Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Nga i njejti autor:

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VI)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VIII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IX)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (X)
KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (II)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (III)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (V)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VII)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VIII)

Ballina / Histori kombėtare - EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)

 

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)

Brahim AVDYLI:

 

Duke dashur tė pėrkrahė shtjellimin e mėtutjeshėm tė punimeve tė mia, Ridvan Muslija ka deklaruar pėr ēėshtjen pellazgo-ilire, pra shqiptare, se, “te gjithė heronjt e lashtėsise me plis nė kokė, tė gjithė shkrimet e vjetra lexohen e marrin kuptim vetėm nga gjuha shqipe, edhe alfabeti qė quhet grek ėshtė pellazgo–iIir”.1 Kėtė gjė duhet ta njohė opinioni botėror dhe evropian. Evropa nuk duhet tė lejojė shkencėtarėt dhe teoricienėt e vet tė rrėshqasin me sy tė mbyllur nė kthetrat e gėnjeshtrave greko-sllave apo tjetėr, por tė shohė kontributin e vjetėr e tė dokumentuar pellazgo-ilir, pra shqiptar, nėpėr gurė, statuja, mbishkrime, etj., pėr kulturėn e pėrgjithshme tė njerėzimit dhe tė Evropės, sikurse tė mendimeve tė mitologjisė, tė Zotave dhe tė besimeve. Gjeneza e krijimit tė Evropės dhe e Bashkimit Evropian nuk mund tė shkojė nėpėr duart e gėnjeshtarėve grekė, tė cilėt pėrpiqen pa pushim tė paraqesin si “argumente tė krijimit” tė botės kulturėn dhe trashėgiminė e vjetėr si “botė greke”, sepse qenkan tė lėna me alfabetin “e tyre”, e tė cilat nuk mund tė deshifrohen nga gjuha greke. Ata nuk mund tė “gėnjejnė” tėrė botėn, sepse gjuha shqipe ka mbetur gjallė prej shekujve dhe mund tė deshifrojė kėto mbishkrime tė vjetra, qė janė kudo tė lėna trashėgim nga pellazgo-ilirėt, pra shqiptarėt. Vetėm forma e shkrimit ėshtė "e grekėzuar" dhe kjo gjė mund tė shpjegohet, sepse i kanė paraprirė tė njėjtat rrethana.

“Flasin vėrtetė gurėt, edhe dokumentet... por ėshtė e nevojshme qė edhe ne ta ngrijmė zėrin lart, tė dėgjojė Evropa, pėr kėtė gjė duhet qė edhe shtetet, akademitė, televizionet e mjetet e informimit tė punojnė shume mė tepėr”- thotė Ridvan Muslija.2 “Padrejtėsisht, nė tė gjitha tekstet e autorėve tė lashtė emri "helenė" ėshtė zėvendėsuar me emrin "grek", qė ėshtė mashtrimi mė i madh i sė vėrtetės historike. Siē pohojnė studiuesit shqiptar, pėr pellazgėt emri "grek" nuk njihej jo vetėm nė lashtėsi (pėrveē emrit tė njė fisi qė emigroi nė gadishullin Apenin), as nė shekullin e 19-tė, kur e vizituan evropianėt jugun e Ballkanit”- thotė Fatbardha Demi.

“Studimet shqiptare”-thotė ajo nė vazhdim-“nuk botohen nė gjuhė tė huaj dhe nuk zėnė vend nė faqet e internetit nė kėto gjuhė...” 3

Edhe Wikipedia, duke shkruar gjerėsisht pėr Evropėn, nė gjuhėn shqipe, bazohet nė “National Geographic”, “Havard reference” dhe nė veprėn e Olaf Petersen, “Early Physics and Astronomy: A Historikal Introduction”,4 nė tė cilat e hedhė “Greqinė antike” si “njė nga vendimtarėt e thellė tė qytetėrimit perėndimor”-sikur konsiderojnė themeluesit dhe pėrkthyesit e Wikipedias,5 sepse unė nuk e konsideroj si argument konkret historik. Duhet tė jetė Pellazgia e lashtė dhe jo “Greqia antike”. Ajo duhet tė jetė shumė mė e gjerė se sa qė paraqitet nė atė faqe, me origjinėn e lashtė tė Evropės, me popullin e saj tė parė, pellazgėt hyjnorė, pra shqiptarėt, dhe mė konkretisht shqiptarėt e sotėm; Epirin e lashtė, qė e zė nė gojė edhe Homeri, nė veprėn madhore tė shkruar “Iliada”, nė Dodonėn, qytetin e parė pellazgo-shqiptar, “dimėrkeqe”-qė thotė ai, pra nė Tomor tė Shqipėrisė, Epirin verior tė Shqipėrisė sė Jugut, e pastaj, mund tė zė gojė qytetin e dytė nė Tomar tė Janinės, Epirin jugor, Greqinė verio-perėndimore, qė e ka grabitur me dhunė e dredhi Greqia e sotme dhe fuqitė e mėdha tė Evropės prej Shqipėrisė jugore... Kėshtu do tė dalė nė “qytetin shtet”- si e jep gabimisht Wikipedia “tė poliseve grekėfolėse”6, qė luajti rol nė krijimin e personaliteteve, sepse edhe ato janė pellazge. Emri “grek” iu dha tė gjithė popujve tė Greqisė, pa u pyetur pėr etninė dhe u quajt automatikisht “popullsi greke”, me rastin e krijimit artificial tė tyre nga ana e Francės, Anglisė dhe Rusisė, edhe pse nuk ka pasur kurrė “komb grek”, por popull pellazgo-ilir, d.m.th. shqiptarė, tė shtrirė nė tri kontinentet e botės, Evropė, Azi dhe Afrikė. Kėshtu, emri “grek” iu dha padrejtėsisht popullit tė varfėr e tė ndjekur shekuj me radhė nėpėr gjenocidet e shumta, tė ndarė tė copėtuar nėpėr tė gjithė fqinjėt rreth nesh, tė etur pėr gjak tė pafajshėm: grekėve tė mėvonshėm, serbėve tė mėvonshėm, bullgarėve tė mėvonshėm, sllavėve tė mėvonshėm, etj., qė ditėn tė vrasin pamėshirė shekuj me radhė me shpatė, thikė, sopatė, e armė nė duart e veta fėmijėt tanė tė pambrojtur, gratė, pleqtė, se lere mė burrat, pėrpos qė kanė gėnjyer tėrė botėn.

Ne po e marrin me kėtė rast njė argument nga Sheradin Berisha, tė botuar nė Pashtriku, nga Misha Glenny, i cili thotė se “vite mė pėrpara, koncepti i shtetit grek nuk ka ekzistuar kurrė. Grekėt nuk e dinin kush ishin.”7 Ndėrsa, po nga Sheradin Berisha, nė tė njėjtin shkrim, po e marrim citatin e Roger Just-it, njė antropolog i njohur i botės, kur thotė se “shumė nga <<grekėt>> e shekullit XIX, qė sapo kishin fituar pavarėsinė nga Turqia, jo vetėm qė nuk e quanin veten helen (pra, po e citojmė sipas Sheradin Berishės, sepse grekėt mėsuan kėtė gjė nga fanariotėt dhe Kisha Ortodokse Greke), dhe as qė flisnin greqisht, por flisnin nė gjuhėn shqipe, vllahe dhe sllave”.8 E dimė se kjo gjė e fundit, pra gjuha sllave, ka mbetur prej themeluesve tė parė, nga Ēirili dhe Metodi, tė thėnė prej tyre “pėr nevojat liturgjike ortodokse”, pra artificialisht, nė territorin e Gadishullit Ilirik, qė “shkencėtarėt” e mėvonshėm tė shekujve 18-tė e 19-tė e kėndej dinė ta shkėmbejnė me emrin urrejtės “Ballkan”, por nuk ėshtė folur mė parė, nė tėrė gadishullin9.

Tė pesė thėniet vijuese po i marrim prej emisioneve tė Ēamėrisė tė dhėnė me datėn 5.06.2011,10 nga njė shkrim i dhėnė nė internet i Lidhjes Ēame, nga Maximilian Lambertz: “Historia e vėrtetė e njerėzimit do tė shkruhet vetėm atėherė kur do tė marrin pjesė nė shkrim shqiptarėt”; tė Wadham Paecock: “Njerėzit qė marshuan nė Babiloni, Persi dhe Indi kanė qenė paraardhėsit e shqiptarėve”; tė Apollodonit: “Pellazgėt, populli i zgjeruar tė njerėzimit tė botės sė vjetėr, ka jo vetėm nė kohėt e vjetra tė Anteut pėrmbi Heladėn, por tė gjysmės sė gadishullit tė gjithėmbarshėm Hem”, pra emėrtimi i parė e Gadishullit Ilirik, tė dhėnė nė veprėn e tij11; dhe Instituti Kanadez: “Selia primitive e Arianėve para shpėrndarjes sė tyre ishte Evropa... Pellazgėt e vjetėr, qė mbijetojė nė shqiptarėt e sotėm, janė pasardhės tė aksioneve primitive ariane”;12 dhe, sė fundit, thėnien nga Straboni: “Epiri, vendi i Pirros, njė rajon me lugina tė thella, tė egra, dhe pjesėrisht pjellore, kishte qenė dikur e banuar nga pellazgėt.13 Kėtu ishte Dodona, metropol fetar i pellazgėve nė epokėn homerike14, ku ka ekzistuar “hyjnia supreme” (Zoti i Madh, Zeusi), qė e qeveriste qiellin e tokėn, dhe ėshtė nderuar me emrin kombėtar <<besė e pellazgėve>>, “Zeus Pelasgikon”, Zeusi (apo Zoti) i pellazgėve.15

Tomor ishte faltorja e tij, qė quhej Dodona, qytet i parė nė shkėmb (si do ta gjurmojmė nė vijim tė kėtij shkrimi), nė Shqipėri, dhe nuk quhemi kot “Shqipėria”, d.m.th. vendi ku sundon shqiponja dhe flitet gjuha shqipe, sepse shqipen, pra shqiponjėn “e kishim edhe nė flamur”.16

Nė fakt, kjo gjė e paraqet gjenezėn e njėzimit dhe besimit tė parė tė mbarė njerėzimit, qė e quajnė “mitologji”, siē thotė Sami Frashėri17; ndėrsa mė parė e kishim perėndeshėn Sellena prej Dodonės sė parė, nga mali Tomor i Shqipėrisė dhe kulti i Dodonės ėshtė aktual pėr tėrė njerėzimin, veēanėrisht pėr shqiptarėt, dhe vetė pėr autorin e kėtij shkrimi, sepse kulti i Tomorit u shndėrrua nė kultin e malit, ku e ka selinė besimi i njerėzimit, zotat dhe zotreshat, Zoti i Madh, Zeusi, perėndia i lashte i shqiptarėve, jo grekėve.

“Shqiptarėt e moēėm, -shkruan poeti ynė kombėtar Naim Frashėri, sipas komentimit tė Ridvan Muslisė18, -besojnė Hyjninė, dhe nė mal tė Tomorit ishte faltorja e tij, qė quhej Dodonė”. Nė Dodonė ėshtė trekėndėshi i Bermudes, qė e kam dhėnė nė shkrimet e mija si “trekėndėshi i Noas”, d.m.th. Nuhės, qė ėshtė pellazg, pra i Epirit, jo grek, por shqiptar. Kemi qindra emra tė tillė.

Unė, nga Gjon Vuksani po e marrė njė fotografi tė Bermudės, nėse mund tė dallohet trekėndėshi i Noas.

Ndėrsa, pėr emrin e Kronit, qė ėshtė shqip, Fatbardha Demi mendon se ai “vjen nga emri KREU qė shpjegon pozitėn e tij nė shoqėrinė e lashte si <<mbret bari>> dhe si Zot i parė (Zeusi, i riu apo i dyti). Ky fakt pasqyrohet edhe nė lashtėsinė egjiptiane, ku pėr mbretin apo Perėndinė hėnore Horus, i cili edhe pėrfaqėsohej nga shqiponja, pėr te thuhet <<Horusi i vjetėr>> dhe ekzistonte edhe <<Horusi i ri>>”19 qė ishte pellazg, ilir dhe shqiptar, nė Egjiptin e lashtė, tė cilėn e merr Evropa si shtet i bashkuar pėr “zanafillė” tė saj, duke harruar gjurmėt e kontinentit. Tė shqyrtohet edhe faqja e internetit “Wikipedia”, do tė gjėjmė se njerėzit e parė tė Evropės, janė gjetur nė Evropė 1 Milion e 800`000 vjet para kėsaj kohe, pra nė “parahistori”, dhe “terri Evropian”, qė mbetet pa u shpjeguar dhe nuk trajtohet mirė. “Terri Evropian” u quajt edhe “Koha e Migrimeve”. Ndėr mė tė dalluarat janė emigrimet apo luftėrat pėr vendin nė hapėsirėn e Evropės tė Ostrogotėve (Ostrogothėt shkruan aty, dhe nuk e bėn njė ngjashmėri nė mes fjalės pellazgo-shqipe ZOT dhe fjalės trakase-gjermane GOT, por i shkruan gabimisht <<gothėt>>. Kjo do tė thotė “ata qė e besonin Zotin nga Lindja”, ku “Ost” ėshtė Lindja. Janė fis pellazg dhe kanė ndėrlidhje me pellazgo-shqiptarėt, nė historinė e lashtė dhe tė vonė. Ky shpjegim qė po e jap kėtu, vlen edhe pėr tė tjerat.); Visigotėve; Gotėve; Saksonėve; Vandalėve; Frankėve; Anglėve dhe Hunėve; pak mė vonė, Vikingėve dhe Normanėve. Nė kėtė periudhė janė zhdukur qindra vepra tė shkruara mė parė dhe shumė pak shkrime kanė mbijetuar nė letėrsi, filozofi, mendime e matematikė, etj. Tė gjitha kėto janė zhdukur nga Evropa. Perandoria Romake shohim se bie nėn kontrollin e klaneve Kelte, Sllave dhe Gjermanike. 20

Sllavėt themeluan nė Evropėn e Mesme dhe Lindore domenėt e veta dhe prej aty sulmojnė brez pas brezi, sė bashku me Hunėt e vjetėr, baballarėt e Mongolėve dhe “Grekėt” artificial, pa i lėnė anash nga kthetrat e pėrfitimit me dredhi Keltėt e vjetėr, pjesėrisht baballarėt e Spanjollėve, etj. Sllavėt, edhe pse lindėn mjaft vonė nė historinė e kontinentit tė Evropės, duke marrė pas vetes tė gjithė ata qė mundi t`i privojė, tė gjitha pakicat e popujve pėr rreth qė u gėnjyen, sepse nė radhė tė parė i ka gėnjyer me fenė ortodokse, tė cilėn e ka grabitur nga duart e kombit pellazgo-ilirė, d.m.th. shqiptarė dhe shqip-folės, duke e vendosur pėrpara “sentencėn” udhėheqėse tė tyre se ata “janė tė zgjedhur prej Zotit”, prandaj “janė ortodoksė”, qė nuk ėshtė nė pėrputhje me tė vėrtetėn. Sllavėt janė bazuar mija vite mbi gėnjeshtrat. Serbėt e kanė alfabetin gllagolik, tė bėrė pėr herė tė parė nga Ēirili dhe Metodi, tė cilėn e kanė bėrė duke shfrytėzuar diskun e Festit, tė shkruar nga Ēakalli, apo Ermi, si alfabet fonetik i ardhur prej Egjiptit dhe nga disa me tė padrejtė quhet “alfabeti i parė Evrpoian”. 21

Alfabeti i parė Evropian quhet edhe alfabeti i Kretės, alfabeti hieroglif, qė ėshtė baza e alfabetit tė mė vonshėm helen, pra grek qė quajnė sot, sepse ai kishte atėherė shkrimin “grek”, ndėrsa fjalėt i ka pellazgo-shqipe, qė Evropa vazhdon ta injorojė se ka lidhje me gegėt e shqiptarėve tė sotėm, mė shumė se me “grekėt”. Tė folmen e sotme gegė tė gjuhės sė sotme shqipe e quan si tė folme “barbare”, ashtu si tentojnė ta quajnė tė ashtuquajturit “grekė”, sot si dikur, dhe kėmbejnė linearėt e vjetėr nė linearėt e dytė dhe tė tretė, pėr t`u larguar mė shumė nga zbulimi i mijėvjeēarėve.

Pra, kėtu qėndron edhe arsyeja e parė e gėnjeshtrave dhe gėnjeshtarėve tė historisė. Ka edhe alfabete tė tjera, mė tė vjetėr se alfabeti i Kretės, tė cilėt janė gjetur nė Evropė. Pėr ne mjafton tė themi se alfabeti i Vinēės, i gjetur me kulturėn e vjetėr parahistorike tė Evropės, qė paraqesin shkrimin e vjetėr evropian (Old Europe- Evropa e vjetėr), ka filluar nė mijėvjeēarin e shtatė p. K. dhe ėshtė zhdukur 3500 vite p. K.22

Vinēa e ka marrė emrin sipas lokalitetit Vinēa, 14 kilometra largė nga Beogradit tė sotėm dhe ėshtė vendbanimi mė i famshėm neolit nė Evropė, fenomen qė paraqet zenitin neolit nė kontinent.23

Kultura e Vinēės ėshtė sqaruar shumė pak dhe vetėm sa i zbukurojnė muzetė e Serbisė dhe tė Evropės, pasi emri i tyre vjen nga vendi ku janė gjetur, ndonėse kanė pasur vende nėpėr Kosovė, si p.sh. Prishtinė, Pejė e Gjakovė, ka janė gjetur mjaft gjėsende tė shenjta dhe tė kėsaj kohe dhe ato janė lidhur me ēėshtje fetare, qė nė atė kohė kanė qenė qendra religioze. Kėshtu, ndikojnė nė krijimtarinė artistike tė Evropės se Mesme dhe tė asaj Juglindore tė kohės sė neolitit.24

Grekėt, serbėt, sllavėt, bullgarėt, pa mos i larguar pėrfundimisht armiqtė tanė nga tryeza e shqyrtimit, edhe anglezėt, turqit, spanjollėt dhe portugezėt, mė pak francezėt dhe italianėt, tė gjithė janė vetėn njė vorbull demonian pėr shqiptarėt. Dihet se Perandoria Bizantine ka rėnė nė vitin 1453.25 Nė jug tė Gadishullit Ilirian, qė i thėrrasin thjeshtė “Ballkan”, ėshtė themeluar Greqia e mėvonshme. Ndėrsa njė hartė e kėsaj kohe, e vitit 1362, na nxjerr nė shesh ekzistencėn e Epirit, me Thesprotinė, Molosėt e Dodonėn; Peloponezin; Aleancat e Tebės dhe Thesalinė; ndėrsa Greqia ėshtė me ngjyrė tė kuqe (Atika e Athina).26 Rrafshimi i kėtyre mbretėrive dhe e fiseve tė lashta tė kėtyre tokave, qė sot po quhen “Greqi”, vie si rezultat e Perandorisė Osmane.

Ne po e shohim kėtė hartė dhe po flasim shkurt pėr plisin apo qeleshen, si veshje kryesore iliro-pellazge. Fjala “Plis” vjen nga fjala e vjetėr “Pilos”,27 qė do tė thotė kapelė, kapuē nė gjuhėn iliro-pellazge, ose e kundėrta, nga fjala “plis” rrjedhė fjala “pilos”, qė ėshtė e shkruar. Atėherė, kur gjendet e shkruar fjala “pilos” dihet se gjendja materiale e ilirėve, tė lėnė pas dore apo tė shtypur prej atyre qė ishin ngritur me kontributin jetėsor, ndėrtimor dhe historik tė ilirėve, tė vinin nė vijat kryesore tė udhėheqjes, merren me botime qė nė “Greqinė” e lashtė, e cila atėherė nuk quhej kėshtu.

Fisi “helen”, ka qenė njė “fis” i vogėl qė ėshtė kombinuar nga afrikanėt e Evropės dhe fiset pellazge, tė cilėt filluan tė kooptoheshin nga ata qė kishin ardhur si emigrues nėpėr Iliri dhe falsifikuan emrat, mitet dhe historinė. 28

Kjo gjė shihet mirėfilli nė mitet e para iliro-pellazge tė “krijimit tė botės”, tė “Zotave”, qė udhėheqshin botėn; tė “besimit tė njerėzve”, tė “mitologjisė” sė botės, e cila nuk quhet pellazge apo iliro-pellazge, por quhet “greke”.29

Kur i marrim veprat e para letrare tė Evropės, “Iliadėn” dhe “Odiseun”, tė Homerit, “i mėsojmė” se janė shkruar me alfabetin “grek”, pra “greke”.


 

Ne po e marrim njė fotografi tė vetme tė kombinuar nga statujat, apo pjesė tė statujave tė gjetura nga gėrmimet e vjetra, nė tė cilėn shihet Homeri, Ulisi (Odisea, Olysse, ndoshta nga emėrtimi Ulysse); Ari (i Pari, Ēarėsi, Ēam, Parisi, Aleksadri) etj. me Plisa (qeleshja, pilosi, kapuēi) tė bardhė si bora (borealė) dhe veshjen deri sot tė ruajtur brez pas brezi nga shqiptarėt, me krenari, me dhimbje, vuajtje, luftėra e gjenocide tė papara nėpėr histori, pėr ti thėnė kėsaj “Evrope” qė ėshtė themeluar nga mitet tona, nga Evropa e lashtė prej mitologjisė shqiptare, jo greke, se ne jemi tė parėt tuaj, dhe njė fis i joni kanė qenė arianėt, jo grekėt tuaj, qė ju e falsifikoni historinė dhe zanafillėn tuaj, duke u nisur nga rrenat e atyre qė janė gėnjeshtarė tė pėrkryer, grekėt dhe sllavėt, duke u bazuar vetėm nėpėr rrenat e tyre.

“Peshku qelbet nga koka”, thotė njė fjalė e urtė shkodrane, tė marrė nga shkrimi i Ridvan Musliut. Homerin e keni kėtu me njė qeleshe tė bardhė (me njė plis) dhe Ulysse-un, tė cilėt pėrshkruhen mirė se kanė origjinė nga Epiri. Kapuēi i bardhė qė e quajnė plis, qeleshe dhe qylah ėshtė bėrė nga lesh deleje i shkelur dhe ėshtė tradicionalisht veshje e denjė e shqiptarėve. Tipi i plisit me maje, ka trajtė kupe me maje tė theksuar; ndėrsa plisi pa maje, ėshtė me trajtė kupe tė rrumbullakėt, prandaj quhet i rrumbullakėt.30 Tė dy plisat i mbajnė shqiptarėt, toskė e gegė, vėllezėr tė njė nėne-mėme, amė (amė dhe ati, sė bashku nė njė fjalė, prej egjiptianėve tė vjetėr, qė e merr Evropa si pėr gjenezėn e saj), dhe ne i ruajmė prej kohėsh.

Nė kėtė punim po e marrim edhe njė fotografi mė tė vjetėr, qė nė kohėn e Alesandrit tė Madh, me tė cilin "fillon" historia e Ballkanit31 dhe Evropės, me Epirin dhe Dodonėn. Pėr kėtė ēėshtje nuk e rrahin kokėn “shkencėtarėt” se ai ėshtė bir i shqiptares Olimbia dhe fliste gjuhėn shqipe me shokėt e tij tė ngushtė nė suitė apo edhe nė jetėn e pėrditshme. Evropa ka financuar me ēdo kusht dhe nė ēdo mėnyrė qindra e mija vite me radhė pėr shkatėrrimin e kombit mė tė vjetėr nė kontinent, iliro-pellazgėve. Ka qindra argumente, statuja e shkrime tė vjetra, tė ruajtura deri sot me kujdes, qė janė aq shumė, sa do na duhej shekuj tė tėrė t`i studiojmė e tė themi tė vėrtetėn...

Do tė shohim mė tutje nė vazhdimet tona tė kėsaj teme...
 

1 Ridvan Muslia, thėnie e tij direkte me 21.02.2014, e thėnė pėr punimet e mia nė opinion „Evropa e Bashkuar dhe shqiptarėt, I-III“, e ruajtur nė arkivin personal tė autorit.

2 Nėvizim pėr artikullin „Evropa e Bashkuar dhe shqiptarėt-III“, tė botuar nė opinion publik tė Gazetės Ora, me 22.02.2014, e ruajtur nė arkivin personal tė autorit.

3 Fatbardha Demi, historiane dhe shkencėtare shqiptare, nė korrespodencėn personale me autorin, e ruajtur nė arkivin e tij, me datėn 22.02.2014.

4 Shiko nė faqet e shtypura tė Wikipedia pėr Evropėn, nė pjesėn „Antikiteti klasik“„National Geographic“ dhe tė veprės sė Olaf Petersen, “Early Physics and Astronomy: A Historikal Introduction”, 2nd edition, Cambridge: Cambridge University Press, 1993, http://www.sq.wikipedia.org/wiki/evropa/.

5 Shiko, po aty.

6 Shiko, po aty.

7 Sheradin Berisha, “Kombin Grek e krijuan Franca, Anglia dhe Rusia”, nė http://www.pashtriku.org, citohet vepra e Misha Glenny, “The Balkans, Nocionalism, War and the great powers”, faqe 26.

8 Shiko po tė njėjtin shkrim tė Sheradin Berishės, te http://www.pashtriku.org, duke cituar Roger Just-in.

9 Shikoni pėr kėtė ēėshtje mė gjerėsisht nė artikujt “Armiqtė mė tė rrezikshėm gjatė rėnies sė Perandorisė Bizantine, I-VIII”, tė botuar nė revistat e gazetat shqiptare, si dhe nė publikimet e internetit.

10 Lajm i dhėnė nga Lidhja Ēame nė internet, mbi Programin nė media tė Ēamėrisė, ora 1:41, PD, i shtypur nė letėr, i ruajtur nė arkivin tim.

11 Shiko veprėn Apollodorus, Bibl. Lib.III 8, 1.

12 Proceduara e Institutit Kanadez, qė nxirret nga ky Institut, nga volumi i tretė, seria 1886-1887, qė ėshtė dhėnė nė programet e pėrmendura tė Ēamerisė.

13 Po i njėjti shkrim, sipas Strabonit, lib. V. 2. 4.

14 Po i njėti shkrim, sipas Strabonit, lib. VII. 7. 10.

15 Tė komentuar nga Homeri, “Iliada”, XVI, 233.

16 Duke komentuar dijetarin e madh tė Rilindjes, Sami Fashėrin, nė "Shqipėria ē`ka qenė, ē`ėshtė e ē`do tė bėhet", Shtėpia Botuese e Librit Shkollor, Tiranė 1980, pėr thėnien e tij nė faqet 28-29.

17 I njėjti autor, e njėjta vepėr, faqe 30-31.

18 Ridvan Muslija, komentim i dhėnė nė http://www.facebook.com, nė faqen “Ora e bashkimit kombėtar”.

19 Fatbardha Demi, vazhdimi i korrespodencės sė saj, i ruajtur nė arkivin personal tė autorit.

21 Shiko Niko Stylo, “Historia e shenjtė e arvanitasve”, Printing Press, Prishtinė 2004, faqet 112-113

22 Shikoni shkrimin tim, “Armiqtė mė tė rrezikshėm me rastin e rėnies sė Perandorisė Bizantine, VII”, tė publikuar nė tė gjitha gazetat, revistat e faqet e internetit.

23 Fahri Xharra, “Antika e mohuar”, Botimet Filozofia Urbane, Prishtinė 2013, faqe 6.

24 Po aty, faqe 7.

25 Shiko bibrin e John Julius Norwich-it, "Bizanti, shkėlqimi dhe rėnia e njė perandorie (330-1453)", Eugen, Tiranė 2005.

26 Shėnime dhe fotografi tė marra nga Gjon Vuksani, nė facebook.

27 Shiko shkrimin e Ridvan Muslija, „Plisi apo qeleshja, simbol i identitetit tė kombit shqiptar“, te “Ora e bashkimit kombėtar”, te http://www.facebook.com.

28 Shikoni punimet e mija tė botuara e tė hedhura nėpėr faqet e shumta tė internetit, me gjithė literaturen e pėrdorur pėr kėtė qėllim, me titullin “Armiqtė mė tė rrezikshėm gjatė rėnies sė Perandorisė Bizantine, I-VIII” , tė dhėnė edhe nė faqen time http://www.brahimavdyli.ch .

29 Shikoni veprat voluninoze pėr mitologjinė, si psh. Wilhelm Vollmer, "Wörterbuch der Mythologie", Area Verlag GmbH, Erftstadt 2004; Anton Graber-Haider & Helma Marx, "Das Buch der Mythen aller Zeiten und Völker", Marix Verlag GmbH, Weisbaden 2005; Scott C. Littleton "Das grosse Buch der Mythologie", Christian Verlag, München 2003, etj. etj.

30 Ridvan Muslija, „Plisi apo qeleshja, simbol i identitetit tė kombit shqiptar“, po aty.

31 Shiko librin Fedinand Schevill-it: "Ballkani-Historia dhe qytetėrimi", Eugen, Tiranė 2002.


 

 


Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .