Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kritikė

 

Filozofi

Lukreci (Lucretius)
(rreth 98 – 55)

Nga: René Martand

 

 

Sa i pėrket jetės sė Lukrecit (Titus Lucretius Carus) pėrveē vitit tė lindjes dhe vdekjes qė gjithashtu janė tė pasigurtė, nuk dijmė gati asgjė dhe lirisht themi se jeta e tij pėr ne ėshtė njė lėmsh i hamendjeve pasiqė tre rreshtat e shkruara mbi jetėn e tij qė i gjejmė sot datojnė nga fundi i shek IV – fillimi i shek. V nga Shėn Zheromi, dhe duhet thėnė se nuk mund ti besojmė aspak edhe atij pasiqė thot se Lukreci u ēmend nga njė filtrė dashurie dhe e mbyti vehten… Kur dijmė se nga veprat se ēka mendonte mbi dashurinė, ėshtė shum vėshtire t’i besohet kėtyre tri rreshtave aq mė tepėr kur dijmė se Lukreci ishte ateist i madh dhe se njė numėr i madh kishtarėsh gjithėmonė e sulmuan veprėn e tij.

Hulumtuesit e kohėve mė tė reja janė kategorikė kur bėhet fjalė pėr njė ēmenduri tė Lukrecit dhe thonė se nuk ka aspak vend nė ndonjė dyshim mbi gjendjen e shėndoshė psiqike. Shumė studime tė veprave nga ana e psikiatėrve tė njohur nuk lejojnė aspak tė mendohet nė ndonjė ērregullim mendor.

Megjithatė, nė disa vepra vėrrehet qartė se janė tė papėrfundura, se nuk e kanė akoma formėn e pėrfunduar, por kur dijmė se doktrina epikuriste nuk ishte kundėr vetėvrasjes, mund tė lejomė, se dhe ėshtė mjaftė e mundshme, teza e ndėrprjes sė jetės me dorė tė vet.(1)

Kur flas pėr inatet e kishtarėve kundėr Lukrecit, kam parasyshė edhe njė marifet tjetėr tė Shėn Jeromit i cili tjot se Ciceroni paskėsh korrigjuar  veprat e tij, thėnie qė nuk lidhet me asnjė provė e pėrkundrazi shkon kundėr asaj qė thot vet Ciceroni pėr Lukrecin dhe veprėn e tij : "Lukreci ka veti tė shkėqyera natyrore, e poashtu edhe shum art" (zeje).(2)

Por, kur flitet pėr biografi, do tė them se teprohet nganjėherė kur thuhet se nuk dijmė gjė mbi jetėn e Lukrecit. Nėse nuk kemi njohuri tė sakta mbi prejardhjen e tij familjare dhe gjendjes klasore, kemi veprØn e tij tė jashtėzakonshme, e kjo ėshtė kryesorja se nga aty nxjerrim dobinė mė tė madhe dhe njiherit njohim ndriēimin e plotė tė kėtij poeti dhe filozofi tė madh.

Nga vepra kuptojmė se ėshtė i mishėruar me Romėn dhe se ka njė edukatė greke. Njihemi me elanin dhe dashurinė e tij pėr tė vėrtetėn dhe pėr njeriun e pėr krejt ēka e rrethon. Dijmė se Epikuri(3) ėshtė frymėzuesi i tij kryesor e besoj se mėsheftėsitė mbi jetėn e tij pasojnė si frut i parimit mėsuesit tė vet Epikurit pėr "Jetė e mėsheftė".

Vlen tė pėrmendet njė dukuri tjetėr gati mistike rreth Lukrecit. Poetėt e kohės sė tij nuk e pėrmendin aspak. Horaci, Tibuli, Augusti dhe as Virgjili qė ėshtė plot e pėrplot lukrecizėm, nuk e pėrmend asnjėherė. Nga bashkėkohorėt pėrjashtim bėnė vetėm Ovidi i cili e ngrė lartė veprėn e Lukrecit.

Kur tė studjojmė rrethanat e kohės se Lukrecit, vijmė nė pėrfundim se idetė e palėvizshme  ateiste, pengonin ripėrforcimin e ritualeve fetare nė Romė dhe si dhe pėrhapjen e krishtėrimit nga apostujtė. Dy erėra, njėra nė pushtet e tjetra qė vinte e pėrhapej e merte forcė. Idetė kundėrshtare tė pėrhapura me njė art tė fuqishėm tė Lukrecit, nuk i pėlqyen as Augustit e as tė krishterėve qė me siguri ndikuan qė Lukreci mos tė pėrmendej nga bashkėkohorėt por edhe as shumė shekuj mė vonė. Vepra e tij nuk gjindej mė askund. Nė qindvjeēarėt VIII-IX, mendohet se gjindej akoma vetėm njė dorėshkrim. Vetėm nė kohėn e Rilindjes, Lukreci u rizbulua dhe pėrmendet disa herė nga Montaigne, kurse filozofėt e shekujve XVIII e mė sot, e ngrejnė shpesh nė piedestal edhe mbi vet Virgjilin e famshėm.

Trazirat e kohės

Lukreci  jetoi nė kohė tė trazirave dhe ndryshimeve tė mėdha historike : kryengritjet kundėr Romės, betejat e e Mariusit dhe Sillės, rebelimin e skllavėve me Spartakun, Triumviratin e parė… Ishte kjo periudhė e ngadalsimit dhe varfėrimit qė erdhi pas ngritjes sė lavdishme tė shekujve III dhe II p.e.r. Shkatėrrimi i krejt asaj qė ishte arritur mė parė, shlatėrrimi i Republikės dhe hypja nė fuqi e korupcionit dhe shpartallimi i etikės dhe moralit shoqėror ishte evident. Lukreci pra jetoi nė kohėn kur virtyti i punės zėvendėsuar me dembelinė dhe dredhinė. Feja dhe ritet mė nuk ngjallnin kėrshėri dhe pra nuk plotėsonin aspak jetėn shpirtėrore tė qytetarėve. Ajo nuk arrinte mė ti kėnaq kėrkesat mbrojtėse ndaj frigės, ndaj trazirave tė brėndshme e as kėrkesat e zemrės sė besimtarėve. Kjo bėri qė njeriu i rendomtė t’i kėthehet mendimeve freskuese qė vinin sidomos nga Greqia si qė ishin Stoicizmi, Epikurizmi si dhe dogma tė reja religjioze.

Nė kėtė labirinth kalimtare dogmash fetare, u ngrit Lukreci me veprėn ateiste tė ndikuar kryekėput nga idetė e Epikurit. Poezia e tij i takon kohės paraklasike romake e huazuer nga grekėt por duke ruajtur kryekėput formėn latine, sidomos atė tė poetit tė lashtė Enius, prandaj edhe quhet "poet latin i Epikurizmit".

Botėrat

Epikurizmi ndėrton dallimin nė mes tė Gjithėsisė dhe Botės sonė pėrkufizimi i sė cilės pėrcaktohet nėpėrmjet tė fuqisė sė shqisave tona, nė rradhė tė parė nga shqisa e tė pamurit (toka, qielli, dielli hėna dhe dhe planetat e yjet) e kjo ėshtė vetėm njė pjesėz e « Gjithit » - Gjithėsisė.

Atome tė panumėrta, gjithėmonė nė lėvizje e sipėr nė hapėsirė (« shprazėti »), lindėn botėrat. « …ka grupime tė tjera materjesh, analoge tė botės sonė » thotė Lukreci (Lucreci II-1064/1065) dhe shton se ka dikund nė gjithėsi, jashtė nga hapėsira jonė, raca tė ndryshme njerėzish si dhe lloje kafshėsh.

Mėtej, Lukreci i shtron nė vendin e dyte vetitė vetitė e krijime dhe krijesave pasiqė atomet nuk kanė as erė, as shije e as ngjyrė. Krejtė vetitė e tyre si njelmėsia, yndyra… janė pasojė e kombinimeve tė atomeve qė e krijonė gjėnė dhe subjektin e sajė. Nė kėtė mėnyre spjegohet edhe vet jeta qė sipas Lukrecit rrjedh gjithashtu nga njė pėrzierje atomesh qė pa ndonjė pengesė krijojnė tė ndishmen (shqisėn) nga e pandjeshmja, ngjyrėn nga pangjyra erėn nga  paera…

Qeniet e gjalla

Jeta ėshtė  gjallėri dhe tė gjallėt jetojnė nė saje tė shpirtit (gjallėrisė) qė kanė dhe krejtė puna e organeve dhe shqisave varet nga shpirti i cili nuk ėshtė asesi diēka  jomateriale. Ai ėshtė thjesht i krijuar nga atome mė tė lehta dhe mė tė lėvizshėm tė cilėt janė tė shpėrndarė nėpėr trupin si lėng dhe e bėjnė atė tė gjallė. Kur ky trup tė shkatrohet, pėrbėrja e atomeve tė lehta shpėrndahen nė ajėr duke u rikėthyer nė gjendjen e tyre tė parė qė do tė thotė se edhe shpirti pėrfundon njėsoj si trupi. Ne kėtė kontekst po pėrmend teorinė e Gjasmimeve qė ėshtė edhe njėra ndėr teoritė mė kurioze ku Lukreci flet pėr  « membrana tė lehta » tė shkėputura dhe qė lėvizin nė tė gjitha drejtimet dhe kur hyjnė nė trupin e njeriut provokojnė senzacione. Kėta imagjinata, figura apo spektra janė gjithashtu materje me qėndrim jashtėzakonisht solid… : 

"Nga tė gjitha objektet, egzistojnė ata qė na i quajmė
gjasmime : lloje membranash tė lehta tė shkėputura
nga sipėrfaqja e trupave…

…

Nuk besojmė mė gjatė mė se diēka nga na mund tė jetoj
pas vdekjes : trupi dhe shpirti njėkohėsisht tė asgjėsuar,
ndahen nga neri tjetri nė elemente gjegjėse." (Lucreci, IV, 33 –45)

Gjasmimet, nuk mund pra as tė jenė dhe as tė pėrmenden si provė e pavdekshmėrisė sė shpirtit e as nuk duhet tė na mbjellin frigėn nga ndonjė ferr…

Nga kjo edhe pėrfundimi  se Zotrat egzistojnė por ata nuk meren me njeriun, me botėn  e as me gjithėsinė. Janė krijesa materiale tė pėrbėra nga atome jashtėzakonisht tė lehtė dhe tė ndijshėm, akoma mė tė lehtė dhe tė ndijshėm se atomet e shpirtit. Ata nuk kanė ndėrmarė as nuk ndėrmarin kurrė ndonjė punė nė historinė e egzistencės. As zanafilla e as fenomenet nė natyrė nuk janė ndėrhyrje e tyre.

Nga kjo pėrfundojmė se Lukreci, edhepse i quajtur ateist nga shum studjuesė, ai ėshtė besimtar politeist  sepse  si qė pamė edhe mė lartė, ai pranon egzistencėn e tyre por shkėputet na togu fetar sepse : «  Perenditė nuk interesohen aspak pėr njerėzit dhe problemet e tyre : Ata nuk kanė krijuar njerėzit ; nuk meren me ta ; janė plotėsisht tė pandijshėm ndaj lutjeve tė tyre, ndaj flijimeve, ndaj hyjnishatėjtėsve apo ndaj atyre qė thėrrasin njohjen e tyre. » Bota e ynė ka lind dhe do tė vdes si edhe krejtė gjithėsia sepse nuk kanė asgjė tė pavdekshme nė vehte.

Nė fund tė them se vepra e Lukrecit titullohet "De natura rerum" qė ėshtė njėherit pėrkthim i titullit tė veprės sė zhdukur tė Epikurit "Peri fiseos".

 

1) Dr Logre, L'anxiété de Lucrčce, Paris, 1946.
2) Lucreti poemata ut scribis ita sunt : multis luminibus ingenii, multae tamen artis.
3) Epikuri ėshtė themeluesi i sistemit qė mban emrin e tij. Lindi nė Samos tė Azisė sė Vogėl por nga viti 306 jetoi nė Athinė ku edhe vdiq nė vitin 270. 
 

 

Boetius
Ciceroni
Epikteti
Lukreci (Lucretius)
Marc Aureli
Seneca

Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .