Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Nga i njejti autor:

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VI)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VIII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IX)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (X)
KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (II)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (III)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (V)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VII)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VIII)

Ballina / Histori kombėtare - EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)

 

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)

Brahim AVDYLI:

 

Veprėn e tij e fillon Henric L. Wuermeling me njė kėrkim tė gjetjes sė bazave tė vjetra tė Evropės. Ai e nis kėrkimin prej Zeusit, prej Zotit tė Madh, qė ėshtė pellazg hyjnor, pra Shqiptar, dhe i cili e sjell, apo e rrėmben apo e grabitė me fjalė Princeshėn Evropa dhe lundron pėr nė qytetin e pėrjetshėm, d.m.th. tė amshuar, pra nė Kretė, d.m.th. nė Bashkimin Evropian.

Ai e fillon njė punė tė tillė me njė mit, me kualifikimet e besimit njerėzor dhe merr para vetes njė mori veprash tė Gjermanisė e tė Kontinentit tė Evropės dhe tė Botės, qė i vė nė listė tė librave. Ne, e dimė kėtė listė.

Po e marrim njė vepėr tjetėr, mitet mė tė famshme tė lashtėsisė, tė Gerold Dommermuth-Gutrich1, tė pėrkthyer nė gjuhėn shqipe me licencė nga gazeta “Shekulli”, e cila paraqet njė vepėr tė veēantė tė 50 miteve mė tė njohura tė lashtėsisė. Nuk thuhet asgjė mbi prejardhjen kombėtare, por ato paraqiten si “mite tė lashtėsisė greke”, qė nėnkupton Greqinė.

Kur tė thuash “tė lashtėsisė greke”, ne detyrohemi tė gjurmojmė prejardhjen e kėtij cilėsimi. Etnonimi “grek” ėshtė sajuar prej kombit tė madh pellazg, i cili ėshtė marrė nga sistemi matriarkat dhe nuk e shprehė etnonimin grek, por sajimin e tij artificial. Ithtarėt e sistemit matriarkat ishin “adhuruesit e kultit tė Greėve”, d.m.th. “gratė plaka”, grave plaka, qė rrjedhė nga Graia, Gruja nė gjuhėn e mbetur gjallė tė gjuhės sė sotme shqipe, ndonėse e ka ndėrruar nėpėr luftėra formėn e shkrimit. Prej tyre e ka prejardhjen fjala greke “Graicos”.

Ky kult matriarkal u zėvendėsua nga tė sapoardhurit e tjerė nė atė vend, pra sot nė Greqi, me kultin e “Hellos”, e cila ėshtė zanafillė e dytė e “grekėve”, pos mitit tė Helenit, birit tė Deukalionit. Edhe kėtė duhet ta dimė...

Greėt (Gratė) ishin tri veta, tė cilat e shikonin fallin me tre pėllumba, dhe ngjyra e flokėve tė tyre ishte sikur ngjyra e pėllumbave.

Kulmi i kėtyre gjėrave ėshtė se pa dashur u ėshtė dhėnė nga romakėt emri “grekė” atyre qė kanė ardhur tė “graicot” apo “graieci” dhe i kanė pėrzier me kėtė tė ardhurit nga njė fis nga kombi i madh pellazg, qė fliste kėtė gjuhė, sot gjuhėn shqipe, i cili vinte nga Epiri, tokė shqiptare. Ata e pėrhapėn etnonimin e tyre tė rrejshėm apo tė gabuar vazhdimisht “grek”.2

Krijimi i nxitur i arkeologėve, pa ditur se ēka po krijonin, krijimin e “Lenearit B”, pa asnjė pėrqasje me dialektin e sotėm gegė, qė ėshtė njė dialekt i vjetėr i Shqipėrisė sė Veriut dhe tė Kosovės, dhe ėshtė gjuha mė e afėrt me greqishten e lashtė, e zėvendėsuan me prova tė prekshme tė folmen e kėtij qytetėrimi, me qytetėrimin e “grekėve”, “graikove” tė lashtė, pra tė pellazgėve.3

Asnjė vepėr e tėrė Evropės dhe botės, tė shkruara dhe tė botuara po kėshtu, nėn shtytjen e “grekėve” dinakė, qė ngrihen lartė me mundin e tė tjerėve, popuj tė shtrirė pėr dhé, tė lindur prej Zotit tė Madh, qė tė punojnė pa fjalė, nuk ėshtė shkruar pėr tė vėrtetėn shkencore tė zanafillės sė Kontinentit tė Evropės. Madje askush nuk ka guxuar tė pohojė se poemat epike, qė merren si veprat e para tė shkrimit letrar tė botės dhe tė Evropės kanė qenė rapsodi pellazge tė traditės gojore, tė devijuara, tė shndėrruara dhe tė manipuluara nga pushtuesit “grekė” dhe heronjtė e tyre, si Akili, Uliksi (Odiseu), Agamemnoni, Priami, Heleni, Parisi, Hektori, Kasandra apo Enea, etj., qė i kanė pėrdorur qė ti shėrbenin kauzės sė pushtuesve helenė, nuk kanė qenė “grekė”, por edhe ata pellazgė.4

Edhe Atlasi i historisė sė botės, i hartuar nga njė kuadėr i autorėve tė njohur tė prirė dhe tė udhėhequr nga historiani Dr. Geoffrey Wawro, tė botuar nga ana e “Millenium House”, Pty Ltd. 2008, u gjėnė vend tė parė nė botė Athinės, Spartės, Romės, Arabisė dhe Indisė, krahas tėrė Evropės dhe Botės, me Kinėn nėpėr histori dhe fillimin e botės e lė nė errėsirė. Ai fillon me regjionet e Irakut dhe Egjiptit, qė janė 3000 vjet para Krishtit, tė cilėn njerėzimi e quan “djep tė qytetėrimit”, sikurse shumė tė tjerė, qė e quajnė kėshtu.5 Harrohen shkrimet e vjetra tė botės, qė vinė prej Evropės, tė ruajtura nė muzetė e saj. Sikur fillon ajo, pa e shqyrtuar origjinėn e domethėnien e tyre.

Ne

 po e shqyrtojmė emėrtimin “atlas”, sepse ėshtė fjala e parė. At-las do tė thotė rrėfimi qė , apo e la pas ati ynė i madh pėr botėn. Vjen nga fjala shqipe, pra arbėrore, avranitase dhe ėshtė mjaft domethėnėse. Rrėfimi i atit qė ua brezave trashėgim botėn, si ėshtė bota. Ndėrsa, fjala “miti” shpjegohet mė mirė nė veprėn tjetėr “Miten dhe legjenden”, tė botuar nga Neil Philip, me 50 mitet nga e gjithė bota, nė tė cilėn thuhet se mitet janė “rrėfime, histori dhe legjendė”, tė cilat, sipas mundėsisė sė besimit tė njeriut “fillon prej Egjiptit”, 6 me Zotin e Krijimit, qė ėshtė atje “Re-Atum” apo “Ra-Atum”, siē thotė Xh. Katapano.

Kjo lidhet me fjalėn dhe veprimin, tė dėshmuar prej analizuesve tė kėtyre miteve, qofshin prej besimtarėve, prej antropologėve, etnologėve, psikologėve, ose kritikėve tė letėrsisė sė lashtė e tė re, qė kanė shpjegimin e vetėm pėrmes ilirishtes/shqipes. Xhuzepe Katapano e fillon prej themelimit tė botės e deri te alfabeti fonetik egjyptian. Autor i hieroglifėve fonetike tė Egjyptit ishte THOTI, “i dituri i tė diturve”, qė shqiptonte fjalėt krijuese tė gjithėsisė, dhe qė ishte i pranishėm gjatė shqyrtimit tė “peshės sė zemrės”, nė praninė e Perėndeshės Maat, apo Mįt, pra Perėndeshės sė Drejtėsisė.7 Njė karakteristikė e kupės qiellore ėshtė SFINKSI, emblema nė gur e njė race qė e nderonte DRITĖN, si gjėnė mė tė afėrt me ZOTIN, adhurueses sė DIELLIT, qė ėshtė raca e vjetėr boreale ilire, pra pellazgėt, d.m.th. shqiptarėt, pra kaukazianėt dhe shqiptarėt e rajonit aziatik nė mes tė Detit tė Zi dhe Detit Aziatik; baskėt e Spanjės; Amitėt dhe Semitėt e Afrikės dhe Azisė; indoevropianėt e Azisė dhe tė Evropės, etj.

THOTI nuk ishte njė egjiptian i vėrtetė, por boreal, pellazgo-ilir, shqipfolės, krijues i doktrinės DRITĖ, shfaqja e tė cilės ėshtė DIELLI, simbol i ZOTIT NJĖ, ATUM ose TEM, qė nė kuptimin e tyre tė drejtpėrdrejtė nė shqipen e sotme, do tė thotė nė kėtė mėnyrė:

  1. AT=at=baba; U=unė; M=, mėmė;

  2. T=tatė=baba; E=e; M==mėmė.8

Unė jam TEMI, i vetmi NJĖ, arsyeja e jetės, Burimi i Vetėm i ēdo ekzistence9, ndėrsa RA ėshtė emėrtimi i asaj qė vjen nga lart, nė njėjtėn formė me fjalėn shqipe, me rėnė nga lartė, me tė cilėn RE ėshtė e njėjta fjalė.10 E vėrteta ėshtė rikthyese si drita e Diellit, apo siē thoshte Jezu Krishti, “unė jam ringjallja dhe jeta, ai qė beson tek unė, edhe sikur tė jetė i vdekur do tė jetojė, dhe cilido qė ėshtė i gjallė dhe beson tek unė, nuk do tė vdesė kurrė.”11

Ekziston njė SFINKS etrusk, me kokė tė femrės, trup tė luanit e krahė tė shqiponjės, simbol boreo-ilir; dhe njė SFINKS hitit, njė popull qė njėsohet me popullin trojan dhe etrusk, me kokė tė femrės, e lumtur nė pavdekėsi, pėr dallim nga SFINSKI i Gizės, qė e ka njė kokė burri, qė dallojnė nė parimin e gjinisė, njėra palė e ka anėn femėrore e tjetra atė mashkullore, pra matriarkatit dhe patriarkatit, qė dallojnė edhe pėr kohėn e ndėrtimeve.12 Sipas arbėrishtes apo shqipes moderne, i pari i shtetit, faraoni, do tė thotė fara e jonė, fisi (fara= fara; onė= e jonė), Faraoni ishte mbreti i parė qė mbretėronte apo qeveriste njerėzit e Nilit, dhe i dėrguari i parė prej Zotit, pėrfaqėsues i tij nė tokė, ndėrsa “Kryetar i Kryesisė sė Shtetit”, njė mėkėmbės i Faraonit, pra Kryetar i Qeverisė ėshtė Zįt, qė nė tė njėjtėn kohė kishte detyrėn e priftit mė tė lartė tė shtetit. Faraoni emėronte Kėshillin e tė Dhjetėve, i ngjashėm me kabinetin e qeverisė nė shtetet demokratike, me dekret mbretėror, tė quajtur UDJA, etimoni i sė cilės ėshtė, pa asnjė dyshim, fjala e shqipes dhe e arbėrishtes, UDHĖ-A, qė do tė thotė pikėrisht: rregull, normė, ligj, komunikim, arsye, drejtėsi. UDJA ėshtė ligji nė kuptimin mė tė gjerė. Si thotė Katapano, ”Shkenca, nė kuptimin mė tė gjerė dhe mė tė qartė tė fjalės, kėrkon ndjeshmėri tė lartė intelektuale, plot vėmendje ndaj bashkėlidhjeve tė disiplinave mė tė larmishme.

Popujt kurrsesi nuk kanė mbetur nė vend...” 13

Nė Egjipt, nė Mesopotami, nė Palestinė, nė Lindjen e Afėrt, Anadollin e gjerė, si dhe nė rajonet e tjera tė botės e gjejmė kudo farėn tonė, iliro-pellazgėve tė vjetėr, ilirėt, trojanėt, etrusket, hititėt, dhe mė vonė romakėt, etj.

Kur tė merret shqyrtimi gjeografik i prejardhjes sė Evropės, nė rrafshin e saj mitologjik, sillet nė Kontinentin e Afrikės. Mė pėrpara grekėve, fenikasit janė vendosur nė brigjet siriane, kanė zotuar zonat lindore tė Mesdheut. Fenikasit ishin semitė qė rridhnin nga Kanaenėt e famshėm tė Biblės, tė cilėt grekėt i quajtėn “fenikas”. Bibla nuk e njeh kėtė emėr dhe pėrmend vetėm emrin e “Kanaanėve”.14 Legjendat e EUROPĖS dhe KADMOSIT zbulohen nė rresht pas rreshti, sikurse emrat e tjerė tė mitologjisė, qė shpjegohen nė saje tė shqipes sė sotme, Zeusi, Akili, Afėrdita, Apolloni, Artemisa/Artemida, Hera/Hėna/Ndera, Hadi/Hades, Ari/Aresi/I Pari, Athina/Thina/E thėna, etj.

Pjesa mė e madhe e kėtyre emrave kanė zanafillė pellazge, pra prej Pellazgėve hyjnorė, siē na bėnė tė ditur Homeri15, duke shpjeguar e dhėnė nė radhė tė parė origjinėn e Zeusit prej DODONĖS pellazge, pra EPIROTASE, nė vendin e ashpėr tė SELLĖVE, fis iliro-pellazgė, pra e themi ne- SHQIPTARĖ.

Emri i vendit EPIUR ėshtė shtrembėruar nė EPIR, qė do tė thoshte “I pirė, i dehur nga vena”, greqisht OINEU/OINEA, qė sot nė tė folmen popullore greke (demotike) atė do ta quanin ATVERA (Ati i verės) dhe emri vendit EPIR (greqisht ISPIROS), vije prej kėsaj, qė evropianėt perėndimorė e quajnė EPIRUS, ku pėr shkak tė eufonisė e ka ndėrruar vendin e U-sė me R-nė. Nga shkrimtarėt grekė na ėshtė i njohur se Oineu ishte mbret i ETOLISĖ16, e cila kishte si kryeqytet Kalidonėn, d.m.th. “Kalin e dhėnė”.17 Epiri e ka rrjedhėn e vet prej djalit tė dytė tė Euritemės dhe Testit, pranė Ifiklisė, Evipin.18 Oineun apo Atin, qė ndryshe i thonė Atunis, apo Kalorėsin e Parė, e gjejmė edhe nė Dhiatėn e Vjetėr, kur ati i tij, Abrahami (Brahimi) shkoi ta flijojė djalin e tij, Isakun, qė frikohej shumė dhe e quanin Friksi, qė ėshtė i njėjti person me Isaakun, dhe rrjedhimisht me Oineun apo Atin. Vėrtetimin e kėsaj e gjejmė edhe te Diodori, se Isaaku apo Friksi, i biri Nefelit, ėshtė Kalorėsi i Parė.19 Nė vazen etruske, na ndėrrohet pak emri “AEKAS” nga “OIENEA” nė “IKSION” dhe me shndėrrimin e dyfishte prej “AE” nė “OE” dhe tė “KS” nė “S”, ajo bėhet “FSHIONAS”, qė ka kuptimin se “ishte i jonėve apo i iliadėve tė parė”, dhe prej kėsaj apo kėtyre e ka marrė edhe emrin domethėnės “Iliada” e Homerit, sikurse “Odisea”, d.m.th. Uliksit, qė ne, nė mermer, i shohin me plis tė bardhė (borealė) tė shqiptarėve, edhe sot.

Friksi ishte i njėti me Isaakun, Oieneut, apo Atit tė parė, qė ishte burrė i Tiros, dhe ishte me emrin KRITEA (KRITHEA), qė nė avranitase/arbėr/shqipe do tė thotė nė KRYE TĖ FISIT, KRYE apo PATRIK (i provuar), nė radhė tė parė si farėmbjellės, si djalė bujku, qė mbolli dhe e korri me elb e grurė atė tokė, qė mund tė mėsojmė nga Dhiata e Vjetėr, Gjeneza.20

“Fjalorin” e Marko Boēarit e gjejmė se KRITEA nė tė folmen avranitase, pra arbėrore apo shqipe i thonė ELBĖ.21 Atin e parė, Patrikun, nė avranitase e quajnė LULE. Emrin LULE e kanė e greqizuar e shtrembėruar nė LULOS. Po ta marrim parasysh tingullin L tė dialektit toskė dhe J tė dialektit gegė do tė kemi emrin JULE. Ky personalitet JULE, JULIE (JIULIE) apo PIKO, apo NANA ose OINEA ėshtė njė nga dymbėdhjetė hyjnitė olimpike dhe njerėzit e hyjnizuar e quajnė ARI (I PARI), por edhe DIA, dhe me te emėrtohet KORRIKU sipas latinishtes JULI.22 Ari, greqisht Aresi, ėshtė I PARI, Elinas (Helenas), qė do me thėnė I ARTI apo Nakoja. Nakoja dhe Sharria janė djem tė Jonit, apo si e gjejmė karakterizimin “ishte mė i devotshmi i njerėzve”.23

Nga tekstet e ruajtura nėpėr tė tėrė hapėsirėn mesdhetare ėshtė teksti i Mumjes sė Zagrebit dhe teksti i Dodekadeltos (dymbėdhjetė pllakave) Grottinos sė Kretės, me pėrmbajtje historike, llamarinė ari tė Pi(y)rgit, qė janė gjetur nė Pirgi tė Toskanės (Itali), nga zonja Falconi, ndihmesė e profesorit etrusk Massimo Pallotino. Dy janė tė shkruara nė etruskishte dhe e treta ėshtė e shkruar nė kartagjenase (cartagenése), gjuhė tė cilėn evropianėt e quajnė gjuhė punike, dhe ruhen nė Muzeumin Kombėtar tė Romės, nė Villa Giulia, qė konsiderohen se janė themeluar nė fillimet e shekullit 5-tė p.e.s.24

Kjo pllakė e artė i ėshtė kushtuar mbesės sė IONIT (Jonit), nė grafi (shkrim) qė fillon nga ana e djathė, pra “E jona”, “Tanėt”, dhe kartagjenasit hyjneshės i thonė Tįnit (Tįvit). E para ėshtė shkruar me alfabetin jonik, i dyti me alfabet dorik. Tirenasit janė njė nga tre fiset etruske, etruskėt janė jonike, dhe jonėt njė nga tė shumtėt fise pellazgjike.25 Pra, mbishkrimet e Grottinos sė Kretės janė tė shkruara me dorė, nė dorike, dhe ruhen pikėrisht nė Evropė.

Emri i shkrimit “dorik” rrjedhė prej fjalės “dorė”, nė gjuhėn e sotme shqipe, sepse tė shkruhet nga njeriu shkruhet me anė tė dorės. Prandaj, quhet “dorik”. Dhe, nėse ka filluar prej Kretės, e ka fillimin prej arbėrve, jo prej grekėve.

Emri Italia ka mbetur sipas sė folmes sė vjetėr tirene, pra me gjuhėn e vjetėr tė Tirenejve tė lashtė, qė ishte njė fis i lashtė i pellazgėve apo i shqiptarėve tė sotėm, I TALĖ, do me thėnė vendi i Talit (Tauros, Talos).26

Etruskėn (Toskėn), a Etrunjėtėn e ka folur edhe Prometheu apo Thalin a Talin, nga e cila e ka marrė emrin ITALIA, i quajtur edhe Tauro, qė nė folmen e sotme shqipe i thonė KA, e gjejmė edhe emrin e Kadmi Milisit. Pėr-mė-theu, qė ėshtė fjalė shqipe pėr Prometeun, ėshtė i njėjti me mėsuesin e Akilit, Finikun, i njohur mė shumė si Centauri Kiron, si dhe Kadmi Milisin apo Thali Milisin. Ai vajzė tė tij e kishte Semelin. Kadm (Kadėm) Milisi ėshtė Heleni i parė, dhe ndėrmori kohė tė shkruaj historinė “Ndėrtimi i Milisit dhe i gjithė Jonisė”, qė ėshtė zhdukur, nė katėr vėllime. Grekėt e mėvonshėm thonė se ai ka jetuar nė mesin e shekullit tė gjashtė (VI) para erės sonė, por ne ia shtojmė edhe njė mijėvjeēar, sepse duhet ti afrohet tė vėrtetės. Ata thonė se Fenikasit i gjetėn (i shpikėn) shkronjat, ndėrsa Kadmi i solli nė Greqi. Kadmi ėshtė Finiku, pra Prometeu, babai i Semelės dhe vetė Thali apo Tali.

Kėtu duhet tė tipizojmė historinė e shkrimit, se kėtu ėshtė fjala pėr shpikje tė shenjave dhe jo aspak pėr shkronjash, shpikja e tė cilave ėshtė Athinaja, Altea e quajtur kėshtu nga etolėt, me ē`rast i gjejmė fjalėt “SENENĖ A THE”, karakterizimin e shkronjave, qė do tė thotė “shėnova apo gdhenda alfėn” apo “e emėrtova alfėn”. Shenjat janė paraqitjet e ndryshme qė shqiptohen si tingulli i parė i asaj qė do tė shqiptohet dhe kjo ėshtė baza e alfabetit fonetik.

Shpikės i kėtyre shenjave ėshtė Danai, qė ishte gjysh i Thalit apo Kadmit, apo Prometheut (Prometeut) apo Finikut. Ato i bėri nė Laka tė Demonit, nė Libi, ku ishte mbret, i tė emėrtuarės ndryshe FINIKISĖ. Shenjat apo shenjat e alfės (alfabetit) tė Danait janė ruajtur nė diskun e Festosė. Nga qė shenjat e Danait ishin shenja tė grafisė hieratike (priftėrore), Thali apo Prometeu bėri shkrimin e popullit dhe pėr te gjejmė tė dhėna edhe nė pasqyrėn etruske, ku e kemi Talin (Thalin) me vajzėn e tij Turan (Semelės) me tė vėllanė e dhėndėrin e tij.27

Diku i Festit, qė ka shpėtuar nga zhdukja dhe ruhet ėshtė alfabeti fonetik prej Ermit tė Parė, nga Egjipti, qė rrinė me Apolonin, nga e ashtuquajtura Greqi dhe ka nė rrobėn e tij simbolin e alfabetit, qė dihet se ėshtė Ermi i Parė, por tė dhėnat gjeologjike janė zhdukur. Ēdo simbol ėshtė figurė-shkronjė dhe ėshtė mbėshtetur alfabeti sllav, i ashtuquajtur alfabeti i gllagolicės.28 Shenjat i kanė shfrytėzuar mė vonė Ēirili dhe Metodi pėr tė hartuar alfabetin e gllagolicės pėr liturgjinė fetare sllave nė kishat ortodokse, tė cilat, edhe shumė vonė janė quajtur kisha serbe.29

Nė lashtėsi ekzistonin dy alfabete, alfabeti i klerikėve dhe tregtarėve, pra ato u pėrkisnin gjuhėve priftėrore dhe popullore. Penda e Mullirit me ujė dhe shtjellėsin e mullirit me erė, pra qerthullin, qė duhej tė ishin dy nga shumė shpikjet teknike tė Thalit (Talit) a Prometheut, atėherė mund tė themi se mullinjtė, mullinjtė, termilėt, milisėt apo miliejtė janė nga jonishtja, dhe fillon nga mullinjtė me erė, sipas fjalėve “tė erė milles” apo “tė erė mullitė”. Nė tė folmen avranitase i thonė “mulli” millos-it, dhe “mulli t`er`s apo t`er mulli.30

Pellazgėt janė ata qė me kanal tė nėndheshėm hodhėn ujėrat e Nilit nė tė quajturat sot Fushėthella tė Mallkimit apo Gropa tė Demonit, e thirrur nga tė ashtuquajturit “grekė”, pra nga “graicos”, nga grekėt e lashtė, qė janė pellazgė, pra iliro-pellazgė lakedemonos, kur e ndalėn ujin.

Lakodemonėt e kanė shkurtuar nė Libi, tė cilėn judejtė, qė janė njė fis tjetėr i hititėve, aty e emėruan Parajsėn. Kariasit nuk paguanin tė Minosi haraq, i cili ishte bashkėmbret, pra greqisht “Amfianakta” dhe shumė e quajnė Iovati, qė e shkruar mė saktė ėshtė Iobati dhe i shkruar edhe mė saktė ėshtė Iobeti, alias Karait apo Ikaros.31

Nga Dhiata e vjetėr, kur mėsojmė emrin Ismail, bir i Abrahamit (qė i thonė te shqiptarėt Brahim), me shėrbėtoren egjiptase Agar tė Sarės, i cili banonte pėrballė tė gjithė farefisit tė tij, kemi fjalėn kare, nė kuptimin pėrballė. Atė fjalė e gjėjmė edhe sot te avranitasit (pra ēamėt) nė fjalėn e pėrbėrė karshi (karėsi, kur si), qė do tė thotė pėrballė, para syve. Nė Dhiatėn e Vjetėr e nėnkupton vendin pėrballė Greqisė, d.m.th. Azinė e Vogėl.

Ikari pėr rrjedhojė ėshtė nga Laka e Demonit, ėshtė ikanak lakedemonas, nė vendin pėrballė Greqisė, tė quajtur edhe pėr kėte Karia, qė siē ėshtė e njohur ėshtė nė Azinė e Vogėl, apo Anadoli apo Ilidė (Ilidhė), do me thėnė nė anėn ku del dielli, anėn ku lind dielli.32

Pėr kariasit, tė ardhurit prej Kretės, e kemi tė dhėnėn se shumė herė i kanė quajtur Lelegė (le le jes), prej tė folmes pellazgjike, ndėrsa tė gjithė pellazgėt i kanė quajtur prej fjalėve tė ngjitura “pjellaz je” dhe “tė lindurės tokė”, “pjellė bardhė”, pra “boreanė” ose “borealė”, prej fjalės “borė”, qė kishte nė malet e larta tė Tomorit dhe Tomarit, ku e kishte selinė e shenjtė Dodona e Zeusit tė Madh; dhe athinasit e parė tė Athinės, pjesėtarė tė familjeve tė rėndėsishme besonin nė Zeusin Karias, d.m.th Dias. Salmoneu ėshtė quajtur Ikaro dhe Kara tė vetėquajtur Dias (Zeus) dhe ai ėshtė Ikarios dhe Thalis. Bijat e tij kanė qenė vajzat e famshme tė Karait apo Ikarios, apo Amfianaktas, a Sarpedonit a Thalit, pra bijat e Thiestit, qė nė Athinė i quanin me emrin e pėrbashkėt Kariatide dhe atyre u ėshtė kushtuar njė nga dy tempujt e Akropolit tė famshėm tė Athinės.33

Edhe autori Henric L. Wuermeling, nė veprėn e tij “Njė kėrkim kah Evropa/ udhėtim kohe nėpėr histori”, kapitullin e dytė e ka Athinėn, si “vend i shfaqjes” apo “ekspozim i teatrit” dhe “vend i demokracisė” 34, por Athinėn nuk e “njeh” mirėfilli dhe shumė gjėra ia ka vendosur shtrembtė...

Si na pohon Niko Stylos nė veprat e tij, dhe sidomos nė veprėn “Etruskishte-Toskerishte”, emrin e Elinit, si e kemi tė shkruar nė shkrimin origjinal ELINI, pra Oineut, apo Nakos, bashkė me tė vėllain e tij, Sharria, i cili ka qenė mbret nė Atikė dhe “u helenizuan” nga athinasit me pa tė drejtė. Nuk ishin helenė nga origjina, por jonė pellazgjik, pra JONAS, dhe nuk ishin grekė (helenė), por pellazgjik qė u helenizuan. Sharria, vėllai i Elinit, e ka zbuluar sharrėn, nga nofulla e gjarprit, si njė nga shpikjet e tij tė mėdha, dhe nė gjuhėn shqipe i thonė kėshtu, d.m.th. Sharra, qė u ka shėrbyer pėr tė sharritė drutė. Grekėt e kanė greqizuar nė Sarpedon prej Sarpėdhon, pra Sarpė dhona, qė ne edhe sot mund tė themi Sharpė dhona dhe Sharrė dhona, 35 mirėpo, ky emėr nuk ėshtė sinonim i Sharrias, sepse Sarpedoni ėshtė vėlla i Minosit, tė quajturit ndryshe, Nako apo Ati apo Nana. Jo. Sharria ėshtė mbret i Atikės, vėllai Nakos, bir i Jonit apo Jonaut dhe shpikėsi i sharrės sė druve tė ndėrtimit.36


 

Nė vazhdimėsi, do tė shohim si do tė analizojmė kėtė ēėshtje...

1 Gerold Dommermuth-Gutrich, “Mitet mė tė famshmet e lashtėsisė”, emri origjinal i veprės “50 mitet klasike”, Spektėr/Botimet MAX, Tiranė 2006.

2 Shiko Arif Mati (Aref Mathieu), veprėn “Mikenėt=Pellazgėt/Greqia ose zgjidhja e njė enigme”, Plejad, Tiranė 2008, faqe 576.

3 E njėta vepėr, faqe 39.

4 E njėta vepėr, po aty, faqe 576.

5 „Atlas der Weltgeschichte, von 10`000 vor Christus bis heute“, H.F.Ullmann, Ullmann Publishing GmbH, Postdam 2013, faqe 21, „Der Anfang“ (Fillimi).

6 Neil Philip, „Mythen&Legenden-Ürsprung, Bedeutung, und Bilderwelt von über 50 Mythen aus aller Welt“, Mondo-Verlag AG, Vevey/CH 1999, nė „Hyrje“, faqe 6.

7 Xhuseppe Katapano, „Thot-i fliste shqip“, Botimet Enciklopedike, Tiranė 2007, faqe 55.

8 Po aty, faqet 48-49.

9 Po aty, faqe 50.

10 Po aty, faqja 51.

11 Po aty, faqe 53, marrė nga Dhjata e Vjetėr, Gjoni XI, 23.24, tė dhėnė shqip nga Arbėr Xoxa.

12 Shiko shpjegimet nė faqet 52 e 53.

13 Po aty, faqet 56 e 57.

14 Arif Mati (Aref Mathieu), “Mikenėt...” faqe 291.

15 Homeri, „Iliada“, Kėnga XVI, Vargjet 233-234.

16 Kjo do tė thotė se Etolianėt janė abėr/epirotas, e jo “grekė”. Nė atė kohė, nuk ka “grekė”, pos “graicos”.

17 Niko Stylos, “Etruskishte-Toskerishte”, West Print, Prishtinė 2010, faqe 86.

18 Po aty, faqe 87.

19 Po aty, faqe 111.

20 Po aty, faqe 112.

21 Po aty, faqe 113.

22 Po aty, faqet 123-124.

23 Po aty, faqe 63, sipas Apollodori, Libri 3. XII.6

24 Po aty, faqe 55-57.

25 Po aty, faqe 55.

26 Po aty, faqe 133,

27Po aty, faqet 157-159.

28 Niko Stylos, „Historia e shenjtė e Avranitasve“, Printig Press, Prishtinė 2004, faqe 112.

29 Shiko punimet e mia, „Armiqtė mė tė rrezikshėm gjatė reines sė Perandrisė Bizantine”, sidomos pjesėn IV.

30 Niko Stylos, “Etruskishte-Toskerishte”, faqet 160-161.

31 Shiko faqen e atyshme, 143.

32 Po aty, faqe 141.

33 Po aty, shiko faqet 142-143.

34 Henric L. Wuermeling, „Auf der Suche nach Europa/Zeitreise duch die Geschichte“, Langen Müller, München 2005, faqe 16.

35 Po aty, faqet 103.

36 Po aty, faqe 105.


 

 


Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .