Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 

 

 Filozofi  

   

|Bertrand Russell| |Charles Sanders Peirce| |David Hume| |John Locke| |Thomas Hobbes|


Bertrand Russell

(1872 - 1970)

Pėrktheu:

R. Laēi

 

 

 

Russell lindi nė Uells, nip i Kryeministrit (John Russell), Bertrandi konsiderohet themelues i logjikės moderne. Pas humbjes sė hershme prindėrve, ai gjen nė matematikė mėnyrėn pėr tė plotėsuar mungesėn e tyre dhe pėr fituar sigurinė e vete shpirtėrore.

Para se gjithash Russell ishte logjicien dhe kėshtu bashkė me Alfred North Whitehead zhvillon njė sistem tė logjikės matematike tė bazuar nė njė analizė abstrakte tė tė menduarit (1913). Betejat e tij pėr qetėsi dhe objekcion dhe tė ndėrgjegjes e shtyjnė tė lėrė postin e tij tė mėsimdhėnėsit  nė Trinity College e pėrpos kėsaj ai edhe burgoset disa herė.

Russell i jepet filozofisė nėn ndikimin e David Hume dhe George Edward Moore. Ndėrtoi metodėn e vet "atomizmin logjik" , metodė kjo, pėr analizimin e propozimeve komplekse duke bė  reduktimin e tyre nė njė sistem (atomist) propozimesh elementare. Pas pėrpjekjeve tė pa suksesshme pėr tė themeluar shkollė nė Beacon Hill sipas bindjeve tė veta mbi arsimimin, i jepet shkrimit si gazetar, shkrimtar dhe konferencier.

Mes viteve 1938 dhe 1944, Russell jep mėsim nė Shtetet e Bashkuara por i ndalohet mėsimdhėnia pėr shkak tė pozitave tė tij kundėr fesė, pėr mbrojtjen e lirisė seksuale dhe pėr moskonformizmin e tij.

Me tė kėthyer nė Angli, Russell kundėrshton ashpėr pėrdorimitn e energjisė bėrthamore pėr qėllime ushtarake. Ēmimi Nobel pėr Letėrsi i vitit 1950, nuk ndalet para pengesave pėr tė vazhduar betejėn e tij kundėr Luftės sė Vietnamit, pėr tė cilėn krijoi bashkė me  Jean-Paul Sartre "gjykatėn ndėrkombėtare" kundėr krimeve tė luftės). Ai madje, nė moshėn 89 vj. u ndalua gjatė njė demonstrate kundėr bombės atomike.

I talentuar dhe i shumanshėm, Bertrand Russell arrin rezultate si filozof, epistemologjist, moralist dhe polemist. Nė frontin politik, ėshtė aktivist i krahut tė majtė, angazhohetr pėr humanizėm, paq, mendim tė lirė, antikomunist qė nga udhėtimi e tij nė BRSS nė vitin 1920, Ka bindjet e veta socio-liberale qė i afrohen anarkizmit.

Disa nga veprat:

    Problemet e Filozofisė (1912)
    Principia Mathematica (me A. N. Whitehead, 1913)
    Kah liria: socializmi, anarkia dhe sindikalizmi (1918)
    Hyrje nė filozofinė e matematikės (1919)
    ABC-ja e Relativitetit (1925)
    Ajo qė unė besoj (1925)
    Pse unė nuk jam i krishter (1927)
    Sjelljet (Doket) dhe parimet e moralit (1929)
    Martesa dhe morali (1932)
    Pushtimi i lumturisė (1930)
    Edukata dhe rendi shoqėror (1932)
    Historia e filozofisė perėndimore (1946)
    Njohuria e njeriut, qėllimi dhe kufijtė e saj (1948)
    Ndikimi i shkencės mbi shoqėrinė (1952)
    Feja dhe Shkenca (1957)

Pėrktheu dhe adaptoi: Filolet


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .