|
Me
testament, mė 1896, kimisti Alfred Nobel (1833-1896), vendosi tė shpėrblej
shkencėtarė, pushtetarė, shkrimtarė
, me njė fjalė intelektualė
mirėbėrės tė njerėzimit nė pesė lėmi : paqė, letėrsi,
mjekėsi, fizikė dhe kimi. Fondacioni i posedon shumėn prej dhjetė
milionė kurona (pėrafėsisht 1,1 milion ). Ēmimi ndahet pėr ēdo
vjet nė Stokholm nga Akademia Suedese pėrgjatė dy javėve tė para tė
muajit dhetor. Kur flitet pėr letėrsi, e sipas dėshirės sė
testamentlėnėsit Alfred Nobel, fituesi duhet tė jetė autor vepre tė
pasur me njė « ideal tė fuqishėm ».
Kandidatėt
propozohen nga ana e Akademisė Suedeze ose organizma dhe autoritete tė
ngjashme, laureatėt e Ēmimit Nobel pėr letėrsi, shkrimtarė tė
njohur ndėrkombtarisht dhe personalitete tė njohura univerzitare.
Askush nuk ka mundėsi tė vetpropozohet.
Pėr
ēdo vjet, anėtarėt e zhyrisė bėjnė zgjedhjen poshtė-lartė mes tė
350 kandidatėve tė propozuar dhe kėshtu arrijnė nė njė listė pėrfundimtare
qė mbahet nė mėsheftėsi totale e tė pėrbėrė nga pesė emra nga tė
cilėt katėr bien mirėpo kandidohen atomatikisht pėr vitin vijues. Pėr
tė fituar dhe pranuar zgjedhjen, kandidati duhet ti fitojė me tepėr
se gjysmėn e votave (pėlqimeve). Kėto zgjedhje bėhen nė mėnyrė
tejet tė mesheftė por shpesh shpallja ka rezonanca politike ; 18
anėtarėt e zgjedhur pėr tėrė jetėn, nuk ngurojnė ti nderojnė
shkrimtarėt e persekutuar apo tė ndaluar pėr publikim nė vendet e
tyre respektive.
Ėshtė
pėr tė pėrmendur se shum rrallė kėtė Ēmim e ka fituar ndonjė
romansier a poet e kjo shkakton njė ndjenjė hilje dhe ngrihen akuza pėr
elitizėm e ca herė edhe pėr majtizėm tė zhyrisė. Natyrisht
Akademia e Shkencave tė Suedisė hedh poshtė kėta etiketa dhe flet
gjithėmonė pėr pavarėsi tė plotė. Megjithatė, ka patur anėtarė
qė kanė dhėnė dorėheqje pėr shkak tė dallimeve tė thella nė
zgjedhjen e laureatėve. Kjo lidhet gjithashtu me faktin se nobelistėt
pėr mė tepėr qė fitojnė njė shumė tė bukur parashė, ata ngrihen
lartė nė nivel botėror dhe fitojnė famė tė jashtėzakonshme e kjo
ėshtė rast qė nxit spekulime nė gjiun e shum qarqeve letrare nė botė.
Megjithate, pėrsėris se sekreti ėshtė i plotė gjer nė shpalljen
publike qė do tė thotė se asnjė lajm o kominikatė lidhur me listėn
paraprake nuk mund tė bėhet publike.
Ēmimin
Nobel pėr letėrsi e dorėzon Mbreti i Suedisė
gjatė ceremonisė oficiale qė mbahet nė « Sallėn e
Koncerteve » nė Stckholm, me ēdo 10 tetor ; pėrvjetor i
vdekjes sė Alfred nobeli-it. Laureati, pėrpos 10 milionė kuronave
dekorohet edhe me njė medalje tė artė dhe dokument tė kaligrafuar si
dėshmi pėr statutin e tij dhe motivet pėr tė cilat u « nobelizua ». Ėshtė
bėrė traditė qė me kėtė rast, fituesi tė mbaj njė fjalim tė
shkurtėr ku flet pėr angazhimin artistik dhe mbi vizionin e tij tė
botės.
Lista e laureatėve tė Ēmimit
Nobel pėr Letėrsi nga1901 gjer mė 2009:
1901 : René Sully Prudhomme Francė
1902 : Theodor Mommsen Gjermani
1903 : Bjornstjerne Bjornson Norvegji
1904 : Frédéric Mistral Fanceė; José
Echegaray Spanjė
1905 : Henrik Sienkiewicz Polonie
1906 : Giosuč Carducci Itali
1907 : Rudyard Kipling Britani e Madhe
1908 : R. Eucken Gjermani
1909 : Selma Lagerlöf Suedi
1910 : P. von Heyse Gjermani
1911 : Maurice Maeterlinck Belgjikė
1912 : Gerhart Hauptmann Gjermani
1913 : Rabidranath Tagora Indi
1914 : nuk u nda
1915 : Romain Rolland Francė
1916 : V. von Heindestam Suedi
1917 : Karl Gjellerup Danimarkė ; Henrik
Pontoppidan Danimarkė
1918 : nuk u nda
1919 : Carl Spitteler Zvicėr
1920 : Knut Hamsun Norvegji
1921 : Anatole France Francė
1922 : Jacinto Benavente Spanjė
1923 : William Butler Yeats Irlandė
1924 : Wladyslaw Reymont Poloni
1925 : George Bernard Shaw Britani e Madhe
1926 : G. Deledda Itali
1927 : Henri Bergson Francė
1928 : Sindgrid Undset Norvegji
1929 : Thomas Mann Gjermani
1930 : Sinclair Lewis ShBA
1931 : Erik Axel Karlfeldt Sučde.
1932 : John Galsworthy Britani e Madhe
1933 : Ivan Alexseievitch Bounine URSS.
1934 : Luigi Pirandello Italie.
1935 : nuk u nda
1936 : Eugene O'Neill ShBA
1937 : Roger Martin Du Gard France.
1938 : Pearl Buck ShBA
1939 : Frans Emil Sillanpaa Finlande.
1940 : nuk u nda
1941 : nuk u nda
1942 : nuk u nda
1943 : nuk u nda
1944 : Johannes Vilhem Jensen Danemark.
1945 : Gabriela Mistral Kili
1946 : Hermann Hesse Zvicėr
1947 : André Gide Francė
1948 : Thomas Stearns Eliot Britani e Madhe
1949 : William Faulkner ShBA
1950 : Bertrand Russel Britani e Madhe
1951 : Par Lagerkvist Suedi
1952 : Franēois Mauriac Francė
1953 : Winston Churchill Britani e Madhe
1954 : Ernest Hemingway ShBA
1955 : Halldor Laxness Islandė
1956 : Juan Ramon Jimenez Spanjė
1957 : Albert Camus Francė
1958 : Boris Pasternak URSS (u refuzua).
1959 : Salvatore Quasimodo Itali
1960 : Saint-John Perse Francė
1961 : Ivo Andriq Jugosllavi
1962 : John Steinbeck ShBA
1963 : Georges Séféris Greqi
1964 : Jean-Paul Sartre Francė (u refuzua).
1965 : Mikhail Aleksandrovitch Cholokhov BRSS
1966 : Samuel Joseph Agnon Izrail ; Nelly
Sachs Suedi
1967 : Miguel Angel Asturias Guatemalė
1968 : Yasunari Kawabata Japoni
1969 : Samuel Beckett Irlandė
1970 : Alexandre Soljenitsyne BRSS
1971 : Pablo Neruda Kili
1972 : Henrich Böll Gjermani
1973 : Patrick White Australi
1974 : E. Johnson Suedi ; Harry Martinson
Suedi
1975 : Eugčne Montale Italie.
1976 : Saül Bellow ShBA
1977 : Vicente Aleixandre Spanjė
1978 : Issac Bashevis Singer ShBA
1979 : Odysseus Elytis Greqi
1980 : Ceslaw Milosz Poloni
1981 : Elias Canetti Britani e Madhe
1982 : Gabriel Garcia Marquez Kolombi
1983 : William Golding Britani e Madhe
1984 : Jaroslav Seifert Cekosllovaki
1985 : Claude Simon Francė
1986 : Wole Soyinka Nigeri
1987 : Joseph Brodsky ShBA
1988 : Naguib Mahfouz Egjipt
1989 : Camillo José Cela Spanjė
1990 : Octavio Paz Meksikė
1991 : Nadine Gordimer Afrikė e Jugut.
1992 : Derek Walcott Saint-Lucia
1993 : Toni Morrison ShBA
1994 : Oe Kenzaburo Japoni
1995 : Seamus Heaney Irlandė
1996 : Wislawa Szymborska Poloni
1997 : Dario Fo Itali
1998 : José Saramago Portugali
1999 : Günter Grass Gjermani
2000 : Gao Xingjian Francė
2001 : V. S. Naipaul Britani e Madhe
2002 : Imre Kertész Hungari
2003 : John Mazwell Coetzee Afrique du Sud.
2004 : Elfriede Jelinek Austri
2005 : Harold Pinter Britani e Madhe
2006 : Orhan Pamuk Tyrqi
2007 : Doris Lessing Britani e Madhe
2008 : Jean-Marie Gustave Le Clézio Francė
2009 : Herta Müller Gjermani
Adaptoi:
filolet |
