Filozofi
     dhe
letėrsi

__histori kombėtare, vėshtrime, debat__

 
 

 

 

 Filozofi  

   

Abduh Muhammed / Averroes (AbuValid) / Al Farabi / Al Gazali / Ibn Sina / Mohammed El A. Xhabri


Al Gazali

(Abou Hamid Muhammed ibn Muhammed al-Gazali)

(450- 505H / 1058-1111)

Nga:

Rami Laēi

 

 

Al Gazali ėshtė njė ndėr filozofėt dhe edukatorėt mė tė mėdhenj nė historinė islame tė mesjetės. Gjatė jetės sė tij, u bė i njohur si adhurues i etshėm i diturisė, mėsues i palodhshėm, mendimtar qė pėrhapi dijen nė tė gjitha anėt e botės dhe qė akoma sot, nuk i ėshtė shterur aspak ndriēimi i mendimeve dhe edukatės. "Gjer nė kohėrat mė tė freskėta, mendimi islamik i shtruar nga al-Ghazali pėrbėnte rymėn domainante nė teorinė dhe praktikėn islame (posaēėrisht sunite). Ky gjigant i mendimit, me njohuri enciklopedike, ka ndikuar mbi mendimin islam dhe definimin e praktikės sė tij pėrgjatė rreth nėntė shekujve. Ai paraqiste "islamin paqėsor", thot Mohamed Nabil Nofal nė studimin e tij "La pensée educative d'Al-Ghazali" (Mendimi edukativ i Al Gazaliut).

Pėr shum studjues dhe njohės tė filozofisė arabo-islame, Al Gazali ėshtė ylli mė i shndritshėm i botės myslimane. Ai posedon njė thellėsi tė pashoqe tė mendimit dhe prandaj u quajt "Argumenti i islamit" (Hudzhat al-Islam). Ai nė tė vėrtetė ėshtė referenca e parė e filozofisė dhe mendimit teist nė botėn arabe e mė gjėrė.

Jeta

Al-Gazali lindi mė vitin 450 sipas Hixhrit (1058) nė Tus – Korosan ose nė ndonjė fshat nė afėrsi, nė njė familje perse e me gjendje mesatare ekonomike por tė njohur si tė ditur dhe tė drejtuar nga dituria. Babai i vdiq nė moshėn e hershme. Para vdekjes pat ngarkuar me porosi (amanet) miqėt e vet qė tė kujdesoheshin pėr shkollimin e dy djemve qė linte pas. Kėshtu Gazaliu, fillon mėsimet rreth moshės shtatvjeēare nė medresė. Aty sė pari merr njohuri tė gjuhėve arabe dhe perse e mė vonė, nė ciklin mė lartė tė medresės, mėson parimet e fesė, fikhun, tafsirin, hadithin dhe tekstin kuranor.

Pas medreses, nė moshėn pesembėdhjetėvjeēare, u largua pėr nė Zhurzhan, njė qendėr e njohur e kohės, ku filloi studimin e fikhut pranė imamit Al Ismail: pas njė vit u rikėthye nė Tus ku qėndroi tre vite dhe mandej shkoi nė Naisabur pėr tė vazhduar studimet nė Fikh, Kalam, dhe logjikė ku mori edhe njohuri nga filozofia pranė imamit Al Zhuvain. Kėtu filloi edhe publikimet e para tė veprave tė tij.

Nė moshėn njėzet e tetė vjeēe posa pėrfundonte mėsimet, vdiq mėsuesi i tij i madh Al Zhuvaini dhe nga kjo kohė, Al Gazali fillon me aktivitet politik sė pari te Nazim al Mulku si zhyrist e mandej emėrtohet profesor nė medresen Nizamijje nė Bagdad. Gjatė kėsajė kohe, studjon filozofinė greke e posaēėrisht Platonin, Aristotelin dhe Plotinin, kurse nga filozofia islame studjon Ibn Sinėn dhe Al Farabin tė cilėn ishin larguar nga disa principe themelore islame. Megjithate, qėllimi kryesor i tij ishte trajtimi i drejtė i fesė dhe filozofisė e kėrkonte pajtueshmėrinė nė mes tyre. "Filozofia ėshtė e vėrtetė vetėm atherė kur tė jetė konforme me fenė dhe ėshtė gabueshme kur bie nė kundėrshtim me principet e saj". Nė kėtė drejtim shkroi veprėn "Makasid al-falasifa" (Qėllimet e filozofėve): Pas kėsaj, shkruajti veprėn e famshme "Tahafut al falasifa"(Mungesa (Hallakatja) e filozofėve). Kėtu ngrė dhe spjegon kundėrshtimin e tij ndaj filozofisė nė njėzet pika nė tė cilat vė nė pah njeriun, botėn, pėr tė cilėn thot se ėshtė krijim i freskėt (i ri), shpirtin dhe trupin qė bashkohen nė jetėn e ardhshme dhe Zoti ka dituri mbi ēdo gjė nė veēanti dhe nė aspektin e pėrgjithshėm.
Mė vitin 488 (1095) Gazali duket se kalon disa muaj lodhjeje sa shpirtėrore aq fizike: E humb aftesinė e tė folurit e me kėtė edhe aftėsinė e punės nė arsim. Egziston njė bindje se ai nė fund arrijti tė vėrtetėn mbi besimin dhe Zotin, dhe nė kėtė moment ju dha drita nė zemėr dhe u shėrua. Tani duket se kėrkonte tė largohet nga Bagdadi pasiqė thoshte tė nisej pėr ne Mekė, e mandej shkoi nė Damas.

Duket se kėsaj i parapriu njė influencė e sufizmės pasiqė jetonte nė njė rreth tė tillė, mėsuesit e tij ishin tė afėrtė me kėtė rymė, vėllau i tij gjithashtu, ministri Nizam al-Mulk ku u angazhua nė fillim si i ri dhe sė fundmi edhe vet studjoi mjaftė nė kėtė fushė. Nė kėtė kohė endjeje nė mes tė Damaskut (Sham), Jerusalemit dhe Mekės, filloi tė shkruaj veprėn mė tė rėndėsishme tė jetės me titullin "Ihla' Ulum al Din" . Kėthehet pėrsėri nė Bagdad dhe rifillon punėn e arsimuesin nė medresen Nizamijja. Mė vonė, largohet prap, tash pėr nė vendlindje ku shkruan veprėn "Minhaxh al Abidin"( Rruga e pėrkushtimit (e besimit), pėr tė cilėn shum studjues thone se ėshtė njė pėrshkrim i jetės sė tij. Kjo njėherit ėshtė edhe vepra e fundit e shkruar nga ai. Vdes mė 505 (1111) nė Tus.

Filozofia e Gazaliut

Nė pjesėn mė tė madhe lidhet rreth konceptit tė Zotit dhe raportet me njeriun dhe botėt dhe shkon mė larg nga teoritė e gjerathershme qė lidheshin kryesisht me fikhum dhe besimin. Ai definon, me njė ide tė re atributet e Zotit dhe me ndėrmarrjen, me akcionin e tij. Flet sikur tė gjithė dijetarėt islamė pėr unicitein e Zotit dhe pėr gjithėmonshmėrinė e tij, pėr prezencėn e tij tė pandėrprė nė ēdo porė tė gjithėsisė; zot qė dėsjon, shef, rregullon, dhe mban tėrė botėrat nė hapėsirėn e pafund.
Gazaliu flet dhe ndanė dy botėrat me qartėsi tė plotė islame: botėn e pėrkohshme dhe botėn e amshueshme, tė pambarim. E para ėshtė egzistencė materiale (ka akoma sot dijetarė tė tillė qė nuk dijnė apo nuk duan tė dijnė se feja nuk flet pėr botėn si diēka jo material; pa njohur dhe lexuar teologėt dhe filozofėt islam, dihet qė nga fillimi se zoti "krijoi, krijon dhe do tė krijoj" e pra qė nga kėtu duket qartė materja, pra bota dhe gjithė ajo qė vjen nga Zoti ėshtė materje) dhe e pėrkohshme; e nėnshtruar deshirės sė Zotit, qoftė kur flasim pėr tė kaluarėn qoftė pėr tė tanishmen , qoftė pėr tė ardhmen: ēdo gjė ėshtė e rregulluar nga Zoti.

Nė kėte botė tė kalueshme, jeton njeriu i krijuar nga trupi jetėshkurtėr dhe nga shpirti i pavdekshėm. Njeriu nuk ėshtė nga lindja as i mirė e as i keq (nė kohėt moderne ėshtė folur shum dekada pėr "tabula rasa"), megjithėse mendohet tė jetė me anim tė lehtė nag e mira. Ai, nė rrethanat qė kkrijon dhe qė jeton ka zgjidhje tė vetėn nga do tė lėviz. Nė fund, ai ėshtė mė tepėr i bėre pėr njė jetė tjetėr, pas sė cilės duhet tė aspiroj me ngulm.

Pėr sistemin shoqėror nė pėrgjithėsi gazaliu ka mendim negatif dhe thot se ato jane dhe shkojnė nė pėrskeqje dhe se individi nė tė ėshtė nė disfavor pėrkundėr grupit. Njė shoqėri duhet tė drejtohet nga Zoti dhe tė mundėsoj tė gjithėve te adhurojnė dhe kėshtu tė arrijnė lumturinė e kėrkuar.

Kur flet pėr dijen, ai e ndanė nė dy vija tė qarta, njėra njerėrzore, qė mundėson njohjen dhe zbulimin material tė botės ku jeton e tjetra hyjnore, qė mundėson njohjen e jetės sė amshueshme dhe tė pambarim. Tė dyja kėta njohuri nuk kanė njė burim tė pėrbashkėt pasiqė dituria dhe njohja shpirtėrore kėrkojnė njė pastėrti dhe edukatė tė posaēme shpirtėrore e fizike dhe janė pjesė e ndėrgjegjes qė gravohet nė vet shpirtin e njeriut. Me absorbimin e kėtillė, njeriu i afrohet Zotit dhe gjen lumturinė e plotė.

Ndikimi i Al-Gazaliut

Mendimet e thellėsishme dhe tė gjėra tė Gazaliut ( mbi pesėdhjetė vepra) ndikuan me shumicė nė botėn mbarė. Ai u pėrkthye qė heret nė gjuhėn latine dhe hebraike. Nė mesjetė, shumė dijetarė flitnin arabishten dhe kėshtu u shėrbyen drejtpėrsėdrejti nga vepra e Gazaliut. Nė fillimet e erės moderne, Thomas d'Aquin (1225-1274, Summa Theologiae ("Shuma teologjike"), Dante (1265-1321, "Letra e ndjesės" dhe David Hume (1711-1772) kur hedh poshtė kauzalitetin.

Duket se Gazali ndikoi akoma mė shum mbi mendimin hebraik. Dihet se numri mė i madh i dijetarėve tė Mesjetės flitninarabishten dhe kėshtu pėrkthyen dhe adaptuan veprat e tija nė hebraikisht. Njė ndėr mendimtarėt mė tė mėdhenj hebre qė pėsoi ndikim nga Gazaliu ėshtė Moshe ben Maimom ( 1135-1204, (nė arabisht Musa Ibn Maimun) qė shkroi nė gjuhėn arabe veprėn "Delalat al Ha'irin" (Udhėheqja e tė humburve)...

Sa i pėrket mendimit edukatif islamik, posaēėrisht ai sunit, ndoqi rrugėn e hapur nga Gazaliu e kjo rrugė, ndiqet edhe nė kohėt bashkėkohore tė ditėve tona.


Filozofi
 
dhe
letėrsi

histori
tradita
vėshtrime
debat

citate
intervista
letra hapura
botime reja

 
 
 

 
 
 

Filozofi
         dhe letėrsi

|Citate dhe proverba| |Citate sipas autorėve| |"Xhevahire" nga Reis Mirdita|

Altruizmi-Egoizmi Dashuria Edukata Gruaja Mali Natyra Qesėndi
Arsimimi Dashuria (II) Ėndėrrat Humori Mėdyshja Ndryshimi Rrena
Art-Dhunti Dashuria (III) Fėmijėt Imagjinata Miqėsia Nga-fėmijėt Skamja
Besimi Dashuria (IV) Filozofia Inteligjenca Mosha Nga-Vizitorėt Vetitė
  Dituria Fjalėbutėsia Jeta Motivimi Optimizmi Vjedhja
  Drejtėsia Frymėzimi Lakmia Muzika Paqa Xhelozia
      Lotėt   Paragjykimi Tė-pandara
      Lumturia      
____histori kombėtare, vėshtrime, debat, politikė, letra tė hapura____ © Tė gjitha tė drejtat e rezervuara.
Copyright © 2007 [ http:// www. filolet.com ] Tous droits réservés.
Révision : 28 nov. 2012 14:06:32 +0100 .