Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 

 

 Filozofi  

   

|Bertrand Russell| |Charles Sanders Peirce| |David Hume| |John Locke| |Thomas Hobbes|


David Hume

(1711-1776)

Adaptim nga frėngjishtja:

R. Laēi

 

 

David Hume ėshtė figurė e madhe angleze e shek. Tė XVIII. Lindi nė Edimbourg nė gji tė njė familje qė e drejtonte pas njė kariere juridike. Por vet ai anoi nga filozofia kėshtuqė, mė 1740 botoi "Trakaktati i natyrės humane" por pa arrijtur suksesin qė priste. "Esetė morale e politike" (1741), ngjallėn interes tė madh dhe nė tė kundėrtėn me veprėn e parė, i sollin lavdi autorit. Mė 1744 Hume kandidohet pėr Katedrėn e filozofisė nė Glazgow por u refuzua nga religjiozėt e pushtetshėm.

Nga kėtu, Hume fillon karierėn politike, nė fillim si sekretar ambasade ne Paris gjatė viteve 1763 – 1765, ku njihet dhe miqėsohet me Diderot-nė, Helvétius-in dhe me d'Alambert-in; freukuanton salonet e Zonjės Geoffrin dhe Zonjės Deffand. Mė 1765, emėrohet sekretar i parė i ambasadės Angleze kurse mė 1768, zėvendės sekretar shtetėror nė Londėr. Vdiq mė 1776.

Pėrpos veprave tė pėmendura, shkroi edhe:-

Esetė filozofike mbi kuptimin human (1748);
Historia natyrore e religjionit (1757) dhe:
Dialogje mbi religjionin natyror (pas vdekjes).

Rrėnjėt:

Rrėnjėt e filozofisė dhe mendimeve tė David Hume fillojnė me ndikimin e skepticizmit antik e sidomos tė Sextus Empiricus-it qė jetoi nė fillim tė qindvjeēarit tė tretė dhe se paku, nė mėnyre tė jodrejtpėrdrejt u bė pikėnisje e bindjeve tė Hume, sikur qė besohet se Montaigne ėshtė gjithashtu njė burim i thellė pėr tė. Pėrpos kėture dy mendimtarėve, me ndikim tė rėndėsishėm dhe evident nė krijimet e Hume ėshtė edhe empirizmi anglez, themelues i tė cilit ėshtė John Locke (1632-1704).

Sė fundi, Hume pėrqėndrohet tė jetė edhe "Newton i psikologjisė" kur aplikon njohuritė e njeriut mbi metodėn eksperimentale tė hulumtimit tė fizikantit tė shquar anglez (1642-1727). Bėhet fjalė kėtu pėr pikėnisjet e analizės sė dukurive (fenomeneve).

Pikėparjet dhe konceptet:

David Hume kritikon racionalizmin dogmatik tė metafizikės sė shekullit tė XVIII dhe zvoglon nė masė tė gjėrė parimet e kauzalitetit nė njė opinion subjektif. Kjo vepėr kritike ėshtė pikėnesja eqė nxorri nga "gjumi dogmatik Kantin (J. Vialatoux, La morale de Kant, PUF f.3).

Konceptet fundamentale tė Hume-it, sipas J. Russ, (Les chemins de la pensée, Bordas f. 210-211) janė:

Perceptimi, qė merret si ngjarje konstitutive e jetės sė shpirtit dhe si modalitet materje intelektuale nė pėrgjithėsi;

Pėrshtypja (mbresa), perceptim i fortė e i gjallė qė i imponohet shpirtit (vetėdijes) me vendosmėri;

Ideja, imazh e jehonė e dobėsuar e pėrshtypjes (mbresės).

 

Adaptim nga frėngjishtja: Filolet


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .