Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 

 

 Filozofi  

   

Abduh Muhammed / Averroes (AbuValid) / Al Farabi / Al Gazali / Ibn Sina / Mohammed El A. Xhabri


Mohammed El Abid Xhabri

(27.12 1935 – 3.5.2010)

Nga:

Hassan El Weddaad

 

 

Mohammed El Abid Xhabri ėshtė mendimtar i shquar maroken dhe profesor i filozofisė nė Universitetin Mohammed V (Rabat, Marok). Ėshtė arkitekt i projektit tė madh intelektual "Kritika e Arsyes arabe", esejeve tė famshėme  mbi Averoesin dhe mendimit filozofik modern arab nė pėrgjithėsi. Ai ėshtė njØherit redaktor i revistės "Fikr ua Nakd" (Mendime dhe kritikė), revistė e parė nė Afrikėn e Veriut pėr kėrkime nė fushėn e filozofisė, letėrsisė dhe shkencave shoqėrore.

El Xhabri lindi nė Figig (27.12 1935 – 3.5.2010) dhe u bė i njohur nė mbarė botėn si njėri ndėr mendimtarėt mė tė shquar tė botės arabe dhe islamike.

Nga 1958 i ndjek studimet nė filozofi pranė Unverzitetit nė Sham (Damask) e mė vonė kėthehet nė Rabat. Ishte njeri i angazhuar politikisht dhe anėtar i byrosė egzekutive tė Unionit socialist tė forcave popullore por u largua me qėllim qė t’i jepet tėrėsisht mendimtarisė dhe hulumtimeve akademike.

Pėrndryshe, pėrvojėn e tij akademike e filloi si profesor i filozofisė dhe epistemologjisė pranė Univerzitetit tė Rabatit.

Ėshtė autor i shum veprave filozofike qė trajtojnė ēėshtjet e arsyes arabe, problematikėn e arsimit, vizionin pėrparimtar tė botės dhe dialogun nė mes Orientit dhe Perėndimit.

Gjatė jetės sė tij tė pasur me vepra, iu ndanė shum ēmime nga mė prestigjiozet ndėr tė cilat nė rradhė tė parė pėrmenden :  Ēmimi i Bagdadit pėr Kulturė Arabe – UNESCO (1988), Ēmimi Magrebas pėr Kulturė (tunis 1992), Ēmimi pėr Studime Intelektuale nė Botėn Arabe (UNESCO-2005) Ēmimi i Komandueve (Bejrut 2005) dhe Medalja Avicena (UNESCO- Rabat 2006).

Vdiq nė moshėn 75 vjeēare (3.5.2010) nė Kasablankė (Ad-dar al-baida).

Veprat :

1. " El Asabija ua el daula " (Tribalizmi dhe shteti).
2. " Takuin el akl el arabi " (Formimi i arsyes arabe (tomi i parė i  « Kritika e Arsyes Arabe »)
3. " Biniat el akl el arabi " (Struktura e  arsyes (tomi i dytė i KAA)
4.. " El akl el sijasi el arabi " (Arsyeja politike arabeLa raison politique arabe (tomi i tretė i KAA)
5. " El kitab el arabi el muasir " (Diskursi bashkėkohorė arab: analizė dhe kritikė).
6. " Nahnu ua el turath " (Na dhe tradita).
7. " Ishkalijat el fikr el arabi el muasir " (Problematika  e mendimit bashkėkohorė arab).
8. " El turat ua el hadatha " (Tradita dhe bashkohorja) 
9. " Ibn Roshd, sira ua fikr " (Ibėn Rushdi (Averoes). Biografi dhe mendime)

 Shkruan: Hassan El Weddaad
Pėrktheu dhe adaptoi: Filolet


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .