Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Nga i njejti autor:

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VI)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VIII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IX)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (X)
KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (II)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (III)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (V)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VII)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VIII)

Ballina / Histori kombėtare - EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)

 

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)

Brahim AVDYLI:

 

Nė pjesėn e pėrparme e kemi vėnė re se sipas z. Stylos ėshtė quajtur gjuha Joniane njė dialekt i gjuhės shqipe, por duhet patur mundėsi qė tė analizohet kjo gjuhė para vendosjes sė grekėve mbi jonianėt, sado qė nuk kemi mundėsi tė analizojmė, sepse deri mė tani nuk ka “gjuhė tė shkruar” nė kėtė gjuhė dhe duhet tė jeshė gjuhėtar i vėrtetė e tė njohėsh shkrimet para kėsaj, sidomos tė mbetura gjallė pėrmes shkrimes greke, apo pėrmes ortografisė greke.

Kėtu kemi patjetėr vėshtirėsi tė mėdha. Nė radhė tė parė, kemi probleme me fjalėt e vjetra greke. Jonianėt ishin pellazgė tė hellenizuar, gjė qė kjo ėshtė vėrtetuar prej autorėve antikė, si pėr shembull Herodoti1, ndėrsa e dyta ėshtė "gjuha doriane", tė cilėn disa e llogaritėn si “dialekt tė gjuhės shqipe”, e pėr tė cilėn ne kemi pasoēėrisht njė skepticizėm tė veēantė, sepse dorianėt janė daneanėt, nga mbretėrit semito-egjiptian tė ardhur nga Egjipti, pra Daneanėt dhe Kadmenėt, qė e pushtuan vendin e pellazgėve, nga tė cilėt huazuan pjesėn mė tė madhe tė gjuhės dhe kultrurės sė tyre. Popullsia e vėrtetė pellazgo-ilire ka ardhur nga veriu i Greqisė, me zanafillė nga Shqipėria dhe nuk janė i njėjti me “grekėt” udhėheqės. Janė turma tė popullsisė “dorė” me zanafillė ilire, tė cilėn mbretėrit semito-egjiptian e kanė shfrytėzuar ekskluzivisht pėr qėllimet e veta, duke i quajtur “tė ardhur prej veriut”, qė nuk ėshtė tjetėr pos Iliria e Jugut, sot Epiri i Veriut dhe Epiri Jugor, i cili, qė atėherė ėshtė quajtur “Epir”, qė do tė thotė “E epėrmja”, pra epėr-epėri, ajo qė ėshtė sipėr apo pėrtej. Me kėte do tė thotė se pjesa tjetėr ėshtė pėrmbi kėto toka dhe tė cilat mė vonė u emėruam Greqi2, dihet se kanė qenė toka pellazgo-ilire, pra shqiptare.

Epiri nuk bėnte pjesė nė Greqi, tė paktėn nė epoken klasike dhe mori pjesė shumė vonė nė Greqi, nė shekullin e III-tė, ndėrsa pėr “grekėt” e shekullit tė V-tė, Ilirėt dhe Maqedonėt ishin njė popull “barbarė”3, tė cilėt flitshin njė gjuhė “tė pakuptueshe” pėr ta, dhe kjo nėnkuptonte etnitė e ndryshme nga “grekėt”, qė nuk e flitshin gjuhėn e tyre. Danaenėt (pra nga tė cilėt rrjedhin doriananėt, jo-dorėt, e cila ngatėrrohet prej “themeluesve” tė Greqisė!), kadmenėt (fenkasit) dhe pelopidėt (asirianė), kanė ardhur midis kėtyre popujve tė Greqisė arkaike: jonianėt, etolianėt dhe akardanėt; qė rridhnin nga pellazgėt, popullsi vendase, tė cilėt i nėnshtruan pushtuesit e quajtur mė vonė “helenė”, ata qė pretendojnė se janė “autoktonė” nė “Greqi”4. Herodoti e shpjegon mjaft mirė se Jonianėt ishin nga pellazgėt (i onė, i jonė), tė cilėt hasen ndėr grekė dhe u detyruan tė mėsojnė gjuhėn e tyre, pra “u bėnė tė gjithė helenė” dhe ishin popullsi pellazge, qė u pėrshtatėn qytetėrimin e pushtuesve helenė dhe e asimiluan kulturėn e tyre me kulturėn e imponuar tė ardhacakėve5.

Kundėrvėnia joniano-doriane haset nė tė gjithė historinė greke. Jonianėt rrjedhin nga Pellazgėt autoktonė, ndėrsa dorianėt janė semito-egjiptianė, tė ardhur nga Egjipti6. Ta quash “gjuhėn doriane” si dialekt “tė gjuhės shqipe” ėshtė njė pakujdesi e mirėfilltė dhe mosnjohės i vėrtetė i gjuhėve tė asaj kohė parahistorike. Katėr shekujt tė errėt, prej vitit 1200 deri nė vitin 800 para erės sė re, janė njė boshllėk i tėrė pėr ne. Kjo ėshtė periudha parahelene. Periekėt e atėhershėm ishin me origjinė ilire7, por mė vonė do tė jenė "dorė" apo dorianėt.

Gjithsesi zanafilla e mė e dėgjuar e vendit tė tyre ėshtė vendi i pellazgėve, tė pėrmendur nga autorėt antikė, p.sh. nga Hekate i Miletit, Eskili, Sofokliu, Hellanikosi i Mitilenit, Herodotit, pėrveē Tuqididit, qė ėshtė me tė vėrtetė njė shovinist grek i pamatur. Danaosi, bir i Belos, mbret i Egjiptit dhe vėlla i Agenorit, mbret i Fenikisė dhe vėlla binjak i Egjiptos, pushtoi Pelloponezin dhe u vendos nė Argos. Pellazgo-ilirėt e lashtė e kishin kryeqytet Argosin, ku mbretėronte Pelazgosi. Nga Danaosi rrjedhin Abas, Akrisios, Danae, Perseu, Alkmeni (e cila ėshtė quajtur nga Nico Stylos, nėna e Herkulit dhe e gjetur te lisat e figos apo nė “Dodonėn e lashtė", tė parės pėr te8, e cila pėr ne ėshtė e diskutueshme, por do tė shohim mė vonė) dhe Heraklesi. I biri i Agenorit, Kadmosi, mbreti i Fenikisė, pushtoi nga ana tij Beotinė dhe e themeloi Tebėn. Nga Kadmosi, djalė i Agenorit, vėlla i Danaosit, ėshtė futur nė Greqi alfabeti fenikas, tė pėrmendur nga Herodoti9, nė veprėn e tij. Tė gjitha dialektet e vjetra tė kėsaj periudhe, si p.sh. ai dorian, eolian, jonian dhe arkadian, i cili nuk ėshtė pėrdorur fare nė letėrsi, por nė disa mbishkrime qė janė ruajtur nė dialektin qipriot, qė ėshtė i mbrojtur ndaj ndikimit tė pushtuesve helenė derisa e pushtuan shumė mė vonė dhe tani janė pjesėrisht greke.

Ti njohėsh kėto dialekte, duhet tė njohėsh gjuhėn e vjetėr greke, dhe kur ta njohesh do ta gjėje se Arkadia, para se tė mbėrrijnė grekėt e vjetėr ishte njė zonė e kulluar iliro-pellazge dhe ka mbetur njė kohė tė gjatė strehė ndaj pushtimit dorian10, do ta keshė shumė vėshtirė qė ti vlerėsosh pjesėn greke tė kėtyre gjuheve dhe dhe tė jesh paraprakisht gjuhėtar, sado qė dihet se Lineari A nuk shpjegohet prej greqishtes sė vjetėr, por prej shqipes. Dialektin dorian ne nuk mund ta quajmė njė dialekt tė gjuhės shqipe.

Lineari B ka karakter tė pjesėrishėm dhe e ka pėrmbajtjen e pjesėrishme “greke”, sado qė e shprehė njė dokumetacion tė veēantė, aspak letrar, sikurse Lineari A, i cili vjen nga Kreta, e cila merret si “fillimi i Evropės” nga Greqia. Edhe pse janė mė pak “tė dallueshme” njėra nga tjetra, janė mė tepėr inventare tė llogaritjeve tė prodhimeve tė papėrpunuara ose tė pėrpunuara, nga tė cilat fjalė e emėrtime mbeten me zanafillė “tė huaj” pėr greqishten dhe ato mjerisht quhet “mikene”. Prurja filologjike apo gjuhėsore mbetet shumė e kufizuar. Emrat parahelenė tė Zotave, qė figurojnė nė tabelėzat kretase tė epokės sė pallateve, rreth vitit 2700 deri mė 1700 vitesh pra lindjes sė Krishtit dhe bėjnė pjesė nė mitologjinė e perėndive, e cila pa tė drejtė quhet “mitologji greke”11.

Ėshtė e ēuditshme pėr shkencėn botėrore qė autorėt grekė e grekofilėt e tyre shkruajnė pėr kėtė popull tė ndershėm e besnik si “barbarė”. Po e pėrmendim njė autor francez, Kantu, prej veprės sė Zhan Klod Faveirialit “Historia (mė e vjetėr) e Shqipėrisė”, i cili thotė se “Pellazgėt sollėn nė Greqinė (e sotshme) jo vetėm disa arte, por njė sistem tė tėrė besimi, artesh, gėrmash. Ajo ishte njė racė po aq sa bujare edhe e pafat...”12. Nga viti 1900 para Krishtit, pellazgėt zėnin tėrė vendin qė quhet sot Greqi, deri nė Bosfor. Ata ngriten fortesa tė shumta nėn emrin e Larises nė Thesali, tė Tursit nė Itali. Perėnditė e tyre kryesore qenė Dodona nė Epir, Kabiret nė Samotrakė, Eleuizia nė Atikė. Mbretėrit e Argosit dhe tė Sikionit, mė tė lashtat e Greqisė, u themeluan nga Pellazgėt. Dinastitė e Tebės, Thesalisė, Arkadisė, Tirintit, Mikenės, tė Likozurit-qytetit mė tė vjetėr tė Greqisė, poashtu janė pellazge, jo greke. Kur vijnė tė ashtuquajturit “helenė”, nuk u mjaftuan qė i muajtėn pellazgėt, por kėrkonin ti poshtėronin. E hodhėn mbi kėtė racė bujqėrish dhe punėdashėsish tėrė pėrbuzjen e tyre, madje i dėbuan nga Thesalia, ku ata punonin shekuj me radhė, nga Arkadia dhe Kreta. Njė palė u hodh nė Siēili dhe nė Itali. Ata qė mbetėn u shdėrruan nė shėrbėtorė dhe skllevėr. Si rrjedhojė, shumė shpejtė, nė ēdo qytet tė Greqisė, llogariten mė shumė skllevėr se sa qytetarė. “Nė Atikė kishte 350 mijė tė tillė, nė Korint 450 mijė, nė Egjinė 460 mijė, Arkadia kishte 300 mijė... Tė gjitha kėto shtete (vėrejtja e jonė ėshtė se nėnkuptohen qytetet) tė Greqisė kishin 20 milion tė kėtillė”13.

Nuk ėshtė momenti pėr tė dyshuar se Shqiptarėt janė Pellazgė dhe se gjuha e tyre ėshtė ajo e ruajtura mė mirė prej tė folmes pellazgjike- thotė Faveirial. Asokohe kishte nxjerrė Zoti i Madh grekėt, njė popull nga mė barbarėt dhe mė mizorėt, pasi ishin mė tė varfėrit dhe mė lakmitarėt pėr pasurinė e Pellazgėve, tė arritura me punė, duke hapur tokė nė njė vend tė virgjėr14.

Kjo ėshtė pra e para, sa kemi mundur tė themi. Po i kthehemi mitologjisė greke edhe njėherė, por jo pėrfundimisht. Po e pėrsėritim kėtu se nga Danaosi rrjedhin Abas, Akrisios, Danae, Perseu, Alkmeni (e cila ėshtė nėna e Herkulit, nė “Dodonėn e lashtė” ) dhe Heraklesi. Alkmena ėshtė e balsamosur si faraonėt nė Egjipt dhe na e paraqet gabimin e parė shkencor tė Nico Stylos. Alkmena, Almena apo Aljes, siē i thonė arbėrit (avranitasit)15, nė kohėn e Faraonit- Nektanavi i Parė, mbretėrimi i tė cilit ėshtė mė 378 p.e.s., d.m.th. nė hapėsirėn kohore qė e pėrcakton analiza e karbonit tė cohės sė linit, me tė cilėn ėshtė mbėshtjellė Mumia e Zagrebit16, ku varri i saj ishte nė Dodonėn e lashtė, mu pranė pemės sė lisit tė shenjtė, lisat e Figos17, qė pėr ne ėshtė ende “vendi pa numer” pėr Dodonėn. Kėtu shihet se Alkmena ka qenė bija e Danaosit.

Pra, Danaeo ėshtė tipikisht semito-egjiptian dhe bija e tij ėshtė e balsamosur nė Egjipt, e cila ėshtė varrosur e ērrivarrosur po aty nė kohėn e Nektanavit tė parė dhe ėshtė sjellur nė Greqi pėr tu varrosur te lisat e figos, ku ishte Kisha e Shėn Josipit, nė Orop. Ajo ėshtė gjetur nė tė njėjtin vend dhe nuk ėshtė e jona. Thonė se ishte e varrosur nė “Dodonėn” e parė, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė...

Kėtu pėrfundon citimi ynė nga veprat e lartėpėrmendura, nė kėtė vijimėsi. Ne po i kthehemi edhe njėherė Dodonės sė lashtė. Le tė shohim se ēka do tė thonė autorėt e tjerė. Radhėn e parė pėr Dodonėn e ka kėtu Ilir Cenollari, nė veprėn "Profecitė e Zotit tė Tomorit". Ajo ėshtė vepėr “komplete” pėr “profecitė” e “Zotit tė Tomorrit”, por bazohet kryesisht nga veprat greke dhe autorėt e kėtillė dhe bie viktimė e tyre. Sado qė nė literaturė ka njė bibliografi tė pasur pėr kėtė ēėshtje, bie nė kthetrat e ideologjisė greke, sepse disa qenė gėnjeshtarė tė pėrkryer dhe nuk arrinė tu largohet, si psh. Eskili apo Frederik Engelsi ose edhe tė tjerė dhe ai nuk e pėrfillė sa duhet Perikli Ikonomin, me veprėn e famshme, “Historia e Tomorit” dhe as Mathieu Aref (Arif Matit), nė veprėn e tij “Shqipėria ose odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen”18, apo tė tjerė.

Emri dhe historia e vertetė e Tomorit ėshtė porse e pandarė nga emri dhe historia e Dodonės, e cila e lidhė nė mėnyrė tė pashkėputshme me orakullin e Zeusit, pra Zotit apo mė mirė tė themi nė origjinė “D`heusi”, qė ėshtė Zeusi, e cila ka kuptim vetėm nė kėtė trajtė tė mėvonshme greke, por qė ėshtė nga pellazgjishtja e vjetėr nė trajtėn dhe kuptimin mashkullor “DH-E”, prej tė cilės del mė vonė “DE”, prej emrit “Deus” dhe kur erdhėn grekėt nė tokėn dhe trojet pellazgjike, nga trajta korelative “dea”, si burim i jetės dhe lumturisė19.

Pra historia e vėrtetė e Dodonės dhe vetė historia e Tomorit ndriēohet kur ne i pėrshkruajmė nė radhė tė parė fiset kryesore qė kanė banuar rreth tyre nė periudha tė ndryshme tė banimit. Kėrkimet dhe studimet arkeologjike dhe ato studime shkencore qė posedojmė se pellgu i Tomorit, i luginės sė Osumit dhe i Vjosės; i Beratit, Skraparit, Kolonjės, Pėrmetit, Vlorės, Gjirokastrės, Korēės, Fierit, Sarandės, Ēamėrisė, Pindit ėshtė banuar pashkėputur nga prehistoria nga fiset kryesore qė mbanin emrat arė, argė, arkadhė, etj. Nė kohėn homerike cilėsohen si “pellazgė” dhe nė antikitet tė lashtė konceptohen si emra epirotė dhe ilirė, tė cilėt janė sinonime tė emrave nacionalė e kombėtarė tė shqiptarėve tė sotėm20. Kėta janė emra etnikė e kombėtarė dhe mė vonė do tė shohim se prej nga rrjedhin ato, ēka do tė thonė aktualisht sipas “avranitasėve” tė sotėm- siē i quajtėn grekėt e mėvonshėm ēamėt, edhe sot shqiptarė tė mirėfilltė tė Epirit, apo arbėrit e vjetėr tė greqisė, arėpunuesit e kėsaj treve tė vjetėr. Nė do tė shpjegojmė emrat “epirotė” se prej kah rrjedhin ata, ne vijmėsi tė kėsaj teme, sepse grekėt nuk i kanė kuptuar pellazgėt dhe nė histori i lanė kėto emėrtime.

Por, po vazhdojmė mė tutje. Pėrshkrimi gjeografik i Hesiodit dėshmon qartė pėr Dodonėn si “orakull i Zeusit”, e cila ndodhej “nė Hellopie”. Ky vend ėshtė i populluar dendur nga i njėjti popull, ka ara tė shumta, livadhe, tufa me bagėti apo lopė (gjedh), etj., dhe ėshtė jo "Hellopie", por tokė pellazgjike. Ai thotė se nė fund tė fushės (pllajės) ėshtė e ndėrtuar “orakulli” i shenjtė i Dodonės21.

Ne kuptojmė se me “pllajė” nėnkupton Tomorin dhe me “orakullin e shenjtė tė Dodonės” nėnkupton qytetin e Dodonės, tė parėn, tė dytin apo x-qytetin e Dodonės, dhe kėtė ēėshtje, ne, do ta shpjegojmė mė vonė. Fillimisht, pra po e shpjegojmė ēka do tė thotė “hellopia”, “hellopėve”, “helloi” dhe prej ku e kanė prejardhjen kėta emra; pse quhet “hellada”, e jo pellazgjia.

Eskili na jep tė kuptojmė se Dodona e Mollosisė ėshtė diēka tjetėr dhe diēka tjetėr ėshtė orakulli i Zeusit nė Thesproti. Ai lėvizė nga Dodona Mollose deri nė orakullin e Thesprotisė, tė cilat ai i veēon. Nė tė njėjtėn mėnyrė i veēojnė autorė tė tjerė, duke e lidhur Dodonėn me Mollosinė dhe Hellopinė, me fushėn e gjėrė Dodonase, pėrplot me kullosa, livadhe, bagėti e bujqėsi22. Aristoteli, nė veprėn e vet “Meteorologjikėt”, thotė se: “kjo pra ishte krahina rreth Dodonės dhe Ahellohut dhe banonin atje Sellėt dhe ata qė atėherė quheshin graik por tani helenė”23. Sellėt janė fis i Shqipėrisė se Jugut, Dodona ishte qytet i shenjtė i saj, qė quheshin mė parė graik, por me ardhjen e okupatorėve semito-egjiptan, fillimisht shumė mė poshtė se Arkadia, Mollosia etj. jashtė Epirit (dhe kėte do ta themi mė vonė), u shpallėn (me forcė, me dhunė, jo shkencorisht) se janė helenė. Sellėt ishin fis i shenjtė, vatėr e gjithanshme e Dodonės sė shenjtė, i orakullit tė Zotit, pra Zeusit, qė ishte kulmi i shenjtorisė, qė nuk toleronte forcė, dhunė, imponim, etj. dhe quheshin nga “tė ardhurit” Selloi.

Kėto “emėrtime” e “shtrembėrime” nuk kanė ardhur kot sė koti dhe shprehin qartė “pėshtjellimet” e dendura tė udhėheqėsve semito-egjiptian me konturat e gėnjeshtrave tė tyre “tė luftės” sė gjithmbarėshme, qė ndonėse sot me teorinė ushtarake mund tė jenė pjesė e veēantė e luftės, pra propaganda para luftės, qė atėbotė shprehė njė pjesė tė veēantė tė luftės sė marrjes sė pushtetit dhe tė drejtės nga “tė diturit” semito-egjiptian, e atyre qė ishin pa frigė ndaj Zotit tė Madh dhe vendit tė tij-Dodonės sė shenjtė, e qė popullin e gjetur aty e quanin “barbarė”, sepse flitshin gjuhė krejtėsisht tjetėr nga kėta “sundimtarė”, e tė cilėt kishin ardhur dhe nuk e dinin "gjuhėn barbare". Nė radhė tė parė ata u rreshtėn me x-fishime tė mitololigjisė, tė gjenealogjisė, tė mitologjise sė Zotave, sidomos tė rrėfimeve popullore pėr krijimin e botės nga populli vendas, i mbruajtur gjatė nga ana e tij. Populli vendas ishte punues, i tokės dhe i vendit, i ushqimit, i rritjes dhe edukimit me anė tė rrėfimeve gjenealogjike tė botės dhe mitologjisė, tė Zotave. Sė pari i bėnė arat, prandaj quheshin arbėr (arbėn), prej arė bėn, punesit e arave. Kėto rrėfime legjendare kanė lidhje me kalimin nga qyteterimi pellazg nė ate "helenė" dhe kėto luftėra janė luftėra pėr pushtet nga qytetėrimi pellazg i cili quhet “barbar” nė qytetėrimin "grek", tė nxjerrė nga "graikot", qė janė marrė jo nga “fisi”, por nga “gratė qė shikonin fatin”, pra gratė e shenjta, dhe tė cilave u besonte popullata vendase. Kėtė gjė e "gjetėn" gėnjeshtarėt semito-egjiptian qė tė thirreshin nė “gjenezė tė shenjtė”. Sellėt nuk dinin dhe nuk dėshironin tė gėnjejnė, sepse nėpėr kėto gjėra nuk kishte “shenjtėri” dhe kėto gjėra edhe nga ana morale nuk u lejoheshin.

Luftimet u nisėn vetėm nga “helenėt”, qė kanė kundėrshtinė e dy sistemeve: matriarkal (pellazgėt) dhe patriarkal (grekėt) nė radhė tė parė 24. Pellazgėt, qysh nė kohėn e hershme janė tė njohur si ngrėnės tė lendeve tė lisave (ledhave tė lisave, qė janė fryte pėrplot me amidon). Lisi ishte simbol i pellazgėve nė Dodonė, kryeqytet i kultit tė pellazgėve. Orakulli i interpreton kėto gjėra duke iu faleminderuar pėshpėritjes sė gjetheve tė lisit, si formėn mė konkrete tė paraqitjes sė Zotit (tė Zeusit)25. Nė tempujt e tjerė tė Dodonės, kėtė e tregojnė ushtruesit e detyrės sė Zotit, qė janė “graitė”, priftėreshat. Popullata pellazge qė jetonte pranė kėtyre tempujve, ku kanė qenė kėto “graitė” dhe i ndihmonte, ishte nėn ndikimin e kėtyre “grave tė shenjta”, pra famultareve, orakujve.

Prania e veshtullės nė lis zbulonte praninė e Zotit. Fėshfėritja e gjetheve nė lis ishte pėrgjigja e perėndisė nė lutje, pra ishte "zėri i Zeusit"26.

Kėshtu Sellėt, kishin fqinjė njė “fis”, qė nuk ishte fis, por qė quhej “graikoi”, “graikos”, “graeci”, “graeki”, “graii”, “graiai”, qė ishin “adhurus tė kultit tė gruas plakė” 27. Lisi i orakujve tė Zotit, Lisi i shenjtė i jetės, nė tė cilin ėshtė aplikur fėshfėritja e gjetheve tė lisit, qė ia kam kushtuar njė poezi tė veēantė, me emrin "Lisi i vetmuar", edhe pas gjysmėshkatėrrimit tė tij, ka mbetur gjallė sot e kėsaj dite, nė Tomor, nė Kulmak Skraparit Ēorovodės, afėr vendit ku ėshtė ndėrtuar mė vonė Teqja e Bektashinjėve. Njė fotografi tė tillė e kam porositur dhe ma kanė dėrguar posaqėrisht tė njohurit e mi dhe po ua dėrgoj.

Ndėrsa “grekėt” e parė mbėrriten nė Pellazgji me gjuhėn dhe kulturėn e tyre dhe i nėnshtruan popullsitė autoktone tė trungut Pellazg, duke pėrmendur nė kėtė rast mė tė njohurit, Thrakė, Frigjianė, Lidianė, Maqedonas dhe Thesprotė dhe morėn e pėrthithėn njė pjesė tė madhe tė gjuhės, kulteve dhe kulturės sė tyre 28. Pushtimi “helen” dhe fillimi i "helenizėmit” mbi popullsinė pellazge, si rrymė diskriminuese, vjen pas “krijimit” tė emrit “heloi” nga “seloi” pėr sellėt, nė bazė tė gjuhės sė tyre diskriminuese ndaj gjuhės vendase “barbare”.

Vetė kėshtu Tuqididi, "historian grek, dhe historian mė shovinist, thoshte se pas luftės sė Trojės, <<Helenėt nuk kishin kryer asgjė sė bashku dhe se vetė ky emėr, Helenė, nuk e emėrtonte tėrėsinė e banorėve tė vendit>> (I, 3)" 29.

Tė ashtuquajturit "grekė" ishin nė tė vėrtetė pakicė dhe pellazgėt ishin me tė vėrtetė shumicė. Kryeqendrėn e pellazgėve Dodonėn, Herodoti e ka lėnė Epir, duke e njohur vendin e veēantė qė kishte nė jetėn e pellazgėve, pra "barbarėve", pra shqiptarėve, dhe e thotė vetė kėsisoji: "Pellazgėt e kishin zakon t`u flijonin perėndive ēdo gjė sikur mėsova nė Dodonė.... (ata) mbanin ligjet e gjithėsisė... mė pas helenėt (i quan grekėt, nga helloi, tė krijuar nga selloi, qė ėshtė pėr sellėt) i morėn kėta emra nga pellazgėt" 30. Herodioti kėshtu kishte zbuluar se kjo vinte nga "barbarėt". Pra, origjina e fesė vinte nga "barbarėt", nga pellazgėt...

Ne, le tė pėrcjellim kėtė temė. Ajo do tė vazhdojė nė punimet tona vijuese...

Harta e Epirit
 

Teqja e bektashinjėve nė Kulmar tė Beratit
 

Lisi i Shenjtė i jetės


 

1 Herodoti, pjesa I, 57/VIII, 44/VII, 94 e 95, cituar sipas Aref Mathieu, "Shqiptarėt (historia dhe gjuha)- Odiseda e njė populli parahellen", Plejad, Tiranė 2007, faqe 112.

2 Shiko tė njėjtėn vepėr, Aref Mathieu, faqe 35.

3 Po aty, faqe 36.

4 Po aty, faqe 37.

5 Po aty, e njėjta faqe, duke nėnvizuar Herodotin, vepra I, 56, 57, 58/VIII, 44.

6 Aref Mathieu, e njėjta faqe e tė njėjtės vepėr.

7 Po aty, faqe 51.

8 Shikoni pjesėn paraprake „Evropa e Bashkuar dhe Shqiptarėt-6”, te publikuar nė revistat dhe organet elektronike apo nė faqen time http://brahimavdyli.ch, si dhe veprat e Nico Stylos.

9 Herodoti, II, 49/V, 57, 58, 59, tė theksuar sipas Aref Mathieu, vepra e cituar, po ajo faqe.

10 Aref Mathieu (Arif Mati), e njėjta vepėr, faqe 110.

11 Po aty, faqe 50.

12 Shikoni veprėn e Zhan Klod Faveirialit, „Historia (mė e vjetėr) e Shqipėrisė“, Plejad, Tiranė 2004, faqe 41, duke cituar Cesar Cantu-n, nga vepra “Histoire universelle”, D.Didot freres, Paris 1843-1849.

13 Pėrfundon citimin nga Cantu, z. Zhan Klod Faveirial, po aty, faqe 42.

14 Po aty, faqe 43.

15 Shikoni pjesėn time „Evropa e Bashkuar dhe Shqiptarėt-6“ ne faqet e shtypit apo nė faqen time tė intenetit

16 Niko Stylos, “Historia e shenjtė e arvanitasve”, Printing Press, Prishtinė 2004, faqe 8-9.

17 Po aty, faqe 10.

18 Perikli Ikonomi, „Historia e Tomorit-Dodona pellazgjike dhe Tomor i Zotit tė Pellazgėvet”, Berat 1934; dhe vepra e Arif Matit, “Shqipėria ose odiseja e pabeseshme e njė populli parahellen”, Tiranė 2007.

19 I kemi dhėnė shpjegimet nė “Evropa e Bashkuar dhe Shqiptarėt-5” nga Sipo Konda, nė veprėn e tij “Shqiptarėt dhe problemi pellazgjik”, faqe 377.

20 Ilir Cenollari, "Profecitė e Zotit tė Tomorit", Jonalda, Tiranė 2010, faqe 7.

21 Po aty, faqe 9.

22 Po aty, faqe 13.

23 Po aty, faqe 14,

24 Arif Matit, “Shqipėria ose odiseja e pabeseshme e njė populli parahellen”, Tiranė 2007, faqe 237.

25 Po aty, e njėjta faqe.

26 Aref Mathieu, "Mikenėt-Pellazgėt, Grekėt ose zgjidhja e njė enigme", Plejad, Tiranė 2008, faqe 273.

27 Po aty, faqe 55.

28 Arif Mati (Aref Mathieu), “Shqipėria...”, faqe 238.

29 Arif Mati, "Mikenėt-Pellazgėt...", faqe 14.

30 Ilir Cenollari, "Profecitė e Zotit tė Tomorit", faqe 15.

 

 


Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .