Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Nga i njejti autor:

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VI)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VIII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IX)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (X)
KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (II)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (III)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (V)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VII)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VIII)

Ballina / Histori kombėtare - EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)

 

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)

Brahim AVDYLI:

 

Pak mė konkretisht, e jo kurrsesi mė mirė, e kemi kėtė tė shpjeguar pėrmes vizatimit latin-romak apo i freskės sė z. Giulio Romano (1499-1546), “Zotat e Olimpit”, ku, autori i veprės Neil Philipe, e fillon kėtė rrėfim te “vendi i grekėve”, si pėrshtatje prej emrit “Griechenland”, pa e marrė parasysh se kush ka jetuar atje dhe prej kujt e kanė marrė kėtė emėr. Ai thotė se “Zotat e grekėve tė vjetėr kanė jetuar nė kodrėn e Olimpit, mė e larta kodėr e vendit tė grekėve”. 1

Kur thotė se “Zotat e grekėve” gėnjen shumė, sepse nuk janė vetėm Zota “tė grekėve”, por, para se gjithash tė atyre qė kanė jetuar atje. Ndėrsa kur thotė tekstualisht se janė “Zota tė grekėve tė lashtė”, gėnjeshtra bėhet katėrēipėrisht e rėndė, sikurse gėnjeshtrat e atyre qė shkruajnė pėr “zanafillėn e botės”, nė qoftė se e ka fjalėn pėr “grekėt”, sepse ata nuk janė aq “tė lashtė”.

Pranė Olimpit ka qenė njėri qytet i Dodonės, emrin e tė cilit e kam pėrdorur edhe si emėr simbolik pėr librin e dytė poetik, i cili, u detyrua tė presė dhjetė vjet pėr t`a parė dritėn e Diellit, ashtu e pėrgjysmuar. Shumė autorė tė Evropės dhe tė Botės shkruan pėr Dodonėn-origjinėn e botės njerėzore, dhe gati tė gjithė u gėnjyen prej gėnjeshtarėve mė tė mėdhenj tė historisė sė njerėzimit, tė ashtuquajturve grekė e sllavė dhe tė tjerė, qė e gėnjyen botėn.

Ne po i zgjedhim disa vepra, pikėrisht ato qė nuk kanė dashur ti shohim.

Nė radhė tė parė, po e vazhdojmė me zotin Philip. Z. Philip thotė se “mė vonė kanė menduar njerėzit se Olimpi ka qenė vend i Zotave pėrmbi retė. Zotat e grekėve, sikur njerėzit, dashuronin dhe grindeshin dhe kapeshin si t`ua dojė kokrra e qejfit nė frerėt e fatit. Zoti i madh, mė lartė, ishte Zeusi (Jupiteri romak), sundimtar i Qiellit dhe Tokės. Pėrveē tij kishte edhe shumė zota dhe gjysmė zota. Mė tė rėndėsishmit kanė qenė dymbėdhjetė: Afėrdita (Venus), Apolli ose Apolloni (Apollo), Aresi (Mars), Artemisi (Diana), Athina (Minerva), Dhimitra (Ceres), Dionisi (Bacckus), Hefraisti (Vulkanus), Hera apo Era (Juno), Hermesi (Merkuri), Hestia apo Hesti (Vesta) dhe Posejdoni (Neptun). Hadi, vėllai i Zeusit, qeveriste nėntokėn. Zotat e Olimpit shkėputen nga brezi i parė i zotave. Gaia (Nėna Dhé) ka qenė e para Zotneshė. Ajo lindi tė hijesuar Qiellin me yje- Uranin (Uranos), prej Vranit, me ré (shpj. i im) dhe nga bashkimi e tė dyve lindi brezi i Titanėve.

Titanėt shfuqizohen nė udhėheqjen e Kronit (Kronos, sipas N. Filipit dhe Saturnit sipas romakėve) dhe kanė qenė pėrsėri tė zhveshur prej bijve tė tyre, tė udhėhequr e tė shtyrė prej Zeusit, birit tė Kronit”.2

Kroni ka qenė i martuar me motrėn e tij, Renė (Retė) Rhea, qė e lindė Zeusin nėpėr terrin e natės dhe ia dha nėnės Gaia pėr kujdesje. Kur u rritė Zeusi i drejtoi vėllezėrit e motrat e tij nė luftė kundėr titanėve, ata e munden brezin e vjetėr dhe i dogjėn nė Tartaros (nė Tartar). “Grekėt kishin mjaft mite mbi krijimin e botės”, thoshte Neil Philipi (Neil Filipi), nė faqen vijuese.3

Kroni, ėshtė fjalė shqipe, madje gegėrisht, qė nė toskėrishte do me thėnė Krua, dhe ėshtė burimi i parė i botės, qė fillon me shqipen e vjetėr, sado qė grekėt e kanė ndėrruar nė Kronos, e cila nuk ia ndėrron fjalės origjinėn shqipe. Ajo ėshtė shtrembėruar vetėm pak, sa pėr tė thėnė. Mandej Rea, Retė, Renė janė trajta tė njėjtės origjinė tė fjalėve shqipe, qė d.m.th. “e reja qė ka marrė kroni”, pra “ėshtė martuar Kroni”. Shqiptarėt edhe sot e ruajnė kėtė origjinė fjalėsh tė paprekur, madje nė shprehjet popullore pėr krijimin e lumenjve prej burimit, edhe tė krojeve ku janė zhdukur vajzat tona, apo ku ato e gjejnė pėrfundimisht partnerin e tyre jetėsor. Te “krojet” dalin pėr kėtė qėllim, tė mbushin ujė dhe tė njohin njerėz ose humbin gjurmė.

Rea ėshtė nėna e Zeusit, Za i fortė, Zānė, pikėrisht po tė njėjtėn gjė qė e ka pėrmendur biografi i Pitagorės, kur shkruan pėr Zeusin4, i cili e ka gjithashtu emrin prej prejardhjes pellazgo-shqipe tė fjalėve, Za, Zan, Zana, tė cilat janė mė shumė gegėrishte, qė nė toskėrishte apo nė shqipe ėshtė Zė, Zėri dhe Zot apo Zanė, qė shprehin Zėrin e vjetėr tė Zotit, zotit pellazg, ilir, arbėr apo shqiptar. Ai dėgjohet nėpėr pėshpėritjet e fletėve tė dushkut, pra nė pėshpėritjet e “lisit tė shenjtė”, dhe prej kėsaj e ka prejardhjen fjala pellazgo-shqipe “dru” prej tė cilės e kanė edhe keltėt, apo “druidėt”5, tė cilėt kanė lėvizur prej Thrakės (Trakės), dhe ne po e pėrmendim kėtu njė vepėr tė re, vetėm pėr kėtė qėllim, sepse ajo do tė diskutohet qė prej fillimit. Vepra quhet “Djepi i njerėzimit/Nė gjurmė tė paraardhėsve tanė”, pjesa “Keltėt-gjurmim nė botėn e Druidėve”.6

Zanat edhe sot janė njėsoj sikur hyjneshat, sikur orėt e Zotit, dhe ora e mat kohėn. Kjo fjalė nė Egjipt na del me emrin e Zotit “ORO”, qė e ka prejardhjen e nga gjuha pellazgo-shqipe. Nė kjo rrjedhė edhe emėrtimi i greqishtes nga gjuha origjinale pellazgo-shqipe “oreadat”, qė rrjedhė nga e njėjta fjalė.

Druidėt e thonė “fjalėn kelte”, ndėrsa grekėt e thonė fjalėn e vjetėr “drya” dhe “dryade”7, dhe qė tė dyja shpjegohen pėrmes fjalėve shqipe nga fjala “dru”.

Tė mos e harrojmė fjalėn Homerit pėr Zeusin, hyjnisė sė parė tė Dodonės sė Sellėve, qė e kemi thėnė nė pjesėn e parė. Kėtu do tė merremi me disa libra qė kthjellin origjinėn e tij, pėrveē atyre qė i kemi shqyrtuar nė shkrimet e mia. Nė radhė tė parė po e marrim edhe librin e Ilir Cenollarit, shkrimtar, historian, eseistė e publicist nga Temani i Beratit, “Profecitė e Zotit tė Tomorit”, tė nxjerrė tė botuar nga Janalda, qė ėshtė njė studim i denjė historik.8

“Historia mė e lashtė e Shqipėrisė-thotė ai, grumbullohet, pėrmblidhet, vėrtitet, rrotullohet rreth Tomorit hyjnor, rreth malit-Zot, dhe aty gjen kulmet e saj, shkėlqimin e lavdisė, shenjtėrinė dhe madhėshtinė... Nga kreshta e Tomorit, mund tė shohėsh larg e thellė...Perėndia i ka pėrcaktuar fatin e mbrojtėsit tė jetės dhe tė natyrės, tė qiejve dhe tė pyjeve, tė burimeve dhe tė tė mbjellave, tė gjėsė sė gjallė dhe tė njerėzisė... Vėshtrimi i tij i perėndishėm endej tej e pėrtej, anembanė, poshtė e sipėr, larg e afėr, nė qiell dhe nė tokė... Zoti i Tomorit kish lindur para Budės, Krishtit dhe Muhametit. Zoti i Tomorit kish lindur me krijimin e botės, me ngjizjen e vetė malit... Dhitė e egra kėrcejnė shkrepave tė thepisura, luani i Tomorit zgjohet e kreshpėrohet dhe struket shkurreve tė dendura, lisat falltarė fėshfėrijnė profecinė e shenjtė...”.9

Orakulli i Dodonės-Zeusi-sipas Maksim Zotaj Greqia perpara grekeve
   
Pellazget-origjina jone e mohuar Shkrim i gjetur nė Apolloni

Njerėzit sikur thonė, “tė priftė e mbara, tė mbroftė i Miri”. Emri Tomorit lidhet e buron prej “Tomureve” tė Zeusit, vullneti i tė cilit shprehej maje lisit, tė cilat sipas autorėve tė lashtė nėnkupton “tė dhėnat”, “mendimet”, “parashikimet”, “urdhrat”, “ligjet”, “profecitė”, “kėshillat” dhe priftėreshat qė shėrbenin pranė orakujve tė Zeusit i interpretojnė me gjuhėn e lisave tė shenjtė.

Me emrin “malet e Dodonės” ekzistojnė dy male, Tomori i Berat-Skraparit dhe Tomari i Janinės,10 dhe qė tė dyja bėjnė pjesė nė Epir. Shikone edhe njėherė kėtė fotografi timen tė botuar nė punimet e mia.

Janė tre autorėt kryesorė shqiptarė qė e ndajnė Dodonėn:

1) Perikli Ikonomi, nė veprėn e tij shumėvjeēarė, qė e lė vetėm nė Shqipėri;

2) Niko Stylos, pėrmes veprave tė vjetra, qė veēanėrisht e quan nė Greqi;

3) Ilir Cenollari, qė e merr Dodonėn nė tėrėsi, nė malet e larta tė Epirit.

Kėtu mundė tė lidhen edhe shumė autorė apo historianė tė vjetėr e tė rinj, si. p.sh. Dhimitri Pilika11 , Fiqiret Barbullushi12 , Remzi Osmani13, apo edhe disa artikuj shkencorė tė Fatbardha Demit, e nė veēanti 3 artikujt e saj14, Avdi Ibrahimi15, Isuf Bajrami, Ridvan Muslija, etj., etj...

Mė tė denja kanė mbetur edhe kėto vepra:

  1. Arif Mati, me veprat e tij tė pamohuara, ”Mikenėt=Pellazgėt/Greqia ose zgjidhja e njė enigme” dhe “Shqipėria-Odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen”;
  2. Luis Beonlew, me veprėn e tij, “Greqia pėrpara grekėve”; dhe
  3. Dhimitri Pilika, me veprėn "Pellazgėt, origjina jonė e mohuar", etj.

Perikli Ikonomi, nė studimin jetėsor historik tė tij, “Dodona pelazgjike dhe Tomori i Zotit tė Pelazgėve”, sipas Vepror Hasanit16, i cili ka qenė i shkyēur pa mėshirė nga rrjedhat e kohės. Ikonomi ia kushton jetėn Tomorit tė Shqipėrisė, Zotit tė Pellazgėve dhe Dodonės sė shenjtė. Siē thotė autori i shkrimit, ai kishte mbetur i rrethuar prej njė heshtje tė madhe, qė i mbulonte tė gjithė, sidomos atė, pas kėrkimit tėrė jetėn e tij tė “orakullit tė Dodonės”.17 Tomori pėr te ishte monumenti mė i madh kombėtar i Shqipėrisė dhe pėr atė nuk kthente veshin as edhe njėherė regjimi i Shqipėrisė sė lirė, sado qė atė e shtyri tėrė jetėn nė kėrkim tė gjitha rrethanave historike pėr Tomorin e Shqipėrisė. “Nėse Olimpi- si thotė Ikonomi-mali i pėrmendur i Greqisė sė vjetėr, sot ka rėndėsi historike, ca nė shumė Tomori i Shqipėrisė duhet tė jetė mė i pėrmendur si selia parahistorike e Perėndive tė vjetra tė stėrgjyshėrve tanė Pellazgo-Ilyrianė dhe duhet tė ketė njė rėndėsi mė shkėlqyese pėr kohėn e vjetėr... A nuk e dini ju se shėnimet historike tė Herodotit, Hesiodit, Pliniusit, Pindarit, Plutarkut, Dionys Perigjitiut, Athanas Stragjiritit, Dydimosit, Eustathit dhe shėnimet gjeografike tė Strabonit, Skymnos Hiosit, tė Meletios e Barthelemyt e largojnė nga Janina vetiu Dodonėn dhe e sjellin kėtej nė veri tė Toskėrisė... d.m.th. nė Tomorin e Shqipėrisė sė lirė.” Ai thoshte “Shqipėri e lirė”, pėr t`u thėnė pushtetarėve mos kini frikė pėrderisa jetoni nė njė vend tė lirė, brenda Shqipėrisė, sepse ai i kishte studiuar tetė vite me radhė mirė kėto vepra dhe e dinte shumė mirė gjuhen greke gjatė mbarimit tė shkollės dhe studime nė atė gjuhė. “Tė studiohen mirė ato shėnime si dhe shėnimet e gojėdhėnat si mjet argumentesh, atėherė mund tė merret vesh mė mirė e vėrteta pėrkatėse, qė deri sot ende nuk ėshtė ndriēuar plotėsisht... Mali Tomor e ka trashėguar vetė emrin e tij dhe sa nuk e thotė qė unė jam Tomori i Zotit tė pellazgėve... Besa, sikur tė kishte pasur gojė do tė gjėmonte fort kundėr atyre qė e pėrbuznin dhe kėrkojnė t`i humbasin vleftėn e madhe historike.18 "Grekėt, si armiq e varrmihės tė pellazgėve, nuk mund tė trashėgojnė asnjė lidhje gjenetike me pellazgėt... Trashėgimia origjinale, e papėrlyer, e gjithėmbarshme dhe intensive e pellazgėve, ndeshet ekskluzivisht, si faktor i brendshėm, vetėm nė trojet shqiptare..."-thotė Dhimitri Pillika.19 Studiusi i heshtur i Orakullit tė Dodonės, Zotit tė saj, orakujve dhe zanave, mbeti Perikli Ikonomi.

Si bazė e merrte thėnien e parė e tė shtypur prej Homerit, nė veprėn e tij “Iliada”, kur Akili (Aqilehti), pėr ta pėrshėndetur Zeusin (Zotin) e Pellazgėve, nė formė lutjeje i drejtohej: “O Zot, mbret Dodonas pellazgjik, qė banon nė ato vende tė largėta e sundon mbi Dodonėn dimėrkeqe...” dhe vetėm Tomori kishte njė dimėr tė keq dhe tė ashpėr. Ikonomi e kishte provuar gjatė viteve tė jetės sė tij, nė kėrkim tė vendit hyjnor tė pellazgėve. Fjala greke, qė pėrmendej nga Homerit “dhisqimeros”, nė shqip do tė thoshte “dimėrkeqe”. Ajo zinte plotėsisht vend nė malet e Tomorit tė Shqipėrisė dhe rrethinat e saj, me atė klimė tė ashpėr e tė ftoftė. “Atje bėn njė dimėr i keq. Dėbora e mbanė malin tė mbuluar pothuajse gjithė vitin. Mbi atė mal fryn njė erė e ftohtė si akullimė. Ėshtė njė tmerr i vėrtetė. Atje gjen dėborė tė pashkrirė kurrė ndonjėherė. Dėbora ėshtė shekullore. Banorėt e atjeshėm thonė se mali ushton e gjėmon herė pas here. Ushtima e tij ėshtė e tmerrshme dhe pėrhapet si jehonė, madje thonė se ai gjėmon edhe pėr sė kthjellti. Nė kėto raste dridhet i gjithė vendi. Kjo ėshtė arsyeja qė njerėzit nė atė vend betohen: Pėr atė mal qė vret nė tė kthjellėt”.20 Edhe te gegėt thuhet edhe sot njė mallkim i tillė, “tė vraftė reja pėr sė kthjellti”, qė e lidhė rźnė (kujto Rea, Retė, Rźnė, Retė) me vdekjen “papritur”, pėr sė kthjellti, qė do tė thotė se Zoti i Madh e dėrgon rźnė dhe vetėtimėn kur tė duhet, prej sė kthjellti. Ai ėshtė Zot i Gjithėfuqishėm dhe ka mundėsi tė bėjė njė gjė tė tillė. Dodona e parė ėshtė nė Tomor, jo nė Janinė, ku nuk ka njė dimėr tė tillė dhe as fjalė tė tilla. Zeusi ėshtė Zot, jo Cojsi dhe lidhet me fjalėt e parė shqipe “ZOT”, qė vjen nga fjala shqipe. Populli i ynė, edhe sot thotė: “ky njeri ėshtė i zoti”, ose “i zoti je”, “si zotėri”, pra “si Zoti”, etj. dhe kėto fjalė lidhen me Zotin dhe vetėm me gjuhėn shqipe.

Ikonomi thotė sipas Hasanit se “Hesiodi, nė librin e tij (VII, 16) dhe Straboni nė veprėn e tij (VII, 19) e pėrmendin qytetin Sella tė Sellopisė si vend tė tempullit tė Dodonės dhe tregojnė se Sellopija ėshtė vend plot dhera (ara, tokė) pjellore nė drithėra, me plot livadhe tė mira pėr kullotje, ku ka tufa tė mėdhenj dhensh e me shumicė, ka tufa qensh e lopėsh nga ata qė i pėrdredhin ose i heqin zvarrė kėmbėt, kur ecin; ku banojnė dhe burra tė pasur shumė me dhen (do me thėnė dhenarė, pronar tė dhenve, tė pasur me bagėti) dhe tė pasur nė gjė tė trashė (qe dhe lopė) dhe nė kullotje (mushara). Thonė se tė parėt kenė qenė loparė (vuvotė), sipas skolastiut Traqin. Te Hesiodi pėrmendet se Dodona gjendet nė anėn e pėrtejme, larg nė kufirin e Epirit (tė Toskėrisė). Kjo, do me thėnė se ėshtė ana e kėtejme dhe bėhet fjalė pėr fushėn pjellore tė Myzeqesė dhe jo pėr fushėn e Janinės. Fusha e Janinės, tė gjithė ata qė e kanė parė e dinė mirė se ajo ėshtė njė fushėz e vogėl, fort e ngushtė, njė luginė qė nuk i pėrshtatet as thėnies sė Hesiodit, as tė Dionisyt, as tė Theusiatit dhe as tė Strabonit, tė cilėt flasin pėr njė fushė me gjerėsi e pjellori tė famshme nė drithėra, pėr kullota bagėtish, pėr ara dhe livadhe tė shumta, pėr fushė me tufė bagėtish, pėr fushė me tufė delesh e lopėsh. Fusha e Janinės nuk e kishte kėtė mundėsi, as pėr dhenarė me tufa dhensh tė shumtė dhe as pėr tė gjithė tė tjerat, qė pėrmend Hesiodi, Straboni dhe tė tjerė”.21

“Kush nuk e di qė krijimi i dy kolonive greke, Apollonia (Pojani) dhe Epidamma (Durrėsi) nuk erdhi si rezultat i pjellorisė sė fushės sė Myzeqesė, por tregtia erdhi qė nga shekulli i 6-tė para Krishtit”-thotė Perikliu. Nga fjalėt e tij tė mėparshme, e dimė se buajt e Myzeqesė i pėrkasin njė race tė vjetėr shqiptare. Aty, nė fshatin Sheqishtė, nėn gėrmadhat e fshatit Navosellė, pranė Fierit, ėshtė gjetur njė statujė bualli prej guri arduazi tė errėt, e cila na dėshmon pėr kėtė.22

Studiues tė tėrė janė pėrpjekur qė qytetin e Dodonės nga Dodona e Sellės, ta identifikojė Sellėn me fshatin Sul tė Janinės, sė bashku me fshatin Lopėsia, Lopēi apo Loparė; ndėrsa malin Ksirovuno apo Uliēka me Malin e Tomorit, por nuk kanė arritur t`ia dalin kėsaj pune. As gėrmimet e shumta arkeologjike, tė bėrė nga Evropianėt e tė tjerė nuk kanė mundur ta identifikojnė njė gjė tė tillė.

Arsyeja mė e thjeshtė qė i demanton ata ėshtė logjika se vendi ku ka qenė Dodona e parė e shikonte detin, kurse nga vendet e pėrmendura nuk duket deti. Aravantinoi, pasi studioi shėnimet e historianėve tė tjerė, tė vjetėr, theksoi vendimin se Tomori ishte mali i Ksirovunit, ndėrsa fshati Kastrica ishte qyteti i Dodonės, por nė epilogun e broshurės sė tij tė botuar nė Janinė nė vitin 1859 ai pohon se nuk ka argumente dhe prova tė plota se vendi i Dodonės nė cilėn krahinė ishte. Qyteti Sella i Dodonės nuk ka dyshim se ėshtė Sulova e Skraparit dhe se Sellopia ėshtė fusha e gjėrė e Myzeqesė, si pohonte Perikli Ikonomi. “Tė gjitha rrugėt ēojnė atje. Mollossi, nė veprėn e tij, volumi i I, faqe 122, thotė se qyteti Enissa dhe Ella (apo Sella, shtojmė ne, sipas emrit tė saj) kanė qenė qytete tė Orestiadės (Orestiadhės) sė Epirit (tė Toskėrisė)- ashtu si e thotė Ikonomi, sipas artikullit tė Vepror Hasanit.23

Ai vazhdon se Orestėt kanė banuar qė nga kohėt e lashta nė gjithė rrethin e Tomorit dhe Beratit. Krahina e mori emrin nga Oresti, biri i Agamemnonit, njė nga prijėsit e luftės sė Trojės. Ai kishte ikur kėtej pasi e kishte vrarė nėnėn e tij, pėr tė jetuar i fshehur nė rrethinėn e Beratit dhe kjo e mori prej tij emrin Orestiadė, siē pohon edhe Straboni (libri i VII, kr. VII, 8). Ne nuk po merremi me kėtė emėr, a ėshtė i rėndėsishėm apo jo, por po vazhdojmė mė tutje.

Me kėtė rast nuk na imponohet i njėjti emėr, sepse po tė kishte marrė tėrė krahina e Beratit nga Oresti, ajo nuk do tė kishte edhe sot kėtė shtrirje nė tėrė rajonin dhe nuk do ta kishte kėtė emėr-krahina e Beratit. Pra, kėtė “emėr” e ka “konstruktuar” kultura greke, qė e ka lidhur me emrin e Orestit dhe “ikjen” e tij nė krahinėn e Beratit, sepse “e ka vrarė nėnėn e tij”. Logjika shqipe nuk e lejon as sot ta vrasė njeriu “nėnėn”, sepse ajo e ka sjellė nė jetė, por djali e ka traditė qė ta hedhė nė rrugė, ose ti tregojė “atit”, sepse ajo ka bėrė diēka tė ligė.

Logjika e gėnjeshtarit pra lejon gjithēka. Grekėt janė falsifikatorėt e historisė. Neve nuk na imponohen “shpikjet” e tyre. Neve na imponohen emėrtimet, tė cilat i gjurmojmė, pėr tė ardhur te e vėrteta. Thėniet greke pėr Orestiadhėt, Orestiadėt apo vetė Orestiadė lidhet me Orestiadat, qė i kanė paraprirė femrat tona nė mitologji, pra Orėt, kur kanė sunduar ato dhe kanė pasur pėr ZOT tė vetes zotneshėn pellazge, Sellenėn, prijėse e Sellėve. Kėsaj i paraprinė tėrė besimi i vjetėr i PAGANIZMIT, qė edhe nė Egjiptin e lashtė, nė tė cilin merret me tė padrejtė “baza shkencore e krijimit tė Evropės”,24 paraqitet si njė rrymė e veēantė, e mbetur moti atje, apo si thonė ata se ėshtė “e ardhur prej Greqisė” –SELLENIZMI, e cila ka mbetur deri sot pa shpjegim tė mirėfilltė apo adekuat.25

SELENIZMI ėshtė mit dhe besim i hershėm pellazg e arbėr, qė ėshtė krijuar nė tokat shqiptare, me bazė nė Shqipėri, ku ndodhet Dodona e besimit pellazg edhe ka pėrjetuar njė shtrirje nė tė tri kontinentet, sot Evropė, Azi dhe Afrikė. Ajo ėshtė shtrirė nė gadishullin Arabik para islamizmit me “tre gra”, qė atje ėshtė quajtur “tre gru”, e cila ėshtė fjalė origjinale e gjuhės pellazgo-shqipe dhe ėshtė dėshmi e Sellenizmit nė mitet e Azisė. Sellena trajtohet si krijuesja e natyrės tokėsore, e njohur nė gjuhėn pellazgo-shqipe Dhé-mitra. Tek pellazgėt dhe trevat arbėrore Hėna pėrfaqėsohej nga Perėndesha Sellenė. 26

Kėtė do shohin nė ndonjė punim tė veēantė dhe nė vazhdimet e tjera...

1 Neil Philip, „Myten&Legjenden-Ursprung, Bedeutung und Bilderwelt von über 50 Mythen aus aller Welt“, faqe 22.

2 Po aty, faqe 22.

3 Po aty, faqe 23.

4 Shikone veprėn e Arif Matit, „Mikenėt=Pellazgėt/Greqia ose zgjidhja e njė enigme”, faqe 578.

5 Shiko prej tė njėtes vepėr, faqet 578-579.

6 Johann Groll&Mattias Schulz, „Wiege der Menschheit /Unseren vorfahren auf der Spur“, Spiegel, Vilhelm Goldmann Verlag, München 1998, faqet 166-167, pjesa „Die Kelten- Fahndung in Druidenreich“.

7 Arif Mati, e njėta vepėr, faqe 570.

8 Ilir Cenollari, “Profecitė e Zotit tė Tomorit”, Jonalda, pa vend tė botimit, nė vitin 2010.

9 Po aty, faqet 3-5.

10 Po aty, faqet 5-6.

11 Dhimiri Pilika, "Pellazgėt, origjina jonė e mohuar", Botimet Enciklopedike, Tiranė 2005

12 Fiqiret Barbullushi, „Homeri-historia, racizmi“, Botimet „Dita 2000“, Tiranė 2011.

13 Dr. Remzi Osmani, „Dodona e vėrtetė dhe ato tė hamendėsuarat“, http://kosovarimedia.com, 06 gusht 2012.

14 Fatbardha Demit, „Rruga e zbulimit tė emrit e besimit pellazg dhe i vashės krahė-shqiponjė“ , http://www.pashtriku.org, „Skllavėrimi i historiografisė zyrtare“ , http://www.dituria.se, 2 dhjetor 2010; dhe „Shteti i parė <grekė> ėshtė themeluar nga shqiptarėt“, tė dėrguar te autori, etj.

15 Avdi Ibrahimi, „Zanafilla e rrėnjėve tona“, tė dėrguar te autori.

16 Artikull i Vepror Hasanit, „Dodona e vjetėr pellazgjike jo nė Janinė, por nė Malin e Tomorit“, http://www.devolli.net, 16 janar 2013.

17 I njėjti shkrim, nė fillim.

18 Shiko thėniet e tij, tė pėrmendura nė shkrimin e Vepror Hasanit, po aty.

19 Dhimitri Pilika, "Pellazgėt, origjina jonė e mohuar", Botimet Enciklopedike, Tiranė 2005, faqe 293.

20 Po aty, Vepror Hasani, fjalėt e Perikli Ikonomit.

21 Fjalėt e Perikli Ikonomit, nė artikullin e Vepror Hasanit.

22 Po aty.

23 Po aty.

24 Shiko kėtu veprat Henric L. Wuermeling, „Auf der Suche nach Europa/Zeitreise duch die Geschichte“, Langen Müller, München 2005; Grup autorėsh, „Wie sie damals lebten-im Griechenland der antike”, Deutsche Ausgabe, Time-Life Bücher, Amsterdam, 1997; Gerold Dommermuth-Gutrich, “Mitet mė tė famshmet e lashtėsisė”, emri origjinal i veprės “50 mitet klasike”, Spektėr/Botimet MAX, Tiranė 2006; “Atlas der Weltgeschichte, von 10`000 vor Christus bis heute“, H.F.Ullmann, Ullmann Publishing GmbH, Postdam 2013; Neil Philip, „Mythen&Legenden-Ürsprung, Bedeutung, und Bilderwelt von über 50 Mythen aus aller Welt“, Mondo-Verlag AG, Vevey/CH 1999; dhe Johann Groll&Matthias Schulz, „Wiege der Menschheit /Unseren vorfahren auf der Spur“, Spiegel, Vilhelm Goldmann Verlag, München 1998, etj...

25 Shiko artikullin e Fatbadha Demit, „Rruga e zbulimit tė emrit e besimit pellazg dhe i vashės krahė-shqiponjė“, http://www.pashtriku.org, tė dhėnė edhe nė Simpoziumin e II-tė Ndėrkombėtar “Pellazgėt, gjuha dhe pasardhėsit e tyre”, Tiranė, 7-8 Nėntor 2012.

26 Shiko artikullin e Fatbardha Demit, po aty.

 


 

 


Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .