Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Ballina / Histori kombėtare - Punim shkencor I II III IV V VI VII VIII

 
Brahim AVDYLI:

ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ

RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)

"FEJA E SHQIPARIT ĖSHTĖ SHQIPTARIA"

                                                (VASO PASHĖ SHKODRANI)

 

ēėshtja shqiptare ėshtė ēėshtje e madhe kombėtare nė Ballkan. Kombi shqiptar ėshtė njėri prej kombeve mė tė lashtė tė Evropės. Ai ka qenė dhe mbeti njė komb liridashės, me ndenja tė kulluara tė Atdheut e tė Kombit, tė luftės sė pashkėputur tė mbijetesės. Nė vitet e tij mė tė liga dėshmon se ka ikur nga lufta deri nė momentet e fundit, qė tė mos e rrezikojė askend.

Sipas mitologjisė, nėpėr malet e larta dhe Alpet e Shqipėrisė, jetonin nga gjeneza e lashtė gegėt, gigantėt, gjigantėt e mėdhenj tė malėsorėve tė sotėm, ndėrsa nė jug dhe nėpėr bregdet jetonin toskėt, toskanėt, vėllezėrit e gegėve, qė sot janė zgjeruar bashkė me gegėt nėpėr botė.  

Iliria dhe Epiri me njė ngjyrė-qė e pėrbėnin njė perfekturė

Shqiponja me njė kokė qė e kishte Perandoria Bizantine

Edhe njėhrė po e pėrsėrisim, se pellazgėt, nė periudhat mė tė vjetra tė historisė dhe tė parahistorisė, si stėrgjyshėrit e shqiptarėve tė sotėm, kanė jetuar nė pjesėn mė tė madhe tė botės, duke zhvilluar njė qytetėrim shumė tė rėndėsishėm. Popullsia parahelene, autoktone e Greqisė, ishin pellazgėt. Aty sundonte raca e bardhė, apo siē quhet raca e sotme evropiane, dhe flitej pellazgishtja. Ne jemi stėrnipėrit mė autentikė tė pellazgėve, tė dardanėve dhe ilirėve tė vjetėr. Pellazgėt-iliro-shqiptarėt e ruajtėn me mija vjet tė papėrlyer genin e vet me bukuri tė virtytshme.

Nė Greqinė e tanishme veriore jetonin shumė fise, qė quheshin epirotė, si psh. ndėr tė tjera molosėt, antintanėt dhe kaonėt, tė cilėt iu nėnshtruan gjenocizmit shumėvjeēar tė atyre qė quheshin atėherė helen apo grekė. Gjatė njė kohe tė gjatė kėto fise janė pothuajse greqizuar dhe ka mbetur vetėm njė trevė e banuar nga suliotėt dhe ēamėt. Procesi i asimilimit tė shqiptarėve nė Greqi vazhdon edhe mė vonė nė rrethinat e Athinės, tė Peloponezit dhe tė ēamėrisė sė sotme. Epirėt ose epirotėt qė janė shtrirė nė 2/3 e Greqinė e sotme dhe kanė pėrmbledhur popullatėn pellazge (ilire) qė ėshtė shtrirė deri nė Maqedoni (Macedones). Emri Macedones ka rrėnjė pellazgo-ilire dhe ruhet nė trajtėn e vet origjinale. Aty kanė jetuar macedones, fis pellazgo-ilirė, para se tė helenizohej (greqizohej) njė pjesė e mirė nė kohėn e mbretit Filipi II. Maqedonėt shtriheshin nė njė pjesė tė Maqedonisė sė sotme, kurse nė jug deri nė Detin Egje. Me maqedonėt antikė, qė nuk kanė kurrfarė lidhje me maqedonėt e sotėm sllavė, kufizohej fisi peon nė veri, nė rajonin e mesme tė rrjedhės sė lumit Astribo, deri te lumi i Strumės Erigon (tani, Cėrna-Reka). Nė rethinat e Liqenit tė Ohrit kanė jetuar dasaret, kurse nė luginėn e Drinit tė Zi shtriheshin fiset penestėt dhe pirustėt. Nė Shqipėrinė e sotme shtrihej fisi i fortė i Taulantėve, qė pėrbėhej nga disa fise tė vogla, si psh. helidonėt, sesaretėt, partinėt, arbrėt, qė mund tė jetė edhe bazė e emrit tė mėvonshėm etnik tė shqiptarėve-arbėr.  

Konstandini i Madh-nė Berat

Ndėr fiset mė tė mėdha ishin dardanėt qė shtriheshin nė pėrėndim tė Moravės deri te rrjedha e sipėrme e lumenjėve Pek dhe Timok, dhe nė viset lindore deri pėrtej Nishit. Dardanėt shtriheshin nė tėrė Kosovėn dhe njė pjesė tė madhe tė Maqedonisė, nė veri dhe pėrėndim. Ajo quhet Dardania. Dardania e vjetėr ishte e tėrė treva e Turqisė evropiane dhe ballkanike. Kėshtu quhet edhe sot njė pjesė e vogėl Dardanele. Nė Evropė, ne jemi shumė pėrpara grekėve dhe latinėve, me njė kulturė parahelene…

Mbi kėto troje ėshtė krijuar Perandoria Bizantine dhe ajo ka rrjedhur prej Mbretėrisė sė Dardanisė. Toponimi Bizant ka dalur nga fjala biz-ė/bez, ana e bizėve, e brigjeve e kodrinave tė vogla prej rėre pranė Konstatinopojės (Stambollit, Istanbul), qė e ka marrė emrin kėshtu nga Kostandini i Madh, pellazgo-dardano-iliro-shqiptar nga Nishi, duke e bėrė Perandorinė Bizantine me Konstantinopojėn si Kryeqytet, qė ėshtė ngritur mbi shtat kodra rėre. Ajo ėshtė ngritur njėsoj si Roma e Perandorisė Romake dhe ėshtė quajtur “Pjesa Lindore e Perandorisė Romake”. Bizanti quhej Illirikum, pra Iliria (Ylliria) dhe banorėt e saj nga pikėpamja e shtetėsisė quheshin bizantinė dhe nga pėrkatėsia etnike dhe kombėtare quheshin ilirė[1].  

Shqiponjė me dy krerė nė veshjen mesjetare shqiptare

Shqiponja dykrenare e Mbigurit-Dibėr-Gdhendje nė gur

Emri ilirė gjatė shekujve XI-XV ndėr shqiptarėt si emėr antik e mesjetar zėvendėsohet nga sinonimet mė tė vjetra: alban (alb-an=malėsor), arban (arb-an= fushor), arnavud (ar-na-v(u)d=kopshtar) dhe shqiptar (shqipe-t-ar= shqiponjė, shqipe), me kuptimin zotėrues tė vendit, tė maleve, fushave, i kopshteve dhe i qiellit tė tyre.[2] Qysh nė gjysmės sė parė tė shekullin e XIV, nė veprėn e gjeografit iranian Bitlis shqiptarėt regjistrohen si kavim-komb e jo si millet-popull. Udhėpėrshkruesi turk Evlia ēelebiu, i cili e vizitoj Kosovėn, shkruan se popullsia e Kosovės ishte popullsia shqiptare, kurse lumi Llab, i cili rrjedhė pranė qytetit Kosovė, buron nė Shqipėri (Arnavutlluk).[3] Kjo ėshtė baza historike pellazge, ilire apo shqiptare e Kosovės aktualle, e cila nuk pėrfshinė as gjysmėn e shtrirjes sė vet antike nė Dardani. E ashtuquajtura “Serbi”, si shtet dhe si territor etnik nuk ka ekzistuar.

Nė shekullin e XV e deri nė shekullin e XIX ka luajtur njė rol tė fryrė vetė Patrikana ekumene e Stambollit e krijuar nė Perandorinė Bizantine prej Mbretėrisė Dardane, pasi e ndanė Perandorinė Romake nė Perandori tė Lindjes dhe tė Pėrėndimit, me shqiptarėt ortodoksė. Nė shekullin e XIX pėrkatėsia kishtare filloi gradualisht tė shndėrrohej nė pėrkatėsi kombėtare. Shqiptarėt ordodoksė u bėnė gradualisht serbė, greke, malazias, bullgarė armenė; shqiptarėt katolikė u bėnė kroatė, italianė; shqiptarėt mysliman u bėnė boshnjak, turq e arabė[4]. Serbėt avatarė (avarė) dhe sllavė, u vendosėn nė shekullin e VI nė jug Danubit, nė rrethinėn e Smederevės sė sotme. Avarėt (avatarėt) dhe peēenegėt kanė qenė si kalorės mercenarė qė ti shėrbenin administratės bizantine, pėr tė penguar dyndjen e barbarėve tė tjerė nė brendėsi tė Gadishullit Ballkanik. Numri i tyre i vogėl u shkri me fiset ilire: mezėt, tribalėt, dardanėt, etj. Avarėt/avatarėt, qė mė vonė e morėn emrin serbė, e kanė prejardhjen nga Himalajet dhe i pėrkisnin fisit turk –avar. Ndonjėri flet pėr zhdukjen e avarėve, si psh. historiani amerikan mbi Ballkanin, Ferdinand Schevill, nė veprėn e tij "Ballkani-historia dhe qytetėrimi", nė tė cilėn, pėr kundėr Prof. Dr. Skender Rizajt, nė fund tė shekulllit tė shtatė dhe tė tetė, kėtė gadishull ua lė nė duar sllavėve, tė ardhur nga territori-mėmė i sllavėve (apo i skllavėve) nė Ballkan, djerrina e lumit Pipet, nė veri tė qytetit ukrahinas tė Kievit[5], pa e llogaritur se sllavėt qė erdhėn nga andej  u pėrzinė dhe u shkrinė me avarėt dhe skllevėrit e tjerė, etj. duke u kthyer nga grabitėsbanorė qė ngulėn rrėnjė nėpėr territoret e pushtuara dhe territoret e zbrazura. “Serbėt“ qenė armiqtė mė tė rrezikshėm pėr tėrė perandorinė Bizantine[6], e nė veēanti pėr shqiptarėt. Kėtė e kuptuan tė gjithė ata qė e studiuan mirėfilli Ballkanin. Ne vuajtėm shumė kohė dhe iu nėnshtruam gjenocidit tė pamėshirshėm e tė tmershėm tė serbo-sllavėve…

Peēenegėt vinin nga rrethinat e maleve Karpate. Schevill nuk i zė fare nė gojė. Fiset e dyndura nga Azia Qendrore nė Gadishullin Ballkanik nga shekulli VI e deri nė shekullin e XIII, u takonin fiseve turke, si psh. avarėt, peēenekėt, oguzėt, magjarėt, gaguzėt, etj. Nga oguzėt i kemi turqit gaguzė tė Rumanisė e tė Bullgarisė, qė janė ortodoks dhe flasin turqisht; nga magjarėt i kemi hungarezėt e sotėm dhe shtetin e tyre Hungaria (Magjaria); emri bullgar ka dalur nga fjala turke: tė pėrzier; ndėrsa emri vllah ka dalė nga fjala turke: kalorės nomad[7].

Antroponimet, toponimet dhe mikrotopnimet „sllave“ nga territoret tona nuk janė sllave, por janė ortodokse dhe bogumile (patarene) nė faltoret e tė cilave pėrdorej gjuha kishtare e formuar nga Qirili dhe Metodi. Nė Ballkan kanė ardhur nė mes tė shekujve VI e XIII fiset avare, mongole, peēenegėt, dhe sllavėt dhe janė asimiluar e jo zhdukur, siē thotė pa arsyetim shkencetari i njohur amerikan, Ferdinant Schevill[8], me pakicėn e skllavėve, tė jevgjitėve, tė ebrejve, tė vllehėve, etj. nė kėto anė.

Serbishtja, si gjuhė kombėtare dhe letrare e serbėve ėshtė krijuar nga Vuk Karagjiqi, nė shekullin XIX, ndėrkaq pėrmendet ajo gjuhė nga gjysma e dytė e shekullit XII. Shqipja ka qenė gjuhė familjare dhe popullore deri nė shekullin e XIX, e nė disa familje serbe, deri nė ditėt tona. Gjuha kishtare u formua nga Qirili dhe vėllai i tij Metodi, nė Moravi, nė vitin 864, nė njė mision tė veēantė. Kėta dy murgj evrej nga Selaniku, pėr tė pėrkthyer pjesė tė Biblės dhe tė liturgjisė, pėrdorėn njė gjuhė qė mund tė flitej nė rajonet skllave tė Maqedonisė, tė cilėn nuk e kuptonin "moravėt e Ballkanit".  

Monedhė ilire me shqiponjė

Hartė e Shqipėrisė nė kohėn e Perand. Osmane qė nuk ka Greqi

Cirili dhe Metodi e quajtėn „Gjuhė ilire“ (Illyrika Lingua) kėtė gjuhė, sepse formohej pėr tė krijuar kulturėn dhe gjuhėn sllavo-ballkanase nėpėr territoret ku flitej gjuha ilire. Me "tė drejtėn e fituesit, tė ngadhnjimtarit" justifikohej ēdo pretendim territorial, i trashėgimisė, i origjinės, i pasurisė, asaj kulturore, arkeologjike, historike etj, e deri te ajo gjuhėsore[9]. Mė vonė nga pansllavizmi i lėshuar si „lėvizje e tė gjithė sllavėve“, nė tė cilėn u kyqėn popujt e ballkanit qė e mbanin veten si tė kėtillė, ėshtė quajtur „gjuha e vjetėr sllave“. Vetė serbėt kishin sjellur nga Azia Qendrore njė sekt tė krishterizmit, tė cilėn papati e quante „skizmė”. Ithtarėt e kishės ortodokse ku pėrdorej „gjuha ilire“ quheshin serbė, pa marrė parasysh se nė cilėn pjesė tė Ballkanit jetonin dhe vepronin, nėse etnikisht ishin shqiptarė, turq apo vlleh[10]. Emri serb nuk tregonte pėrkatėsinė etnike dhe kombėtare, por sociale. Mė parė, e quanin vetveten si skllavini. Shumė femra martoheshin me burra tė tjerė. U deshėn tre breza qė popullata e krijuar nga martesat e vendasve me bullgaro-mongolėt apo turko-skllavėt tė mos e fliste gjuhėn e tė parėve tė vet, por tė fliste gjuhėn e nėnave skllave.

Perandoria Bizantine nė kėtė periudhė sulmohej gjithnjė e mė shumė nga fiset barbare. Pėr ti amortizuar kėto sulme tė fuqishme dhe tė shpeshta barbare i vendosėn fiset e cekura skllave qė premtonin se do ti dėbonin kėto sulme nė Ballkan, nė Anadoll dhe nė Azi. Serbo-sllavėt nuk kanė ekzistuar nė tokat iliro-shqiptare gjatė kohės antike dhe nuk kanė pushtuar tėrėsisht as Kosovėn para vitit 1283, aq mė pak nė vitet 1180/90, siē pretendon historiografia e rrejshme serbe[11]. As Greqia nuk ka ekzistuar nė atė kohė, ndėrsa bullgarėt kanė ardhur nė tokat thrake.

Pėrveē kėtyre fakteve qė i kam cekur nė shkrimet e mėhershme dhe nė punimin tim tė mėparshėm, po e pėrmend njė autore tė lashtėsisė, Averil Camerun, profesoreshė e lashtėsisė sė vonė dhe tė historisė sė Bizantit nė Oksford, e cila ka thėnė nė veprėn e saj "Bizantinėt", se "Bullgarėt qenė nė origjinė njė popullsi turke qė ishte shfaqur nė sferėn bizantine nė shekullin e shtatė dhe u shkri me popullsinė eksistuese sllave nė fundin e shekullit tė shtatė..."[12], pa shkruar pėr "serbėt", madje nuk shkruan fare pėr ilirėt, sikur tė mos eksistonin. Shteti serb ka adoptuar dhe grabitur mjaft nga tė mirat jetėsore nga trevat e zėna me dhunė e dredhi, qė nga kohėrat e Rashkės. Rashka ishte shtet i ndarė nga Iliria. Ajo quhej Albani, jo kurrsesi Serbi. Kėshtu ėshtė imponuar edhe nė “shkencėn” botėrore.

Stefan Nimani e shfrytėzoi rastin pas rėnies sė dinastisė njėqindvjeēare tė Komnenėve (1080-1185) pėr t`u pavarėsuar. Nė "Kanunin" e vet, Stefan Dushani, shpalli sllavizimin dhe ortodoksizmin e dhunshėm tė gjithė besimtarėve tė besimeve tė tjera. Dhuna shkonte deri nė damkosjen me hekur tė skuqur nė fytyrė tė atyre qė nuk e pranonin konvertimin[13]. Neni i dhjetė i kėtij "Kanuni" thotė: "nė qoftė se ndodh qė ndonjė heretik (besimtar jo ortodoks) tė jetojė mes pravosllavėve, tė damkoset me hekur tė skuqur nė fytyrė dhe tė pėrzihet, dhe nė qoftė se gjendet dikush qė i jep strehim, edhe ai tė damkoset."[14] Kjo nėnkupton dhunėn deri nė vrasje tė shqiptarėve, kthimin e kishave katolike nė kisha ortodokse dhe pjesėmarrjen nėpėr manastiret pravosllave tė shqiptarėve ortodoks me tesha dhe kostume shqiptare.

Peēenegėt, tė ardhur nga Karpatet, janė pėrballur me Aleks dhe Johan Komnenin, pellazgo-iliro-shqiptarė, nga Epiri, nė periudhėn paleologase, qė janė gjithashtu pellazgo-iliro-shqiptarė, nga Epiri dhe nė shekullin e XII serbėt pranuan autoritetin bizantin[15]. Kjo ėshtė hera e parė nė histori kur janė paraqitur serbėt. Tradita e bashkėpunimit me sundimtarėt fqinjė sllavė e grekė kundėr sundimtarėve jashtėballkanik dhe tradita e bashkėpunimit me popujt jashtėbashkanik kundėr sundimtarėve ballkanas sllavė e grekė, qė po rritej vazhdimisht, nga shekulli nė shekull, ėshtė krijuar gradualisht traditė te iliro-shqiptarėt[16].

Nga fundi i shekullit tė XII sllavo-turko-avarėt (bullgarėt dhe tė tjerė tė quajtur "serbė") filluan dėpėrtimin e njohur nė Kosovėn e sotme mė 1190, pas njė lufte qė bėnė kundėr Bizantit. Fjala ėshtė se ata kanė qenė sllavo-turko-avarėt. Kjo ėshtė e vėrteta. Tjetėr ėshtė ajo ēka shkruajnė serbėt pėr vetveten. Nė fillim tė shekullit XII, qė mė 1180, tė ashtuquajturit serbė, pėr herė tė parė okupuan Mitrovicėn e Vuēiternėn; me 1224 okupuan Prizrenin. Shpeshherė u detyruan kėto treva prap ti lėshojnė. Pushtimet e Nemanjiqėve dhe tė pasardhėsve tė tij do tė jenė tė pėrkohshme, dmth. ata pushtojne dhe tėrhiqen, qė nga viti 1190 e kėtej. Kėto treva dhe qytete nuk do tė mund t`i mbanin e as nuk do tė mund tė vendosnin njė pushtet tė pėrhershėm[17]. Nėpėr kėto treva banonin shqiptarėt dhe nuk banonin fare "serbėt".

Sulmet e Rashkės karakterizohen fillimisht me luftė pėr plaēkė, jo pėr okupim. Pushtimet e para kishin tė bėnin me pjesėn veriore tė Kosovės, e cila afėr mėse njė gjysmė shekulli do tė njihet si zonė kufitare ndėrmjet territoreve tė sotme tė Kosovės (tokave bizantine) dhe zhupanisė (krahinės) sė Rashkės. Tentimpushtimet e Rashkės do tė kufizohen gjatė linjės Hvosne (fshat afėr Pejės), duke vazhduar mbi lumin Ibėr (mbi qytetin e sotėm tė Mitrovicės) dhe malet e Albanikut (Kopaonikut), duke kaluar mbi qytetin e sotėm Besianė (ish-Podjevė). Kėshtjella e Zveēanit (mbi Mitrovicė)  ishte nė okupim tė Rashkės, ndėrsa qyteti i Lipjanit i takonte Bizantit. Pra, zona kufitare nėpėrmjet Zveēanit dhe Lipjanit do tė shihet kėshtu njėsoj, deri nė okupimin e tėrė vendit. Siē na flasnin tė dhėnat dhe faktet historike, kjo zonė ka qenė disa herė arenė e luftėrave dhe ato dėshmojnė se pas ardhjes sė Millutinit, mbret i Rashkės, pothuajse i tėrė territori i sotėm i Kosovės bie nėn okupim, nga  viti 1282/83[18]. Me kėtė hov serbet e okupuan Shkupin nė vitin 1285, qė ishte Kryeqytet i Dardanisė, e jo i Kosovės sė sotme[19].

Por, tė kthejmė edhe njėherė sytė nga prapa. Ndėr tė tjerė, perandorinė Bizantine e udhėheqnin ilirėt (pra shqiptarėt), si popull i pėrzier me popuj tė tjerė, me kryeqytet Kanstantinopojėn, sikur Roma, meqė Roma kėrcėnohej shumė mė shumė nga okuptarė tė ndryshėm, dhe gradualisht e ndanė nė perandorinė Romake tė Lindjes e tė Pėrėndimit. Grekėt ishin populli  parė i perandorisė Bizantine, qė hypėn nė vendet mė kyqe tė perandorisė kryesisht pėrmes fesė, me anė tė sė cilės dėshironin tė dominojnė. Derisa sundimtarėt romako-bizantinė shkonin e vinin, popujt e dyndur, kryesisht sllavėt, erdhėn  duke u shtuar dhe gradualisht u vendosėn nėpėr tokat e vendasėve ilirė, tė cilėve ua vėshtirėsonte punėn gjuha greke, qė e pranuan si gjuhė zyrtare, krahas latinishtes, nė fund tė vitit 1000. Gjer nė vitin 1000, Greqia nuk mund tė flasė si e ka zakon tė flasė ajo, se gjoja ka qenė mė kryesorja. As gjuhėn e saj nuk e kishte tėrėsisht tė lejuar, ndonėse merrej me fenė. Le tė kujtojmė se lufta e ikonave (ikonoklastia) ka filluar qė nė shekullin e VIII. Pėrmas kėsaj lufte ajo i detyronte shqiptarėt tė shkėpusnin lidhjet me Papėn/Papatin dhe Romėn, si dhe vendosjen e kishės ilire nėn vartėsinė e Kostantinopojės, qė udhėhiqej pjesėrisht edhe nga sllavo-grekėt. Nė fakt, presionin mbi ilirėt dhe tėrė Perandorinė Bizantine e organizuan ata dhe gradualisht merrte po masa qė e favorizonin elementin sllav dhe grek. Si pasojė e kėsaj, grekėt ia dhanė bullgarėve dhe sllavėve fenė ortodokse, kur premtuan se do tė bėhėshin ortodoks tė bindur. Nė vijė tė kėsaj po vendosej gjuha greke si gjuhė kishtare e Kishes Ortodokse. Ilirėt, duke pėrqafuar fenė ortodokse gradualisht po shkombėtarizoheshin. Kisha ordodokse greke po bėhej kėshtu zėdhėnsja e vetme e shtetit teokratik bizantinė.

Nė shekullin e XI, filloi ndarja e madhe ideore, fetare e politike e ilirėve deri nė kohėt moderne. Ithtarėt e Kishės Katolike Shqiptare e quanin veten albanė. Ata tė cilėt i qėndruan besnikė Kishės sė Patrikanės sė Konstantino-pojės, e cila si gjuhė kishtare e pėrdorte "greqishten" dhe mė vonė gjuhėn „sllavishte“, qė sollėn vėllezėrit Ciril dhe Medodi, vazhduan ta quanin veten e tyre gradualisht "grekė e sllavė". Kush ortodoksohej njėkohėsisht greqizohej ose serbizohej.  Nė shekujt XI e XII u rrit nė pėrmasa jashtėzakonisht tė mėdha presioni dhe procesi asimilues serbo-grek dhe rezultat i kėsaj erdhi kijimi: nė veri, i Mbretėrisė sė Rashės me Stefan Nimanin. Nė atė kohė Albania quhej Kosova, Rrasia, Shqipėria dhe Maqedonia, deri nė Selanik. Shteti Rrasia vinte nga emri Rrasė, i kryeqendrės sė atij shteti, tė Jeni-Pazari. Ata nuk ishin "serbė", siē e pohon historiografia e rrejshme serbe, por ishin ilirė, triballė, pra shqiptarė, e nga Millutini, ishin skizmatikė, pra qė kishin ndėrruar fenė e gjuhėn tjetėr, e jo kombin. Kuptimin e fjalės "serb" mund ta shpjegojmė me anė tė gegėrishtes SHKJA (raje), qė nuk do tė thotė "komb". Me emrin raje filluan  tė quheshin besimtarėt e njė feje tė krishterė, sepse fetė i kishin karakteristikat themelore tė luftėrave tė pa shkėputura, qė vinin nga njėri kėnd i kontitenteve deri nė kontnentin e Evropės. Pra, luftėrat ekskluzive tė Evropės, Azisė dhe Afrikės kishin vetėm  karakter fetar.

Feja e krishterė katolike e pėrėndimit luftonte rrebtė me fenė e krishterė ortodokse tė lindjes, dhe qė tė dyja bashkoheshin nė luftė tė pėrbashkėt me besimet apo fenė pagane, ose paganizmin, ngado qė vinte ajo. Shteti militant osman i mori me dredhi nga perandoria Bizantine teknikat e mbrendshme tė udhėheqjes shtetėrore dhe i shpuri nė pėrsosje mė tutje nė drejtim tė fitores globale qė e mendonte. Ajo e nxorri fenė muhamedane suni, pėrkundėr mu-hamdanizmit sheii, qė ishte i pari besim apo fe nga Muhamedi dhe qė pėrfaqėsohej nė atė kohė nga shahu i Iranit, i cili bashkėpunonte me katolizismin katolik, me seli nė Romė, nė luftė me muhamedanizmin e osmanėve suni, si fenė e vetme tė sultanėve osmanė. Nė pamje tė parė, synimet e muhamedanizmit suni pėrputheshin me parimet e orodoksismit grekė, sllav, armen, e mė pastaj edhe tė protestanizmit tė Martin Luterit, ndėrsa ato tė katolicizmit tė Papatit pėrputheshin me syimet e muhame-danizmit sheitė. Tė gjitha luftėrat e asaj periudhe mijėvjeēare kishin karakter fetar, ideologjik. Feja muslimane osmane kthehej kundėr feve tė tjera tė krishterimit ortodoksė tė lindjes dhe krishterimit katolik tė pėrėndimit. Sipas ligjeve osmane tė shekujve tė parė raja e krishterė ortodokse kishte pozitė juridike mė tė lehtė dhe mė tė mirė se raja muslimane, e cila i linte shtėpitė, familjen, tokėn tė merrte pjesė nė luftėrat e panderprera shekullore nė tė tri kotinentet. Krishterėt qė nuk e ishin pranuar vasalitetin e sulltanit, por e njihnin si epror tė vetin Papėn e Romės, ishin tė detyruar tė „skizmati-zoheshin“ dhe tė bėheshin itharė tė fesė katolike greke e sllave, me vonė tė quajtur edhe serbe, se sa tė muhamedanizoheshin nė fenė sunite, pra, qė ti shėrbenin shtetit militarist osman[20].  

Armiqtė e pandryshueshėm fqinjė qenė kurdoherė grekėt, bullgarėt dhe serbėt. Armiqtė pak mė tė largėt qenė turqit, latinėt- pėrderisa papati u detyrua tė kthehet nė kundėrshtim me ne, dhe rusėt, sidomos pansllavizmi i njohur. Veprimet e dėmshme do ti ndjekim nė vazhdimet e kėtij shkrimi…



[1] Prof. Dr. Skender Rizajt, “Falsifikimet e historiografisė serbe”, A-Print, Prishtinė 2006, faqe 15.

[2] shiko veprėn e cituar, faqe 34.

[3] shiko veprėn e cituar, faqet 24-25.

[4] shiko veprėn e cituar, faqe 17.

[5]  Ferdinand Schevill, "Ballkani-historia dhe qytetėrimi", Eugen, Tiranė 2002, faqe 73.

[6] E njėjta vepėr, faqe 97.

[7] Prof. Skender Rizaj, "E drejta historike...", nė faqet 25 e 26, nė fusnotė.

[8] Vepra e cituar e Ferdinand Schevillit, faqe 71

[9] shiko shkrimin e Fatbardha Demit, "Ideologjia politike e historiografisė Europiane", te www.pashtriku.org.

[10] Prof. Dr. Skender Rizaj, „E drejta historike…“, faqe 27, nė fusnotė.

[11] Shiko shkrimin e Dr. sc. Enver Rexhės, tė publikuar nė www.zemrashqiptare.net/article/Speciale/6968/1

[12] Averil Camerun, "Bizantinėt", Dituria, Tiranė 2008, faqe 70.

[13] Hyasamedin Ferraj, "Skicė e mendimit politik shqiptar", Pegi, Tiranė 2006, faqe 40-42.

[14] e njėjta vepėr, faqe 42, perkthyer shqip nga Stojan Novakoviq, "Zakonik Stefan Dusana", Beograd 1848.

[15] Averil Camerun, vep. e cituar, faqe 87.

[16] Hysamedin Feraj, vepra e cituar, faqe 39.

[17] Shkrimi i pėrmendur i Dr. sc. Enver Rexhės, te www.zemrashqiptare.net.

[18] Po aty, shkrimi i Dr. sc. Enver Rexhės,

[19] UNIKOMBI, "Libri bardhė, Lashtėsia shqiptare dhe shtetėsia e Kosovės si realitet historik dhe politik", Prishtinė 1992, faqe 4.

[20] Prof. Dr. Skender Rizaj, „Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė“, Zėri,  Prishtinė 1991, faqe 45.


 

 


 
Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .