Norwich thekson se avarėt ishin “njė popullsi me prejardhje tartare, qė kishte dalė prej disa vitesh nė pėrėndim”, dhe se ato fise “kishin dėpėrtuar nė Dalmaci, nė vitin 568, duke mbjellė kudo shkatėrrim”. [9] Justini i II ishte nė vitin 571 i shkepur me luftė nė tė gjitha anėt, deri nė Persi, me 571, dhe kėtė e shfrytėzonin fiset avare, kėshtu qė ai e pranoi paqen me ta pas tri vitesh luftė dhe pagoi shumė, rreth 80`000 monedha argjenti, vetėm qė tė mund tė luftonte me armenėt. “Nė skenėn e historisė qenė shfaqur turqėt qė kishin pushtuar njė kėshtjelllė bizantne nė Krime", pa harruar sllavėt, sipas Norwichit, ”se njė hordhi e madhe, ndoshta 100`000, kishin pushtuar Trakėn dhe Ilirinė, mė 447” [10], gjė qė pėr ne ėshtė diskutabile, sepse nė Trakė kishin ardhur disa herė fiset mongole, avare, sllave dhe skandinave pėr tė luftuar me Perandorinė Bizantine. Kėto ishin vitet e fundit tė Perandorit Justini i II, i cili vdes nė vitin 578, nė njė mizėri luftėrash. Udhėheqja e tij “nuk kaloi aspak e qetė”- thotė me tė drejtė Norwich. [11] Pas tij, Perandori Mauric, nuk pranoj tė paguaj si kėmbim pėr 12`000 robėrve tė gjallė nga avarėt, mė 599, “tė cilėt mė pas i vranė tė gjithė” [12] pa pėrjashtim, sepse nuk kishte nga t`ia mbajė, dhe e la pokėshtu me vėshtirėsi tė mėdha njė ushtri pėrtej Danubit, nė zonat e egra barbare, qė tė kalojnė dimrin. Pėr kėtė shkak ushtarėt e Perandorisė Bizantine u hidhėruan dhe u dėshpruan me vendimin tragjik tė Mavrikut. Kėtė disponim e shfrytėzoi greku nė pėrgėnjėshtrimet e tij dhe ata e zgjodhėn “perandor” tė tyre Fokėn, njė grek dinak dhe i pashpirtė, i cili, i pasuar nga idhėtarėt e tij, shkoi dhe masakroi pa shpirt tė 4 djemtė e tij dhe sė mbrami Mauricin (Maurikun) vetė.  

  Ky ishte filimi i shekullit tė VII-tė kur “sllavėt dhe avarėt” filluan tė bėjnė dyndjen e tyre nė gadishullin e ashtuquajtur Ballkanik dhe Foka, nė vitin 608, kishte nisur edhe njė fushatė tė spastrimit kundėr evrejve [13], tė cilėt kishin bėrė njė numėr tė madh nė Greqi. Me 3 tetor tė vitit 610 hyri mė nė fund Herakli nė Bririn e Artė dhe e likuidoi Fokėn tė lidhur nė zingjirė, ndėrsa “avarėt dhe sllavėt kishim pushtuar Ballkanin”. [14]

Ishte 11 shkurti i vitit 641 kur vdiē Perandori Herakli, i cili, sipas J. J. Norwich, “Herakli i dha goditjen vendimtare traditės sė lashtė”, duke e bėrė greqishten “gjuhė tė popullit dhe tė kishės” dhe duke i zėvendėsuar titujt romak “imperator”, “cesar” dhe “augustus” me fjalėn greke “basilius” [15], gjė qė

ishte njė vendim paragrek dhe njė gabim trashanik qė bėhej nė tė gjithė Perandorinė Bizantine dhe shėnonte kthesėn e madhe progreke qė filloi. Kėtu fillon ndarja e parė e Perandorisė Bizantine, e thirri pėr herė tė parė Kishėn Ortodokse, i vuri tė gjitha pasuritė e kishave dhe tė manastireve nė pasurinė e shtetit dhe futi edhe kulturėn progreke tė qeverisjes administrative. Mbas vdekes sė tij zuri fill dinastia Herakli (641-711), e cila vendosi linjat progreke tė qeverisjes sė shtetit, admistratės e fesė dhe futjen e gjuhės greke nė gjuhė zyrtare apo promovimin e fjalorit dhe enciklopedisė “Sounda”, qė vie nė vitin 1000, rreth 359 vite pas qeverisjes sė Herakliut.    

“Bullgarėt, njė bashkėsi fisesh luftarake dhe pagane, nė vitin 680”, siē vėren dhe thekson me tė drejtė Norwich, pa u futur nė etnitetin e perandorit, tė cilit, i dėshtoi ekspedita detare me humbje tė konsiderueshme dhe i nxiti bullgarėt tė kapėrcenin pėr herė tė parė kufirin kėndej Danubit, tė cilin e kėrcėnonin vazhdimisht mė parė, [16] dhe tė krijojnė shtetin bullgarė, me pak kufij tė tjerė nga kufijtė qė i ka sot Bullgaria. T`a lexojmė e t`a kuptojmė edhe njėherė kėtė fjali, do tė shohim se nuk ishte fjala pėr fiset sllave. Ishte fjala pėr fiset luftarake tė mongolėve dhe avarėve, etj.

Deri nė vitin 711, kur u vra Justiniani  i II- Rinotmet dhe u mbyt djali i tij 6 vjeēar, Tibeti, nė mėnyrėn mė mizore, nuk ka pasur askund serbė. Ky ėshtė shekulli i VIII. Pra, kjo ėshtė njė e dhėnė konkrete.

Justiniani i II- Ritnomet herėn e dytė edhi nė pushtet, madje edhe kėsaj radhe me ndihmėn e bullgarėve dhe tė sllavėve, dhe kjo tregoi se shthurja kishte zėnė vend nga Leonci, nė vitin 695, me Tiberin e III, sidomos me Filipin Bardones dhe Teodosin e III, kur e mori pushtetin Leoni i II-Izaurik. Kjo tregon se tė gjithė kėta ”perandorė” pėrfunduan nė krime, siē e kishin marrė nė krye “pushtetin” dhe se kjo ua kishte nxjerrė nė sipėrfaqe tė zezat e tyre. Anastasi i II e kishte shumė tė papėrshtatshme situatėn me saraēenėt, tė cilėt e rrėnuan nga pushteti, por ēuditėrisht ai e kishte emėruar strateg tė zonės anadolliake Leonin e III. Kėshtu qė nė saje tė kėsaj, erdhi si Perandor, nė vitin 717, me emrin Leoni III- Izmir, qė nuk mund ta dimė pėrse quhej “Izmir”, por qė ishte fshatar nga anadolli dhe qėndroi deri nė vitin 741.

Ikonoklastia, qė filloi nė vitin 711, por qė zgjati deri nė vitin 802, ishte njė periudhė e pakėndshme pėr Perandorinė Bizantine. Ajo do tė thoshte “shkatėrrim i imazhit”, qė shkatėrronte ikonat e caktuara tė Perandorisė Bizantine dhe nė skenėn fetare i kushtohej “mė shumė lidhjeve me islamistėt, qė nuk e pranonte kurrsesi, se hyjnia kishte njė pamje tė caktuar”. [17]

Duhet tė theksojmė se pėrveē ikonoklastėve, dy murgėt evrej Cirili dhe Metodi, kishin dėshtuar nė misionin e tyre pėr “krijimin e gjuhės sllave”, nė pranverė tė vitit 864. Ky ėshtė shekulli i IX. Deri atėherė nuk kishte nė mbarė Ballkanin serbė. Tė mos harrojnė se nė Moravi, nė atė kohė, nuk e kuptonin sllavishten. Aq mė pak nuk kishte serbė. Nė qoftė se “duan”“theksojnė” pseudohistorianėt rusė, serbo-sllavė tė kohėve tė vona nė bazė tė “shkencės” sė re gjeografike, nė cilėn “hartuesit” e hartave tė para tė asaj kohe i kanė bėrė me “bindjen” e tyre tė mėvonshme, le ta dinė se kanė bėrė lajthitjen e tyre tė veēantė, qė do tė thotė shtyrje me ēdo kusht tė “historisė” disa shekuj mė pėrpara dhe “shkenca” e tyre ėshtė vetėm pseudohistoria.

Ka edhe shembuj tė tjerė tė shkencave, tė cilat, nėse shkencėtari do t`i verifikojė, do ta bėjė me mund pėr t`i ngritur kėto teza nė teori shkencore apo pėr t`i rrėzuar pėrfundimisht nga tryeza e punės si pseudohistori.

Kėshtu mund tė “ngritet” me qėllim pseudohistoria greke, ruse e serbo-sllave. Atėherė mund tė flitet pėr “ithėtarėt e kishave sllave”, qė filluan tė grumbullojnė gradualisht besimtarėt krishterė ortodoksė nė kishat e tyre ortodokse, qė quhen “kisha sllave”, sepse e pėrdornin pėr liturgjinė e tyre fetare gjuhėn sllave, qė patėn nxjerrė Cirili dhe Metodi, pėr t`u dalluar nga krishtėrimi latin i Romės.

I ashtuquajturi “populli serbė”, qė kanė qenė mė tepėr turq avarė se sa tė ashtuquajturit “sllavė”, por qė e kanė pėrdorur gjuhėn liturgjike sllave nė kishat otodokse dhe kanė ndėrruar gjuhė dhe janė idetifikuar si “sllavė”, janė vendosur sė bashku me pjesėtarė tė fiseve tė tjera, nė  jug tė Danubit, nė rrethinėn e Smederevės, si kategori sociale, siē na bėnė tė ditur Prof. Dr. Skender Rizaj, tė cilėt, gjuhėn e kishave qė e pėrdorėn ortodoksėt serb nė shekullin e XVII e quajtėn “gjuha serbe”, sepse ajo gjuhė e kishave ėshtė krijuar nga klerikėt ortodoksė-skizmatikė tė Patrikanės sė Pejės, dhe tė cilėt, qysh nė shekullin e  XV e “kishin pranuar vasaletetin e Sulltanit” [18] , ndėrsa nė shekullin e XII “e kishin pranuar autoritetin bizantin. [19]  Nuk ėshtė quajtur komb, sepse ka qenė nė numėr shumė tė vogėl nė krahasim me fiset e tjera qė i ka sjellur me vete dhe as me kategoritė etnike tė boshnjakėve, iliro-dardanėve, pra shqiptarėve, tė vllehėve, etj., se nuk kishte elemente etnike. Pra, nga Vatikani ėshtė pranuar “Dioqesa e Serbisė” nė shekullin e XVII dhe “gjuha kishėtare serbe” nė shekullin e XVIII, [20] tė nxjerrur nga gjuha specifike e ashtuquajtur “gjuha sllave”, nga Cirili dhe Metodi.

Idhėtarėt e kishės sė krishterė ortodokse qė shkonte siē i thonin atėbotė “populli serbė” nė Patrikanėn e Pejės, tė cilėt ishin mė shumė shqiptare se sa “serbė”, Papati i kishte quajtur “serbė”, pa marrė parasysh se ishin me rrobe kombėtare shqiptare (shiko njė fotografi tė asaj kohe), ndėrsa shqiptarėt qė ishin idhėtarė tė kishės sė krishterė tė Romės me Papatin nė krye, i quante Albanė, pėr ti distancuar nga tė parėt, qė i quante “serbė”, dhe po kėshtu i quante “grekė” tė gjithė idhėtarėt e kishės sė krishterė ortodose greke qė lidheshin me Patrikanėn ekumene tė Stambollit, [21] ndonėse kishte edhe tė etnive tė tjera, pellazgė, ilirė, epirot, pra shqiptarė.    

 Me kėto fakte, nuk kanė arėsye Norwich, Camerun, Schevill, dhe tė tjerė, qė “tė besojnė” verbėtazi nė tė dhėnat false tė hartave qė janė krijuar mė vonė pėr shekujt 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, apo duke iu referuar “njohurive” tė mbledhura nga pseudoshkencėtarėt e shumtė sllavo-ortodoksė dhe tė “dalin” me “kombin serb”, sikur ka qenė qė atėherė i “formuar”, nė vend se ta pranojnė “popullin serb”, qė nuk e ka sinjifikuar etninė “serbe”, por etnitė e ndyshme qė e kanė pėrbėrė “popullin serb”. Kombi serb ėshtė krijuar nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė XIX, me Vuk Karaxhiqin, dhe jo mė parė. J. J. Norwich e pėrmendė pėr herė tė parė “Serbinė”, kur “Maqedonia, Greqia dhe Serbia, bėnin pjesė nėn urdhėrin ortodoks dhe njohėn supremacinė e Kostantinopojės”, [22] qė nuk e prezentonte “kombin serb”, por popullin serb, tė etiketuar kėshtu nga Vatikani. Pra, ėshtė koha e viteve 870-877, koha kur Focia i syrgjynosur u kthye pas vdekjes sė Ignacit nė postin e tij dhe mori titullin e Patriarkut, pra e njohu edhe nga papa Jovani i VII, dhe koha kur nė mėrgim kishte filluar “shfaqja e beftė e besimit ortodoks”, megjithėse “Cirili dhe Metodi duhet tė pranoin humbjen” nė Moravi. [23]

Kjo ėshtė koha kur fiset tė ashtuquajtura “sllave” po e pėrdornin si gjuhė liturgjike “sllavishten” e Cirilit dhe Metodit dhe po e pėrqafonin fenė e krishterė ortodokse nė pjesėt Lindore. Ata gradualisht po i krijonin edhe njėsitė administrative territoriale pėrmes bisimit tė tij krishterė tė Lindjes apo tė Pėrėndimit. Kroacia ka mbetur nėn besimin e krishterė latin tė Romės, derisa Serbia ka dėpėrtuar nėn besimin  e krishterė tė Lindjes me Patrikanėn ekumene tė Kostantinopojės.

Deri nė vitet 976-1025, kur udhėheq nė krye tė Perandorisė Bizantine “shfarosėsi i bullgarėve”, i cili kishte luftė me sllavėt dhe rusėt, por nuk  kishte luftė me “serbėt”, qė ishin edhe iliro-shqiptarėt dhe tokat e tyre.   

Nė kėtė periudhė pėrmendet teokracia e tmerrshme bizantine, tė llojit tė vet grek, pėrmend italianėt dhe gjermanėt, por nuk i zė nė gojė shqiptarėt. Lufta bėhet nė trojet tona dhe shqiptarėt, pra nė mes Perandorisė Bizantine me palėt e tjera. Ne jemi tė shpėrdarė nė tė gjitha palėt. 

Pra, ne ishim viktima tė luftėrave, nė tė gjitha anėt...

 

Konstantini i Madh nga Iliria, perandor i Perandorisė Romake dhe Bizantine

 

Grafi kushtuar perandorit Justinianit I nga Iliria

 

 

Ura e lashtė nė Bederiana tė Dardanisė (Kosovė), tė ndėrtuar nga perandorėt Bizantinė me origjinė ilirė, rreth shekullit tė VI tė erės sė re  

Valentiani i III- nga Iliria (419-455)

 

 

Monedhė ari e perandorit nga Iliria, Valentiniani tė I (364-375). Ai nė faqen e dytė, ka figurėn e Zotit, me krihė shqiponje, dhe mė poshtė, shpikjet e tij

 

Perandori Jusinian i I nga Iliria me oborrtarėt e tij

 

 

Valentini i II, njė tjetėr perandor Bizantinė nga Iliria

 

Shenjti Nikel Dardani, shek. IV-V, nga Remeziana e Dardanisė



[1] Prof. Dr. Skender Rizaj, „"Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė", Zėri, Prishtinė 1991, faqe 56-57

[2] Formerly an independent nation, the Albanian were concuerad by the Turcs in 1389.

[3] Vepra e pėrmendur e Prof. Dr. S. Rizajt, faqe 57-58.

[4] Po ay, faqe 46-47.

[5] Besnik Imeri, „Epiri, njė histori pellazgo-shqiptare“, Tiranė 2012, faqe 7 dhe 14.

[6] Prof. Dr. Skender Riza, „ E drejta historike e shqiptarėve pėr vetvendosje“, QMP, Prishtinė 2005, nė fusnotė, faqet 25-26.

[7] Shiko vepren e Fedinand Schevillit, "Ballkani-Historia dhe qytetėrimi", Eugen, Tiranė 2002.

[8] Avdullah Bytyqi, "Njerėzit e mėdhenj me prejardhje shqiptare", Prishtinė 2009,  Faqe 47-53

[9] John Julius Norwich, "Bizanti, shkėlqimi dhe rėnia e njė perandorie (330-1453)", Eugen, Tiranė 2005, faqe 86.

[10] Po aty, faqe 87.

[11] Po aty, faqe 87.

[12] Po aty, faqe 88.

[13] Po aty, faqe 89.

[14] Po aty, faqe 90.

[15] Po aty, faqe 97.

[16] Po aty, faqe 101.

 

[17] Po aty, faqe 110.

[18] Prof. Dr. Skender Rizaj, "Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė", Zėri, Prishtinė 1991, faqe 93.

[19] Averil Camerun, "Bizantinėt", Dituria", Tiranė 2008, faqe 87.

[20] Vepra e Prof. Dr. S. Rizaj, po aty, faqe 93.

[21] Po aty, e njėjta faqe, nė fillim, faqe  93.

[22] J. J. Norwich, vepra e cituar mė parė, faqe 148.

[23] Po aty, faqe 148.

 
 

 


 

 


 
Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .