Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

Ballina

Letėrsi

Filozofi

Histori

Opinione

Intervista

Citate

Kontakt

 

 Filozofi  

   

Immanuel Kant
(1724-1804)

Nga:

Reis Mirdita

 

 

Immanuel Kant-i (1724-1804), lindi nė Königsberg ku edhe kaloi tėrė jetėn e vet. ėshtė njėri ndėr filozofėt mė nė zė gjermanė dhe themelues i kritikės filozofike. Nė fėmini pat ndikim tė fortė fetar nga e ėma protestante e thellė. Pėr shkollim, u ndihmua nga mixha i tij kėpucar, kėshtuqė mundi tė studjoj panderprerje gjer nė fund teologjinė, filozofinė dhe shkencat matematikore. Pas kryerjes kaloi disa vite jashtė qytetit tė vet i punėsuar si mėsimdhėnės. U kėthye  nė Königsberg nė vitin 1755 dhe u punėsua nė univerzitet pėr tė ushtruar kėtu :  logjikėn, metafizikėn  dhe shkencat. Nga viti 1794, i jepet plotėsisht hulumtive filozofike pėr tėrė jetėn e vet me njė entuziazėm dhe regull tė pashoq.

Nė filozofinė e Kantit, njohėsit e veprės sė tij, e ndajnė atė nė dy periudha kryesore. Nė kohėt fillimit ku parashtron njė metafizikė tė afėrt me atė tė Leibnitz-it e Wolf-it me tentim tė pėrgjigjes sė krijimit dhe origjinės  sė botės.  Duke filluar nga viti 1770, Kanti ndėrton filozofinė e tij tė pastėr  duke iu qasur origjinės dhe kufijve tė njohurive teorike  si dhe mundėsive tė tė ndėrmarrurit praktik.

« Kritika e arsyes sė pastėr » (1781), ėshtė vepra e tij kryesore ku edhe njėherit lidhet pas teorisė sė Kopernikut (Toka rrotullohet rreth boshtit tė vet e jo qielli rreth tokės) pėr tė vėrtetuar se subjekti (njeriu) krijon objektet me dituritė dhe njohuritė e veta dhe s'ėshtė objekti ai qė pėrkufizon njohurinė. Kėshtu, krijon teorinė e arsyes sė kthjellėt si njė aftėsi pėr tė njohur e kuptuar natyrėn e sėndeve pa u kėthyer pas pėrvojės. Kanti ndalet posaēėrisht nė spjegimin se njeriu nuk i njeh gjėrat si tė tilla po i njeh ashtu si atij i duken pas njė vėshtrimi sipas principit dhe tė organizimit. Njeriu mendon pra dhe i sheh gjėrat ashtu si i sheh. , qė thėnė me fjalė tjera, dituritė e njeriut vijnė nga fenomenet egzistuese e me kėtė, njeriu nuk mund tė njoh e tė dij Zotin, pavdekshmėrinė e shpirtit, lirinė, unin qė janė kuptime dhe jashtė sensibiliteit tė pamunit. Metafizika qė i bėnė objekte pra ėshtė vetėmse iluzion. Kundėrshtimi i provave tė metafizicientėve mbi egzistimin e Zotit ėshtė i ndėrtuar nė pjesėn « ideli » tė vepres nė fjalė, ku Kanti trajton ēėshtjen e mbi perendinė. Prova ontologjike qė niset nga ideja mbi Zotin; prova kosmologjike qė ėshtė njė e duhur pėr qenie mbinjerėzore pėr tė spjeguar egzistencėn nė pėrgjithėsi dhe; prova fiziko-teologjike mbi pėrsosmerinė dhe fundin e botės. Mėtej thot se Zotin nuk mund ta spjegojm e as ta vertetzojmė egzistencėn por as nuk mund ta refuzojmė njė gjė tė tillė pasiqė ėshtė e pamundshme dhe pėr Kantin ai ėshtė ideal i pėrjashtuar nga ēdo veti e keqe, ėshtė ideal i pagabueshėm.

Mė 1788 Kanti publikon veprėn « Kritikė mbi arsyen praktike », dhe kėtu tani flet mbi moralin dhe thot se njė punė ėshtė e mirė nėse bėhet nga respekti dhe pa u mbėshtetur aspak nė ndonjė lloj interesi ose shprese tjetėr pėr kėnaqje. Morali mbatet dhe mbėshtetet nė dėshirėn qė ēon drejtė njė vepre dhe jo me pikėparjen e saj tė jashtme. Morali ėshtė detyrė e dhe duhet shprehur me fjalėt: « ti duhet » se vetėm kėshtu ai merr pėrmasa univerzale.

Nė veprėn « Kritikė mbi aftėsinė e tė gjukuarit », Kanti trajton tė gjykuarit estetik dhe teologjin!. Ai nuk beson as nė revelacion e as nė mishėrim tė Zotit nė Krishtin. Pėrndryshe ėshtė i mendimit dhe bindjes se feja luan rol nė shėrbim tė paqės shoqėrore.

Kanti me veprėn dhe mėsimet qė zhvillon, njihet si njėri ndėr influencuesit kryesor, nė mbarė Eurpėn. Nė Gjermani ndikoi posaēėrisht mbi filozofėt idealistė si Fichte, Schelling dhe Hegel.

Disa citate nga Kant-i:

  • "Dėgjoj bėrtimat nga ēdo anė: "Mos rezononi!"
    Oficeri thot: "Mos rezononi, egzekutoni!"
    Tagrambledhėsi thot: "Mos rezononi, paguani!"
    Prifti: "Mos rezononi, besoni!"
    "Nė ēdo vėnd kufizim i lirisė."
  • "Mendimet pa pėrmbajtje janė tė zbrasta, frymėzimet pa koncepte, tė verbėra."
  • "Konceptet pa materje janė tė zbrasta."
  • "Shkenca nuk mund tė vėrtetoj se Zoti nuk egziston, pasiqė ka diēka qė asaj i ik prej dore."
  • "Njė propozim (mendim) jokorekt ėshtė gjithėsesi i gabuar, por njė mendim korekt nuk ėshtė patjetėrsisht i vėrtetė."

Feuerbach
Hegeli
Heidegger
Kant
Leibniz
Nietzsche
Schopenhauer

 

 


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .