Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

Nga i njejti autor:

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (II)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (III)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IV)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (V)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VI)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (VIII)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (IX)
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (X)
KOSOVA ĖSHTĖ NJĖ KOSOVĖ TJETĖR NGA KJO QĖ E KEMI NJOHUR
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (I)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (II)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (III)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (IV)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (V)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VI)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VII)
ARMIQTĖ MĖ TĖ RREZIKSHĖM GJATĖ RĖNIES SĖ PERANDORISĖ BIZANTINE (VIII)

Ballina / Histori kombėtare - EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

 

EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT (I)

Brahim AVDYLI:

 

Duke pas parasysh artikujt e shumtė tė shtypit tonė dhe tė rrjetit elektronik qė “fshikulloi” nė veēanti shqiptarėt e Gadishullit Ilirik, dhe duke i lexuar dhe sistemuar, duke i shkoqitur e duke i vlerėsuar apo duke i parė me syrin kritik disa prej tyre, e gjejmė tė pashmangshme kthimin edhe njėherė me njė shkrim tė veēantė nė drejtim tė tyre, se ēka ėshtė Evropa. Kjo ėshtė arsyeja e parė e vėshtrimit polemik dhe njėkohėsisht domosdoshmėria e vėshtrimit kritik, pas disa viteve tė kėsaj ēėshtjeje. Ne shqiptarėt i shohim me syrin e mashtruar tė Evropės. Kush e di dhe kush nuk e di se ēka ėshtė Evropa? Ne bėjmė prova pėr ta thėnė se ēka ėshtė Evropa e Bashkuar.

Evropa e Bashkuar ėshtė bashkim i shteteve tė veēanta tė kontinentit tė Evropės nė bazė tė pėrcaktimit apo deklarimit tė vullnetit popullor tė lirė pėr kėtė bashkėsi. Vjen si rrjedhojė nė pėrcaktimet e deklarimet e kėtyre popujve dhe zgjedhja e organeve tė udhėheqjes nė nivel tė kontinentit apo tė shteteve qė e kanė pranuar kėtė bashkėsi. Kuvendi pėr tėrė Evropėn  ka njė histori tė gjatė historike, por ne po e fillojmė me mbledhjen e parė tė Kėshillit tė Evropės, me 10 gusht 1949, qė ėshtė mė i vjetri Kuvend parlamentar pluralist e demokratik me pėrbėrje ndėrkombėtare dhe deputet tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike pėr tėrė Evropėn. Evropa e Bashkuar pėrbėhet nga Kėshilli i Evropės, i cili me statut i ka dy organe, apo tė themi mė mirė dy njėsi strukturore, tė cilat janė Komiteti i Ministrave, i pėrbėrė nga ministrat e punėve tė jashtėm tė kėtyre shteteve, tė cilat janė anėtare tė Kėshillit tė Evropės dhe Kuvendit Parlamentar, pėrfaqėsues i forcave politike tė shteteve anėtare.[1]

Kėshilli i Evropės numėron sot tė gjitha shtetet anėtare dhe ka pėr qėllim statutar realizimin e njė uniteti gjithnjė mė tė madh tė anėtarėve tė tij pėrmes debateve, marrėveshjeve dhe aksioneve tė pėrbashkėta. Vetėm shtetet tė cilat i plotėsojnė kushtet e anėtarėsimit mund tė bėhen anėtarė tė saj. Nė radhė tė parė kėto kushte janė demokracia pluraliste, politika globale dhe regjionale e sigurisė, ligji dhe drejtėsia, sistemi i sigurimit social, si dhe respektimi i tė drejtave tė njeriut[2], etj. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Kanadaja janė vėzhgues tė Kėshillit tė Evropės, ndėrsa procesi i anėtarėsimit fillon sė pari me njė lutje tė shtetit qė do tė futet nė Evropė drejtuar Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kėshillit tė Evropės, i cili, ia dėrgon kėtė lutje Komitetit tė Ministrave me qėllim studimi. Ky i fundit e konsulton Kuvendin Parlamentar, i cili e shikon a i ka plotėsuar kushtet e parapara me aktet e saj pėr anėtarėsim. Fjala vjen pėr shembull nė vendin e ngjarjes; hulumtimit tė pėrgjithshėm tė tij, madje prej komisioneve parlamentare si dhe tė komisioneve informative, tė formuara nga anėtarėt e Komisionit; Gjyqit evropian apo ndėrkombėtar, si dhe vetė tė Gjyqit pėr tė Drejtat e Njeriut.[3] Shqiptarėve, me tė dy republikat qė i ka bėrė, iu ėshtė premtuar njė gjė e tillė, por kjo ēėshtje zvarritet e zvarritet, pa caktim.  

Unė nuk i shoh shqiptarėt si njė popull, por si komb, dhe jo si njė popull i ndarė nėpėr 5 shtete artificiale rreth e pėrqark, por si njė komb i veēantė, i cili, pas mija vitesh luftė pandėrprerė pėr mbijetesė, ka mbetur si njė grusht i vogėl nė kėtė bashkėsi. Ėshtė njė komb i vetėm prej gjenezės sė hershme tė botės, por bota e avancuar nuk na sheh, d.m.th. nuk na njeh.

Nė kurrizin tonė janė krijuar disa shtete, me tokėn tonė, me mallin tonė tė rrėmbyer, ne me. Tė ashtuquajturat “shtete” gėnjejnė fuqishėm, mė sė pari me “historinė” e formimit tė tyre. Botės i duhen njėmijė vite studim pėr ti parė kėto gjėra, tė mbushura me tė pavėrteta. Disa nga kėto shtete tė reja apo edhe tė vjetra kualifikohen si shtete “multinacionale”, si p.sh. Kosova, Mali i Zi dhe Maqedonia. Mė parė, janė krijuar Greqia dhe Serbia, me tokat shqiptare qė i mbajnė gjithnjė me dhunė shfarosėse e politikė tė pandėrprerė, pra nėn vete. Askujt nuk ia vrasin veshin tė vėrtetat e hidhura, qė fshihen nė petkat e feve tė ndryshme tė Evropės. Feja vihet mbi kombin. Madje, ajo ėshtė kryesore.

Edhe sot e kėsaj dite po luftohet pėr ēėshtje fetare, por duke anashkaluar kombin shqiptarė, tė ndarė, tė pėrēarė, tė luftuar deri nė fund tė fjalės.[4]

Feja islamike e ka pėrfshirė njė pjesė tė denjė tė kombit shqiptar. Edhe sot ajo mobilizohet, duke i mashtruar kryesisht tė rinjtė qė nuk dinė me tepėr sa ato qė i dėgjojnė pėrmes feve, dhe shkojnė pėr tė vdekur pėr shembull nė Siri. Pėrmes feve populli i pa ngritur shqiptar politizohet. Kjo gjė i shkon mė sė miri pėr shtat armiqve tanė tė mėdhenj, nė radhė tė parė Turqisė, etj., sikurse armiqve tjerė tė mėdhenj, Bullgarisė, Greqisė e Serbisė, pėr tė ngritur gishtin e tyre ndaj shqiptarėve, “ja, a e dini kush janė kėta shqiptarė, qė do ti pranoni”.

Sadri Ramabaja ka tė drejtė tė theksojė edhe njėherė Senekėn, me thėnien e tij pėr fenė. “Fenė vegjėlia e beson. Tė diturit e pėrbuzim. E tė pushtetshmit e pėrdorin”. Erdogani ėshtė njė pėrfaqėsues i islamizmit politik qė e ka tė plotė fuqinė qė i jep shteti dhe pushteti, duke mos i pėrfillur normat demokratike.[5] Demokracia evropiane nuk i ka kaluar aspektet e veta fetare, nė mes tė Kishės Katolike tė Romės dhe Kishės Ortodoksėve tė Lindjes, pra mes tė Patrikanės sė Vatikanit dhe tė Patrikanės Ekumene. Shqiptarėt, tė ndarė e tė pėrēarė nėn 5 shtete fqinjė dhe feve tė shumta nga ēdonjėri kėnd i botės; tė vrarė; tė shtypur, tė gėnjyer e tė ēnjerėzuar deri nė fund; pa ndonjė zgjim tė sėrishėm tė vetėdijes kombėtare, as pas kaq vitesh luftė nė tė gjitha anėt pėr ekzistencė, mbesin nė bredhje tė kotė mes tė dy ekstremeve. Madje, edhe Vatikanit, Spanjės, etj., qė nuk e kanė pranuar pavarėsinė e Kosovės, si njė vend multinacional, dhe vetė Kardinalit Walter Kasper i jepet mundėsia tė flasė nė emėr tė Kėshillit Papnor pas vizitės sė tij te Kisha Ortodokse Ruse e tė Patriarkut Aleksei, se “Kosova ėshtė djep i Kishės Ortodokse Serbe”, qė ėshtė njė prej kualifikimeve tė gabuara tė Selisė sė Shenjtė dhe tė Unitetit tė Krishterė me seli nė Vatikan. Kjo ėshtė  shenjė se Vatikani nuk do tė ndryshojė qėndrimin e saj nė lidhje me Kosovėn.[6]

Evropa e Bashkuar e ka domethėnien e vet prej shqiptarėve dhe gjenezės sė tyre, mirėpo kjo u mjegullohet dendur nga filozofia artificiale e shndėrruar nė “shkencė” nga armiqtė e pėrbetuar kundėr nesh. Ata mbijetojnė me tokat tona; pasurinė tonė tė rrėmbyer me pahir; dhe duke na marrė neve si opsion tė domosdoshėm tė mbijetesės sė tyre.

Evropa e Bashkuar nuk sheh me sytė e mjegulluar prej kujt e ka gjenezėn kjo ide dhe e marrin prej Kretės, pa e ditur se ajo e ka fjalėn pėr kėtė popull. Populli shqiptar ėshtė populli i parė i antikės sė hershme tė Evropės. Ai nuk ėshtė quajtur kėshtu, nė kohėt mė tė vjetra. Arbėr janė quajtur shqiptarėt prej pellazgėve tė tyre hyjnorė. Kjo gjė d.m.th. se ilirėt e kanė prej tyre prejardhjen, dhe prej ilirėve e kanė prejardhjen shqiptarėt.

Pse kėta i lidhin me “Greqinė”? Dihet, atėbotė nuk ka ekzistuar “Greqia”. Ajo ėshtė themeluar kryesisht nga Franca, Anglia dhe Rusia. Asnjėherė nuk ka ekzistuar kombi “grek”, por shqiptarė tė Greqisė, d.m.th. arbėr tė Greqisė, si rajon i tėrė verior i Greqisė sė sotme dhe Epirit. Ta marrin si shembull sa tė duan veprėn e parė tė shkuar letrare tė Homerit dhe tė thonė se ai ka qenė i “kombit grek”, dhe tė ndėrlidhen keq me “Greqinė”, kur dihet se edhe vetė Uliksi (d.m.th. Odiseo) e ka mbajtur plisin e bardhė (borealė).[7] Nė tė vėrtetė, Greqinė “e themeluan” fuqitė e mėdha, ndėr tė parėt Franca, Anglia dhe Rusia, nė bashkėpunim me fanariotėt dhe Kishėn Ortodokse, nė shekullin e 19.[8]

Dihet nga shkencėtarėt e mirėfilltė se gjuha shqipe ka pasur edhe njė formė tė parė tė shkrimit, tė ashtuquajturėn shkrim me alfabetin antik, tė cilėn shkencėtarėt e botės sė avancuar e thėrrasin “alfabeti grek”, qė nuk ėshtė “alfabet grek”, por alfabet i pellazgjishtes, qė ka mbetur gjallė pėrmes shqipes. Ky ėshtė quajtur mė vonė “epirotas”, sepse epirotėt kanė qenė mė tė njohurit nga pellazgėt, edhe nėpėr luftėrat e tyre tė shumta. Alfabeti pellazgo-epirotas ka pasur formėn e parė tė shkrimit, nga e djathta nė tė majtė, si arabishtja, shkrimin bustrofedik, qė dokumentohet me dhjeta shkrime tė vjetra antike. Shkencėtarėt albanologė vinė pas shkencėtarėve tė Evropės, tė cilėt, ripėrtypin pa dijen e tyre “shkencore”. Ne nuk kemi kohė tė merremi me ta, por merreni shkrimin tim, “Armiqtė e rrezikshėm gjatė rėnies sė Perandorisė Bizantine, 1-8”, deri sa tė kem kohė tė shkruaj pėr gjuhėn e parė shqipo-epirote. Evropa thotė se ishin helenėt qė futen dhe pėrshtatėn alfabetin fenikas dhe ndėrtuan me te alfabetin e parė tė Evropės. Kush e pėrdori alfabetin fenikas? Pra, ishin pellazgėt tė pėrzier me pakica tė vetat dhe tė Afrikės (Libisė). Mė tė parėt qenė pellazgėt kėtė alfabet, mė parė se kushdo tjetėr nė Evropė.

Janė germat e para tė shkrimit tė Linearit B, qė datohet prej Mikenės, qė datohet rreth 16-12 p.e.s dhe rrasen e Lemnit, qė datohet si e shekullit tė 7 p.e.s, qė janė pėrdorur nė shkrimin bustrofedik  dhe pėrbėjnė germat e para  tė pėrdorura nė Evropė. Alfabeti pellazg ka shėrbyer si bazė pėr ndėrtimin e alfabeteve helene dhe latine, ashtu si shėrbeu kultura dhe gjuha pellazge[9].

Gjuha pellazge apo epirotase, ka dhėnė njė kontribut tė veēantė nė kulturėn e vjetėr parahistorike Evropiane dhe tė shkrimit tė gjuhės sė sotme shqipe. Gjuha pellazgo-shqipe ėshtė zhvilluar mė tej nga ilirėt, dardanėt, makedonėt, epirotėt, etruskėt, thrakėt, pėr tė arritur deri nė ditėt tona.[10]

Pseudoshkencėtarėt grekė rus e sllavė qė pėrbėjnė Evropėn e Bashkuar, e rendisin me veprat tė shumta qoftė nė disa vepra tė Britanisė sė Madhe, tė Francės, tė Italisė, tė Spanjės e tė vetė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, apo kudo qoftė dhe vėnė nė gjumė shkencėtarėt e botės me pėrrallisjet e tyre. T`u thuash se nuk ka pasur aspak “Greqi tė grekėve”, se kėto qė thonė pėr veten e tyre janė gėnjeshtra tė mirėfillta apo tė pavėrteta, etj., ata tė pėrsėrisin nė pafundėsi fjalėt e gėnjeshtarėve mė tė mėdhenj, se “ilirėt nuk kanė pasardhės”, se “ilirėt nuk kanė gjuhė tė tyre”, etj. etj, dhe nuk tė dėgjojnė fare. Kjo ėshtė njė dukuri e “pėrgjumjes” sė qėllimtė tė kėtyre “shkencėtarėve” me porosi.

 Ne po ua sjellim edhe njėherė kėtyre “shkencėtarėve” dhe opinionit botėror thėnien  e Nermin Vlora-Falaskit, e cila thotė se “Gjuha shqipe nuk u helenizua, megjithėse pėrdori shkrimin grek pėr shumė shekuj; nuk u latinizma mbas zaptimit tė Romės me 168 para Krishtit; nuk u sllavizma si tek fqinjėt e tjerė, kur Sllavėt zbritėn nė jug...; nuk u turqizua gjatė 5 shekujve tė zaptimit Otoman”;[11] dhe thėnien gjeniale tė shkencėtarit madhor shqiptar, Dhimitėr Pilika, qė thotė se "I verbėr nuk ėshtė ai qė nuk sheh, por ai qė nuk dėshiron tė shikojė!"[12] Ai thotė: "Grekėt, si armiq e varrmihės tė pellazgėve, nuk mund tė trashėgojnė asnjė lidhje gjenetike me pellazgėt... Trashėgimia origjinale, e papėrlyer, e gjithėmbarshme dhe intensive e pellazgėve, ndeshet ekskluzivisht, si faktor i brendshėm, vetėm nė trojet shqiptare...”[13] Mė konkretisht se: "Shqiptarėt janė pasardhėsit e pellazgėve, popullit mė tė moēėm tė Evropės... Pellazgė, ilirė, arbėr, albanė, shqiptarė, janė pesė emra tė ndryshėm, por qė bartin tė njėjtėn vijimėsi etnike, gjuhėsore, kulturore, historikisht tė pandėrprerė..."[14] Dhe, askush nga kjo botė, nga shkencėtarėt e politikanėt apo intelektualėt e botės dhe tė Evropės nuk e shohin origjinėn e Evropės.

Nė Evropė kanė qenė pellazgėt tė shpėrndarė kudo dhe i vetmi popull para themelimit tė ndarjeve tė saj nė forca tė caktuara tė shteteve. Fillimisht Evropa ka qenė pellazge dhe ajo u flijua qė nė shekujt e 18-tė e 19-tė.[15] Themelimi i “kombeve” ka ardhur prej gjysmės sė shekullit 18 e 19, kur ajo bėn prova pėr ta “harruar” kombin arbėr, pra kombin shqiptar tė vonuar nė kėtė drejtim, qė ishte i shpėrfillur dhe i shkatėrruar qė nga romakėt me ilirėt brenda tyre e nga bizantinėt me iliro-shqiptarėt brenda tyre. Nuk duan ta kuptojnė se pellazgėt kanė qenė tė vetmit banues tė Evropės. Tė pashkėputur nga ata janė ilirėt, qė ishte shtet i madh i Evropės dhe pashmangshmėrisht trashėgimtarėt e tyre, bijtė e vetėm tė tyre- shqiptarėt. Shqiptaro-pellazgėt janė arbėrit, qė grekėt na i quajnė avranitas; romakėt albanė; turqit arnautė dhe sllavėt albanci.

Pėr ta shpjeguar mė mirė, qė nė fillim, po i marrim prej antikės dy libra tė veēanta; tė parėn, nga njė grup autorėsh, “Si jetonim atėherė-nė Greqinė antike”[16], dhe nė tjetrėn, Henric L. Wuermeling, “Njė kėrkim kah Evropa/ udhėtim kohe nėpėr histori”,[17]. Ato pėrbėjnė kulmin e kėtyre “shkencave” dhe na ndihmojnė qė ta kapim qė nė gjenezė kėtė ēėshtje. Nė tė vėrtetė, ato na e mundėsojmė tė shohim kėtė padrejtėsi tė madhe qė po na e bėn sot Evropa. Pikėrisht, e ndėrlidhin me shumė vepra “shkencore”, qė nuk kanė fund.

Nė veprėn e parė, “Si jetonim atėherė-nė Greqinė antike”, do ta shohim vendin e lindjes sė demokracisė, Greqinė e vjetėr antike dhe Athinėn. Nė Greqinė e vjetėr, sikurse nė Athinė, dhe nėpėr tė gjitha veprat prej themelimit e nėpėr librat e shumtė tė mitologjisė, tė cilat nuk ka nevojė ti numėroj, grekėt dhe bota e quajnė veten si “themelues” dhe botėn nė tė cilėn i prijnė se ėshtė “botė greke”. Ata, nė tė vėrtetė janė arbėr, por aty nuk njihen si tė tillė, por si “mite greke”. Mitet kryesore tė kėsaj periudhe, prej Olimpit e deri te Olimpia dhe Aleksandri i Maqedonisė, bir shqiptareje, qė e kam nxjerrė nė Facebook, me zbulimin e testamentit tė tij,  “unė jam ilir”[18], nė tė cilėn ai i drejtohet popullit tė Shkodrės, qė e ka bėrė studiuesja e shquar italiane, Lucia Nadin. Zeusi dhe Hera; Athina dhe Posejdoni; Apolloni, Artemisi, Aresi dhe Afėrdita; Hermesi, Dhemitri (Demetrea), Persefona dhe Hadi; Shkolla dhe Medicina; gjeneza e Demokracisė; Athina dhe Sparta; Agamemnoni, Herakli dhe Akili; Odiseu dhe Platoni; etj., tė gjithė janė pellazgė tė vjetėr dhe arbėr, por kurrsesi nuk janė tė “kombit grekė”, sado qė shihen e shiten e studiohen si “grekė”.

Mjafton ti shikojmė veprat, si, p.sh. “Pellazgėt e pasardhėsit e tyre”, tė Eduard Shnaider[19]; “Greqia pėrpara Grekėve” tė Luis Beonlew[20]; "Enigma- nga pellazgėt te shqiptarėt", tė Robert d`Angelys[21]; "Iliriciteti i maqedonėve dhe i epirotėve", tė Arsim Spahiut[22]; “Pellazgėt, ilirėt, etruskėt, shqiptarėt” tė Nermin Vlora-Falaskit[23]; “Shqipėria-Odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen” dhe “Mikenėt=Pellazgėt/Greqia ose zgjidhja e njė enigme” tė Arif Matit[24]; “Epiri, njė histori pellazgo-shqiptare”, tė Besnik Imerit[25]; “Roli pellazgo-ilir nė forminin e kombeve dhe gjuhėve evropiane”, tė Elena Kocaqit[26]; etj., sidomos dy veprat e Niko Sylos, “Historia e shenjtė e arvanitasve”, dhe “Etruskishte-Toskerishte”[27], tė cilat, nė mėnyrėn mė shembullore na i deshifrojnė emrat e vjetėr “grekė” sipas “mitologjisė greke”, prej librave tė vjetra, sepse janė arbėr, arvanitase, etruske, ilire, pra shqiptare, ndonėse qarkullojnė edhe sot si “greke”.

Nėpėr duart e grekėve flet edhe Evropa, sepse kjo hyn e del nėpėr armiqtė mė tė mėdhenj qė kemi gjatė historisė pėrplot me luftėra tė shumanshme, nė radhė tė parė, tė Grekėve, tė Bullgarėve, tė Serbėve, tė Rusėve, tė Turqve, tė Sllavo-Makedonėve, tė Malazezėve; tė Romakėve; etj. dhe tė tjerėve, qė na rrethojnė me gėnjeshtrat e tyre. Janė me qindra vepra qė mund tė radhiten kėtu, madje edhe “shkencėtarėt” shqiptarė. Ne nuk kemi kohė tė merremi me to.

Evropa e merr emrin nga Kreta, nė tė ashtuquajturėn “Greqi”. Kreta ėshtė teatėr i madh i botės. Askush nuk e vranė mendjen se edhe atje ėshtė kombi shqiptar, se kėtė komb e “njeh” bota qė prej vitit 1462 e kėtej, por jo mė parė. Kanė dėgjuar tė flitej “njė gjuhė barbare” nė kėtė truall, qė ėshtė shqipja, por nuk e vrasin mendjen se kombi “arbėr” ėshtė pikėrisht ky komb, pra kombi i sotėm shqiptar, qė ka jetuar prej pellazgėve hyjnorė. Ata janė tė shpėrndarė nėpėr Evropė dhe janė tė transformuar nė popujt e ndryshėm tė saj.

Nė Greqinė e vjetėr, qė sot quhet “Greqi e grekėve”, tė ashtuquajturit “grekė” nuk e njohin gjuhėn e vjetėr “greke”, tė cilėn bėjnė pėrpjekje disa herė pėr ta reformuar. Shkrimi Lineari B i Mikenės ėshtė i deshifruar me gjuhėn pellazgo-shqipe. Shkrimi i gjuhės shqipe do tė pėrmblidhej prej hallkave tė para:

 

1)   Shkrimit tė Lenearit A tė Kretės, para shekullit tė 16 p.e.s, pra ende e pa  deshifruar, qė mund tė deshifrohet nėpėrmes tė dialektit gegė;

2)   Shkrimit tė Linearit B tė Mikenės, shekujt 16-12 p.e.s., pra qė mund tė deshifrohet nga shqiptarėt e sotėm dhe dialektit gegė;

3)   Shkrimi nė rrasėn e Lemnit, shekulli 10-7 p.e.s.;

4)   Poemat epike tė Homerit, shekulli i 8 p.e.s.;

5)   Mozaiku i Mesaplikut, Vlorė, nė shekujt 6-4 p.e.s.;

6)   Shkrimet nė mjaft rrasa varresh, tė gjetura nė Durrės, Apolloni, Butrint, Itali, etj. tė shekujve 4 p.e.s. dhe fillimit tė erės sė re (lindjes sė Krishtit);

7)   Deri tani, Formula e pagėzimit, nga viti 1462;

8)   Pra, gjuha shqipe, e rishkruar nė formėn e dytė, pas errėsirės sė madhe tė robėrisė dhe paditurisė.[28]

 

Dija dhe padija sillen nė rreth, si akrepat e orės. Nata e robėrisė sė rėndė ka zgjatur mbi 500 vite tė robėrisė turke. Njerėzit, tani, nė mesnatė, flasin ashtu si dėshirojnė armiqtė tanė. Edhe ata “shohin” me sytė e huaj.

Shpirti i Evropės ik pėrtej reales dhe nėpėr duart e pėrgjakura tė turqve, tė grekėve, tė serbėve, tė sllavo-makedonėve, tė malaziasve, tė rusėve, etj., nėpėr duart e pjellės bastarde, rreth e pėrqark shqiptarėve.

Specifikat e Evropės nė Bashkimin Evropian mbesin jashtė pėrgjigjeve tona.

Kur mendojmė ne si definohet “Evropa”, vendet e ndryshme tė kontinentit Evropė, rreth e mė rreth Detit Mesdhe dhe Detit tė Zi dėshirojnė tė futen nė trashėgiminė e Evropės, tė cilėn nuk e njohin.

As Spanjėn, Portugalinė, Francėn, Anglinė, Shtetet e Beneluksit, etj. nuk i njohin sa duhet, me ato qė dėshirojnė ato, duke i shtypur tendencat e zgjimit me forcėn e vet tė Baskėve dhe tė Irlandės.

Kėtu, do tė pėrpiqemi tė japim njė pėrgjigje tė vonė, nė vazhdimėsi...


 

[1] Kuvendi Parlamemtar i Kėshillit tė Evropės, Kėshilli i botimeve Evropiane, Tiranė, 1999, faqe 2.

[2] Shiko librat e Daniel Thürer&Daiel Ledergerber, „Regional- und Sicherheitspolitische Aspekte Europas“, Schulthes Polygraphischer Verlag AG, Zürich 1995; Bashkim Zahiti, „E drejta Evropiane“, Btim i dytė i zgjeruar dhe i pėrmirėsuar, Universität Eberhard, Tübingen 2003; Abdullah Ahmeti, „Lėvizjet e popullatės nė Bashkimin Europian dhe koordinimi i pėrbashkėt i sistemeve tė sigurimit social“, Botim i autorit, Tetovė 2009... 

[3] Shih mė gjėrė „Kuvendi parlamentar i Kėshillit tė Europės“, faqe 3.

[4] Shiko artikujt e Arbėr Xhaferit, „Religjioni, politika, shqiptarėt“, 15.08.2013, nga http://www.koha.mk, apo ato tė Sadri Ramabajės „Faktorizimi i Shqiptarėve-parakusht i integrimit nė BE“, dhe „Islamizmi politik dhe demokracia“, 20 dhjetor 2013 e 6 janar 2014, nė http://www.pashtriku.org; apo qidra artikujve tė tjerė.

[5] Sadri Ramabaja, „Islamizmi politik dhe demokracia“, po aty.

[6] Shikoni artikullin informativ tė Kattpress (Qendra Informatike Katolike), i botuar me 5 janar 2014, http://www.orainfo.com, „Vatikani: Kosova, djep i Kishės Katolike Serbe“ (??!) dhe komentet e lexuesve.

[7] Ndėr tė tjera shiko puimin tim „Armiqtė e rrezikshėm gjatė rėnies sė Perandorisė Bizantine, VIII“, faqe 3.

[8] Shiko artikullin e hedhur dhe tė pėrsėritur nė opinion nga http://www.pashtriku.org, nga literatura e shfrytėzuar Elena Kocaqi-Levanti, „Planet pėr zhdukjen e shqiptarėve/Si u krijua Serbia e Greqia me trojet shqiptare“, Emal, Tiranė, 2010.

[9] Luftula H. Peza & Liljana Peza, „Dritė e re mbi pellazgėt dhe gjuhėn e tyre“, GEER, Tiranė 2009, faqet 9 e 10.

[10] Po aty, faqe 10.

[11] Nernim Vlora-Falaski: „Pellazgėt, ilirėt, Etruskėt, Shqiptarėt”, Faik Konica, Prishtinė, 2004, faqe 52

[12] Dhimitri Pilika: "Pellazgėt, origjina jonė e mohuar", Botimet Enciklopedike, Tiranė 2005, faqe 254, marrė nga artikulli im “Armiqtė mė tė rrezikshėm gjatė rėnies sė Perandorisė Bizantine (VIII)”, po aty.

[13] Po aty, ose Dhimitėr Pilika, e njėjta vepėr, faqe 293.

[14] Po aty, vepėr e pėrmendur, faqe 430.

[15] Shiko intervistėn e Arif Matit dhe punimin tim tė pėrmendur, faqe 9.

[16] Grup autorėsh, „Wie sie damals lebten-im Griechenland der antike”, Deutsche Ausgabe, Time-Life Bücher, Amsterdam, 1997.

[17] Henric L. Wuermeling, „Auf der Suche nach Europa/Zeitreise duch die Geschichte“, Langen Müller, München 2005.

[18] Shikone p.sh. http://www.voal-online.ch/indeks.php?mod=article&cat=INTERVISTĖPRESS&artikle=40071 apo te “Zgjohu shqiptar-faqe e tė gjithė shqiptarėve…”, nė http://www.zgjohushqipatar.blogspot.ch .

[19] Eduard Schnaider, “Pellazgėt e pasardhėsit e tyre”, L.H.P.V.K.A, Tiranė 2009.

[20] Luis Beonlew , “Greqia pėrpara Grekėve”, Plejad, Tiranė 2008.

[21] Robert d`Angely, "Enigma- Nga pellazgėt te shqiptarėt", Botmet Toena, Tiranė 1998.

[22] Arsim Spahiu, "Iliriciteti i maqedonėve dhe i epirotėve", Mėsonjėtorja, Tiranė 2006.

[23] Nermin Vlora-Falaski, "Pellazgėt, ilirėt, etrusket, shqiptarėt", Faik Konica, Prishtinė 2004,

[24] Aref Mathieu, „“Mikenėt=Pellazgėt/Greqia ose zgjidhja e njė enigme”, Plejad, Tiranė 2008 dhe “Shqipėria-Odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen”, Plejad, Tiranė 2007.

[25] Besnik Imeri, "Epiri, njė histori pellazgo-shqiptare", Botim i autorit, Tiranė 2013

[26] Elena Kocaqi, "Roli i pellazgo-ilir nė formimin e kombeve dhe gjuhėve europiane", Emal, Tiranė  2009.

[27] Niko Stylos, “Historia e shenjtė e arvanitasve”, Printing Press, Prishtinė 2004 dhe “Etruskishte-Toskerishte”, West Print, Prishtinė 2010.

[28] Shiko vepėn e pėrmendur, „Dritė e re mbi pellazgėt...“, faqe 25-26, dhe burimet qė ka pėrmendur autori, nė faqen 27, prej Arif Matit (Aref Mathieu) e deri te Niko Stylos.


 

 


Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .